Nuo 2015 m. lapkričio 2 dienos Lietuvoje pradėjusi veikti viena pagrindinių e. sveikatos sistemos dalių – elektroninis receptas – Panevėžio ir Utenos apskrityse dar sunkiai skinasi kelią. Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) Sutarčių skyrius išanalizavo 2017 m. sausio–gegužės mėnesiais savo veiklos zonos įstaigų išrašytų receptų, pagal kuriuos vaistinėse išduoti vaistai ar medicinos pagalbos priemonės (MPP), duomenis. Jie parodė, kad išrašytų ir išduotų e. receptų dalis, palyginti su visais išrašomais receptais, didėja labai iš lėto.

Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Asta Putrienė teigė: kas mėnesį e. receptų Panevėžio ir Utenos apskrityse išrašoma ir išduodama vis daugiau, tačiau ši progresyvi naujovė kelia skinasi sunkiai – nuo 2,5 proc. e. receptų sausio mėn. iki 7,4 proc. gegužę. Net 24 privačios, 28 konsultacijas teikiančios gydymo įstaigos, 6 ligoninės, 4 poliklinikos ar pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai ir 3 dializes teikiančios įstaigos iš viso šįmet nėra išrašiusios nė vieno e. recepto. Iš beveik 100 įstaigų tokius receptus per 2017 m. penkis mėnesius rašė ar bandė rašyti tik trečdalis.

Didžiausias e. receptų procentas nuo visų išrašytų ir išduotų receptų tenka UAB Kniaudiškių šeimos klinikai (31 proc.), UAB Panevėžio centro šeimos klinikai (24 proc.) ir VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centrui (22 proc.). Beveik 16 proc. e. receptai sudaro VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, 14 proc. – VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje, po 10 proc. – UAB Panevėžio medicinos centre ir UAB Biržų šeimos gydytojų centre, 8 proc. – VšĮ Biržų ligoninėje, 6 proc. – VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas apgailestavo, kad dauguma Panevėžio ir Utenos gydymo įstaigų nėra imlios naujovei. Nors e. receptai yra aiškesni, tikslesni, visada įskaitomi, dėl ko farmacijos specialistams lengviau įvertinti juos ir išduoti vaistus, o pacientai elektroninės sveikatos portale, savo paskyroje, gali matyti, kokie receptai išrašyti, kokius ir kaip vaistus turi vartoti, įstaigos teisinasi nerašančios e. receptų dėl pačių įvairiausių priežasčių: neturi galimybių, vyresnio amžiaus gydytojams tai per sudėtinga, nėra lėšų kompiuterinei bazei atnaujinti, neįdiegta tokių receptų rašymo sistema, dėl didelio darbo krūvio nėra laiko mokymams, pacientas renkasi popierinį receptą, nepavyksta pasirašyti recepto e. parašu ir kt.
J. Narbutas sutinka, kad e. receptų rašymo sistema nėra tobula ir išbaigta, yra techninių trukdžių, bei pastebi, jog kiekvienai naujovei prigyti reikia laiko, tačiau, anot jo, iš dalies pastebimas ir pačių medikų nenoras taikytis prie naujovių. Beje, naudodamiesi e. recepto išrašymo sistema gydytojai gali nurodyti būtiną informaciją apie vaisto vartojimą, prisijungę prie sistemos, gali matyti, ar pacientas įsigijo vaistus pagal išrašytus receptus. Sistema leidžia sutaupyti laiko: vienu metu gydytojas elektroniniu parašu gali pasirašyti kelis receptus.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos inf.