Apie burnos, dantenų bei dantų sveikatos svarbą kalbėta ir rašyta jau daugybę kartų, tačiau ar iš tiesų mokame tinkamai prižiūrėti šią svarbią savo virškinimo sistemos dalį? Neseniai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – Utenos PSPC) pradėjusi dirbti burnos higienistė Olga Seibutienė tvirtino, kad uteniškiai tą daro netinkamai ir ne visai tiksliai, o jai prieš ketverius metus atvažiavus gyventi ir dirbti į Uteną vaistinėse nebuvo tinkamų priemonių burnos bei dantų priežiūrai.

Uteniškiai neprižiūri dantų

O. Seibutienė sakė matanti didžiulę bėdą Utenoje dėl požiūrio į burnos higieną ir dėl realios uteniškių burnų situacijos. „Noriu paaiškinti žmonėms, kas yra burnos higiena, kam ji yra atliekama – koks jos tikslas ir kokios pasekmės jos neatliekant”, – sakė higienistė ir pridūrė, kad apie tai trūksta informacijos.
„Mane sugraudino vaizdas, kurį pamačiau atlikdama burnos higienos procedūrą Utenos PSPC, – sakė specialistė. – Ar jauno, ar vyresnio amžiaus žmones kamuoja ta pati bėda – periodontitas (parodontozė).” Pašnekovės teigimu, visoje Lietuvoje kažkodėl į šią problemą žiūrima gana atsainiai ir gydomos pasekmės, bet neieškoma priežasčių, kodėl genda dantys ir nuo ko atsiranda periodontitas (dantenų ir dantį laikančio kaule periodonto raiščio liga). Kita problema – dedami vaikų dantų silantai, bet atžalos nemokomos valytis ir prižiūrėti dantų. „Kai prieš maždaug trejus metus atvažiavau dirbti į Uteną, nustebau dėl to, kad vaistinėse nebuvo būtinų priemonių dantų priežiūrai”, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad dabar visko atsiranda, bet svarbiausia ne tik pirkti, bet ir naudoti.
Pasak O. Seibutienės, burnos higiena – kompleksas ne tik fizinio, bet ir motyvacinio, mokomojo, psichologinio pobūdžio procedūrų, kurių metu šalinamos dantų apnašos ir akmenys, uždedamos gydomųjų (fluoro ir kt.) preparatų aplikacijos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, mokoma taisyklingai prižiūrėti dantis.

Burnos higiena – dantų ligų profilaktika

Pašnekovės teigimu, pagrindinė dantų akmenų susidarymo priežastis yra dantų nevalymas arba nemokėjimas taisyklingai valyti. Atsiradę akmenys, anot higienistės, sukelia gingivitą (dantenų uždegimą), dantų ėduonį, vėliau ir periodontitą. „Per aštuonerius savo praktikos metus aš pastebėjau, kad, jei žmogus vadovaujasi mano patarimais, mano mokymu ir naudojasi mano parinktomis priemonėmis, burnos ir dantų sveikatos būklė stabilizuojasi ir tereikia atlikti palaikomąjį gydymą”, – tikino O. Seibutienė ir dar kartą pabrėžė, kad nereikia bijoti burnos higienos, nes be jos atsiranda krūva komplikacijų. „Dantų ir burnos negalavimų priežastis yra nemokėjimas išsivalyti dantų”, – dar kartą akcentavo higienistė.
„Jei mes, gydytojai ir burnos higienos specialistai, išmoktumėme kalbėtis su pacientu, mes labai daug pasiektumėme”, – teigė moteris. Pasak O. Seibutienės, jei žmogus turi problemų su dantimis ar dantenomis, jis nusiteikia neigiamai, jaučiasi blogai ir dažnai nustoja valytis dantis. „Man tai vis tiek nepadės – šią frazę esu girdėjusi kokį šimtą, jeigu ne tūkstantį kartų, – sakė pašnekovė. – Mes turime žmogų motyvuoti, kad jis suprastų dantų priežiūros svarbą, antraip jis eis vis žemyn, kol galiausiai atsidurs prie dantų chirurgo kabineto durų.” Anot jos, nei dantų apnašos, nei dantų akmenys nėra paveldimi.

Svarbiausia – sąmoningumas

Paklausta, kodėl uteniškiai netaisyklingai valo dantis, specialistė vienareikšmiškai atsakė, kad dėl to, jog trūksta švietėjiškos informacijos. Higienistė taip pat labai pyko ant dantų priežiūros reklamų, kur sakoma, jog užtenka išsiskalauti dantis dantų skalavimo skysčiu ir žūsta 99 proc. bakterijų. „Paprastam žmogui atrodo, kad tada nebereikia valyti dantų, – aiškino moteris. – Žmogus ilgainiui pripranta prie dantų nevalymo. Sakykim, ateina pas mane pacientas ir aš jo klausiu: „Kiek kartų per dieną valote dantis?” Jis paprastai atsako, kad du. Tada aš jo klausiu, o kada dažniau juos valo. Atsakymas būna – ryte. Išvada – jis nevalo dantų du kartus per dieną. Tačiau mano noras – ne įžeisti žmogų, o suvokti jo problemą ir išskaidyti ją. Taip žmogui lengviau suvokti, kad visgi reikia valyti dantis.” Pasak O. Seibutienės, nesvarbu, ar žmogui 16, 17, 30, 56, ar 72 metai, išgirsti atsakymai dažniausiai būna tie patys. „Žmogus turi būti sąmoningas, bet kartais, kad jis toks būtų, reikia mūsų, specialistų, pagalbos”, – tvirtino higienistė ir pridūrė, kad Utenoje trūksta informacijos apie tai, kaip naudoti dantų šepetėlį ar dantų siūlą. Anot specialistės, tinkamai valant dantis nereikia brūžinti jų taip, kaip papuola – dantų šepetėliu reikia šluoti į vieną pusę nuo dantenų išorės link, o tarpdančių siūlą būtina naudoti kas vakarą. Ar švariai išvalyti dantys, pasak pašnekovės, galima pasitikrinti perbraukus liežuviu per dantis ir palietus, ar jie glotnūs, bet tai būtina atlikti prieš skalaujant skysčiu, kuris suteikia apgaulingą glotnumo jausmą. Kita išeitis, higienistės teigimu, skalavimo skystį naudoti dienos metu.
Pašnekovė aiškino, kad labai svarbu ir sveika gyvensena. Anot jos, valgant daugiau rupaus, daug skaidulų turinčio maisto (daržovių, vaisių, kruopų), dantys apsivalo savaime, pavyzdžiui, prieš ir po valgio suvalgant po obuolį. Pasak O. Seibutienės, ar saldainis, ar morka, užsilikę tarpdančiuose, genda vienodai.

Burnos higiena – kas dešimt metų?

Specialistė sakė, kad, jei atlikus burnos higieną dantys būna jautrūs, taip nutiko ne dėl to, jog buvo nuvalyti akmenys. Tiesiog dėl apnašų poveikio apsinuogino ta danties dalis, kuri yra jautresnė. Jei žmogus tai žinos, anot O. Seibutienės, jis ne taip skausmingai priims pokyčius. Profesionalią burnos higieną, pasak higienistės, priklausomai nuo žmogaus būklės, būtina atlikti bent jau kas pusę metų, o jei pacientas tvarkingai prižiūri savo dantis, juos reguliariai ir taisyklingai valo, naudoja tarpdančių siūlą ir kitas specialisto paskirtas priemones, užtenka apsilankyti pas burnos higienistą ir kartą per metus. Nešiojantiems breketus šią procedūrą reikėtų atlikti dažniau – kas 4–5 mėnesius.
Kalbėdama apie vaikų dantų sveikatą, higienistė pabrėžė kelis dalykus. Vienas iš jų – net jei dantys silantuoti, juos vis tiek būtina tinkamai valyti. Be to, vaikų iki septynerių metų dantis privalo išvalyti suaugusieji. Vaikui galima duoti pabandyti, bet pabaigti valyti vis tiek turi tėvai.

Naujovė – skausmą kenčiantiems pacientams

O. Seibutienė papasakojo ir apie Utenos PSPC Odontologijos skyriuje nuo vasario 1 dienos įsigaliojusią naujovę – dabar skaudančiu dantimi besiskundžiantys pacientai bus priimami specialiai tam paskirtu laiku, todėl pagalbos sulauks greičiau ir efektyviau.
Specialistė akcentavo, kad nereikia laukti, kol skausmas taps nepakenčiamas. Be to, anot jos, naudojantis profesionalios higienos paslaugomis ir tinkamai valantis dantis pačiam, nebūtų prieita prie kraštutinės būklės. Tiesa yra ta, jog pats žmogus yra atsakingas už savo dantų būklę.

Autorės nuotr.