Tapytoją įkvepia kaimo vaizdai ir gamta
2016 lapkričio 25, Penktadienis 14:39

Tapytoją įkvepia kaimo vaizdai ir gamta

Tapytoją įkvepia kaimo vaizdai ir gamta
  • Lina NARČIENĖ
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tapyba uteniškę tautodailininkę Alvyrą Žemaitienę pakerėjo nuo mažų dienų. Nuo tada, kai ji, dar visai maža mergaičiukė, gyvendama Šikšnių kaime, mažytėje trobelėje, tėveliams užmigus įsitaisydavo ant krosnies ir į popieriaus skiautę kopijuodavo paveikslėlius iš jos vaikystės knygutės „Du gaideliai". Ilgainiui primityvius dar vaikiška ranka margintus paveikslėlius keitė tikroviški gamtos motyvai ant drobės – jie iki šiolei atsispindi šios kūrėjos darbuose.

Žvelgiant į moters tapytus paveikslus, kurie puošia visas Alvyros namų kertes, matyti, kad menininkei labai artimi kaimiški vaizdai, kurių iš atminties neišblukino net laikas, ir jie vis dar gyvena jos širdyje – tai senosios kaimo sodybos, besiilsinčios pušų pavėsyje, takelis, vinguriuojantis per lankas, ar žiemą apšarmoję tėviškės laikai.
Aktyvų gyvenimą mylinti Alvyra prisipažino, kad gyventi norisi tarp žmonių, o ne užsidarius savo darbo kambarėlyje, tad menininkė aktyviai dalyvauja parodose, įvairiausiuose tautodailininkų susiėjimuose.

Kas jums yra kūryba?

Dažnai pasiilgstu šio proceso. Jeigu ilgesnį laiką nepiešiu, imu ilgėtis tapybos. O ypač jei nueinu į parodą, pamatau kitų paveikslus, namo parėjusi iškart einu į darbo kambarį. Man menas – dūšios atgaiva. Tapydama atsigaunu, viską pamirštu, net televizoriaus nejungiu. Tam reikia ramybės, susikaupimo ir tylumos.

Kas padėjo formuotis jūsų meninei prigimčiai?

Polinkis kurti atsirado nuo mažens. Prisimenu, kaip gyvenome mažoje gryčiukėje, kur tebuvo vienas kambarys. Tėvai eidavo miegoti, o aš, užlipus ant krosnies, įjungdavau mažą lemputę, vadinamą kapcilka, ir kopijuodavau iš savo mylimos knygutės „Du gaideliai". Į kūrybinį procesą pasinerdavau ir nepajusdavau, kad jau vidurnaktis, o mama tyliai paragindavo eiti miegoti. Lankiau Sudeikių septynmetę mokyklą, o dailės pamokose piešdavau geriausiai iš visų ten besimokiusių vaikų.
Stojau į Dailės institutą, tačiau nesėkmingai, mat neįveikiau konkurso. Galbūt tai lėmė, kad nebuvau baigusi jokios menų mokyklos, o buvau tik savamokslė.
Jei šiais laikais mano mama būtų gyva, neabejoju, kad ji taip pat būtų tautodailininkė. Mamai puikiai sekėsi verti šiaudų sodus, kuriuos darydavo vestuvėms, austi rankšluosčius, staltieses, lovatieses, kurias išsaugojau ir aš. O tėvelis buvo savamokslis siuvėjas – iš jo aš išmokau siūti.

Ar metams bėgant keitėsi tapybos žanras?

Beveik nesikeitė. Ir anksčiau piešdavau tik gamtą. Tais laikais, kai baigiau vidurinę mokyklą, mėgau aliejiniais dažais tapyti ant drobės, o dažų atveždavo dėdė iš tuomečio Leningrado. Peizažus visuomet piešiau, dabar ją paįvairinu tapydama natiurmortus.
Labiausiai patinka piešti gamtą, namus, paukščius... Pastarieji mane ypač žavi. Neseniai atvažiavusi draugė nupirko visą dešimtį paveikslų – juos įsigijo su visais mano paukščiukais.

Ar kaupiate savo darbus ir kodėl?

Jie kaupiasi savaime. O kur juos dėti? Juk visų išparduoti neįmanoma. Be meno gyventi negaliu: man nėra reikšmės, ar paveikslus kas nors nupirks, ar ne. Nors anksčiau savo kūrinių nedrįsdavau dovanoti, šiandien tai darau su malonumu.

Kaip gimsta paveikslų idėjos?

Dažniausiai idėja gimsta dar nepaėmus teptuko. Nutapau dangų, o teptuku brūkštelėjus netikėtai atsiranda vanduo, išauga medžiai... Savo dirbinius kuriu pasitelkdama fantaziją. Patinka šešėlių žaismas. Daugelyje paveikslų vaizduojamas vanduo: ežerai, upės, tvenkiniai. Žmonės tai mėgsta. Labai mėgstu piešti žiemą. Tačiau pirkėjams paveikslai su žiema nepatinka, mat jie yra pernelyg šalti.

Ką savo darbais stengiatės perduoti meno mylėtojams?

Senovinės sodybos, besisukantys malūnai – tai akcentai, kuriais sužadinama meilė tėviškei, gimtajam kraštui, o jaunimas, žvelgdamas į kūrinius, gali sužinoti, kaip gyveno mūsų seneliai ir proseneliai. Žvelgiant į peizažus iš naujo galima įsimylėti gamtą, jos grožį.

Jūs esate ilgametė vienos pramonės įmonės darbuotoja. Vadinasi, pramoninį darbą įmanoma suderinti su savo pomėgiu?

Atvykusi gyventi į Uteną kurį laiką dirbau Utenos ligoninėje vyr. buhalterės pavaduotoja, o vėliau pasikvietė į tuometį Utenos mėsos kombinatą, kur dirbau vyr. inžiniere. Baigiau Kauno maisto pramonės technikumą, Vilniaus universitetą, tačiau mano įgytos specialybės nebuvo susijusios su kūryba. Kai įsikūriau nuosavame name Grybeliuose, tekdavo pačiai kūrenti krosnį. Kai įšildavo kambariai, sėsdavau prie savo paveikslų. Tuomet labai produktyviai dirbdavau: neretai per vakarą nupiešdavau po vieną paveikslą. Buvo didžiulė jų paklausa. Dar tarybiniais rubliais sutaupiau nemažą sumą pinigų ir nusipirkau automobilį. Uteniškiams būdavo sunku dovanoms rasti įvairiausių vazų, servizų, tad pirkdavo paveikslus ir juos dovanodavo.
Produktyviausiai dirbau būdama vyresnio amžiaus, tad sūnus mane lygindavo su rašytoja Žemaite.

Savo darbus pristatote Utenos, šalies auditorijai. Ar jūsų darbai iškeliauja į užsienio šalis?

Parodose užsienyje niekada nebuvau pristačiusi savo darbų, nemažai kūrinių buvo nuvežta į užsienio šalis: Ameriką, Vokietiją, Suomiją, Rusiją, Čekoslovakiją, Gruziją, Armėniją, Italiją, Norvegiją, Angliją ir kitur.

Kas jūsų kūriniuose labiausiai žavi pirkėjus, parodų lankytojus?

Pirmiausia žavi natūralus gamtos grožis. Gal dabartinis jaunimas labiau vertina šiuolaikišką meną, vyresniesiems, atvirkščiai, labiau patinka tikroviški vaizdai su sodybomis, kaimo akcentais, gamtos detalėmis. Nors ant drobės tapytus paveikslus nebūtina įrėminti, pirkėjai pirmumą teisę teikia įrėmintiems darbams. Matyt, jiems taip gražiau.
Tenka sutikti ir išrankių pirkėjų. Bet aš į tai žiūriu atlaidžiai: kartais duodu kelis paveikslus ir patariu parsivežti pasižiūrėti, ar dera kabinti į vieną ar kitą namų kampelį. Visada jais pasitikiu. O tai yra svarbiausia...


Vytauto Ridiko nuotr. ir video

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1106
Vakar apsilankė:7531
Šią savaitę apsilankė:46007
Šį mėnesį apsilankė:148865
Viso (nuo 2015-02-16):10672667
Šiuo metu naršo:
64
2019-07-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!