Gyvenimas tarp siūlų ir medžiagų skiautelių teikia malonumą
2016 spalio 26, Trečiadienis 15:49

Gyvenimas tarp siūlų ir medžiagų skiautelių teikia malonumą

Gyvenimas tarp siūlų ir medžiagų skiautelių teikia malonumą
  • Lina NARČIENĖ
  • 8 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Utenoje gyvenančią riešinių mezgėją Juliją Stankevičienę galima vadinti aktyvia ir nuolat naujovių ieškančia moterimi, kurią nuo vaikystės lydi meilė menui, kūrybai. Žinomo medžio drožėjo, tautodailininko, tapytojo, literato ir poeto Stanislovo Karanausko dukra Julija nuo mažumės domėjosi meno pasauliu ir iki šiandien nesiskiria su savo pomėgiu – skiautinių siuvimu ir riešinių mezgimu. „Šis užsiėmimas man – puikiausia meditacija", – prisipažino iš Vilniaus rajono į Uteną gyventi atvykusi Julija Stankevičienė.

Gyvenote Vilniaus rajone. Kodėl sugalvojote atvykti ir įsikurti Utenoje?

Anksčiau Utenoje gyveno mano mama, kuriai pasiligojus teko sugrįžti į mano gimtąjį miestą. Nuo 1985 metų gyvenau Glitiškės kaime, esančiame Vilniaus rajone. Tačiau abu mano vaikai emigravo į užsienį, o aš, nusprendusi atsisveikinti su auklėtojos darbu vaikų darželyje, atvykau pas savo mamą. Glitiškėse vasarą labai gera, užtenka veiklos, tačiau šaltuoju metų laiku geriau Utenoje. Kasdien kaip į darbą einu į biblioteką, užsiimu man miela veikla.
Mama mirė, liko jos butas. Šiame bute dabar gyvenu ir aš, o vyras pasiliko Vilniaus rajone, mat važiuoti ir gyventi į Uteną nepanoro. Jis turi savo dirbtuvėles, kur užsiima staliaus amatu. Glitiškėse žiemą labai liūdna, o vasarą nuvykstu auginti gėlių ir prižiūrėti savo daržo.

Kaip jūsų gyvenime atsidaro riešinės?

Mes, moterys, visąlaik turime daugybę veiklų: kaip bitelės siuvame, mezgame... Susidomėjau skiautiniais, visa galva panirau į šią veiklą. Kadangi gyvenome netoli Vilniaus, važinėjau į sostinę, kur tapau vieno skiautinių klubo nare. Veiklos užteko: parodos, įvairūs užsiėmimai, ekskursijos. Gal 15 metų siuvau skiautinius, tačiau ilgainiui ši veikla man pabodo.
Įsidarbinusi vaikų darželyje, atsitiktinai apsilankiau Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, kur vyko seminaras. Pasirodo, kad aš per tuos skiautinius nieko aplink ir nemačiau. Riešinės tapo nauju atradimu. Užteko pamatyti, kaip jos mezgamos, veriami karoliukai. Pabandžiau ir aš. Ne tik labai patiko, o tiesiog pavergė mane. Visiems sakau, kad anksčiau sirgau skiautinlige, o dabar nepasveikstu nuo riešinligės. Taip mano gyvenime atsirado riešinės...
Žinoma, aš skiautinių darbų nepamirštu: juk sukaupiau nemažai medžiagų, įrankių siūti, tad retkarčiais į savo rankas paimu ir vieną kitą skiautinį.

Kodėl pasirinkote riešinių, o ne, tarkim, kojinių ir pirštinių mezgimą?

Beje, megzti pirštines riešines jau esu bandžiusi. Kartą viešėdama Palangoje lankiausi seminare, kur buvo pristatytos moterų numegztos riešinės pirštinės. Nors ne vienas tautodailininkas tikina, kad megzti šias pirštines – vieni niekai, mano manymu, atvirkščiai, labai sudėtinga. Gal metus mezgiau porą riešinių pirštinių, kol pagaliau pabaigiau.
Visąlaik darau tai, kas patinka. Todėl ir pasirinkau riešines. Niekuomet nebandžiau megzti megztinio ar suknelės – šiems dideliems darbams man tiesiog pritrūksta kantrybės.

Kokiomis savybėmis turi būti apdovanotos mezgėjos?

Pirmiausia, noru ir užsidegimu. Papasakosiu vieną pavyzdį. Kai gyvenau Glitiškėse, viena mergaitė norėjo išmokti megzti. Aš jai padėjau. O vėliau mane susitikusi jos mama visuomet dėkodavo, kad išmokiau dukrą megzti. Tačiau aš jai atsakiau, kad aš jos nemokiau, tik parodydavau. Ji išmoko pati, nes norėjo. Noras – svarbiausia vertybė.

Ar galite save vadinti veiklia moterimi?

Tikriausiai. Man veiklos niekuomet netrūksta, o dienos visąlaik maža. Galvoje pilna įvairiausių planų. Kartais girdžiu, kaip moterys sako, kad vieną darbą jau užbaigė, pradės kitą. Aš atvirkščiai. Pradedu kelis iškart. Jei mezgu vienas riešines, o jau planuose kuriu kitą. Štai dabar mezgu riešines, ir pradėta staltiesė iš medžiagos skiautelių savo eilės laukia. Jei nusibosta vienas dirbinys, imu kitą – taip paįvairinu savo veiklą.

Kokį savo kūrinį laikote originaliu, išskirtiniu?

Esu sukūrusi daugybę dirbinių, kurie mane žavi. Ne tik mane, bet ir kitus. Viena žurnalistė aprašė mano sukurtą kerepėžą. Tai skiautinis dirbinys. Iškirpau 60 rombų, kiekvieną apsiuvau medžiaga, sujungiau ir išėjo 12 žvaigždžių, kurias vėl sujungiau siuvimo būdu. Šiuo kerepėžu galima pasipuošti kambarį arba pakabinti virš vaiko lovytės. O jeigu apsiūsime skirtingų medžiagų skiautėmis, išeis labai spalvingas kerepėžas.
Tai ne mano „išmislas", bet man patinka eksperimentuoti ir daryti tai, kas neįprasta.

Riešinės populiarėja ne tik tarp moterų, bet jas renkasi ir vyrai?

Žinoma. Kartą mano dukra Rimantė, pamačiusi mane mezgančią riešines, pareiškė, kad jų niekada nenešiosianti. Tačiau nuomonė keitėsi. Įvertino mano darbą ir nesiskiria su jomis iki šiol. Juk tai 100 proc. vilna, tad jas pamėgo ir daugelis moterų. Kelias riešines esu numezgusi ir vyrams. Jos nėra išskirtinės, tačiau platesnės ir mažiau ryškios.
Esu pastebėjusi, kad vyresnės moterys riešines labiau įsimyli dėl šilumos, o jaunesnės neatsispiria madai ir grožiui.

Linos Narčienės ir Vytauto Ridiko nuotr. ir video

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:503
Vakar apsilankė:7255
Šią savaitę apsilankė:30294
Šį mėnesį apsilankė:133152
Viso (nuo 2015-02-16):10656954
Šiuo metu naršo:
67
2019-07-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!