Kūryboje tekstilininkė labiausiai vertina laisvę
2016 spalio 18, Antradienis 15:17

Kūryboje tekstilininkė labiausiai vertina laisvę

Kūryboje tekstilininkė labiausiai vertina laisvę
  • Lina NARČIENĖ
  • 27 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Jei mums žodžiais reikėtų apibūdinti tekstilę, veikiausiai ne vienas ištartume žodžius „švelnumas“, „malonumas“. Išties tekstilė daugeliui asocijuojasi paprastų kasdienybėje naudojamų medžiagų virtimu originaliais ir akį džiuginančiais dirbiniais.
Utenoje gyvenanti tekstilininkė Inga Šaučiūnienė daugelį metų nesiskiria su sau malonia veikla: tekstilės dirbinių kūrimu. Tačiau nuolat naujovių ieškančiai moteriai visuomet rūpi pasinerti į ieškojimus: išbandyti iki šiol nenaudotas tekstilės kūrimo technikas ir savo išpuoselėtus namus papuošti neįprastu kūriniu.

Inga, iš kur atsirado polinkis kurti?

Šiuo metu įmonėje dirbu administracinį darbą, tad kūrybai tenka mažiau laiko. Anksčiau teko dirbti Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinėje mokykloje technologijų mokytoja, taip pat Jaunimo mokyklos Laisvalaikio skyriaus neformaliojo švietimo mokytoja, turėjau fotografijos būrelį.
Šiandien mokiniai gali skleistis per technologijų pamokas, per kurias mokytojai gali pastebėti vaikų gabumus. O mūsų laikais niekas to nepastebėjo. Prisimenu, kaip besimokydama Užpalių mokykloje per darbų pamokas mezgiau kojinę, tačiau mano pastangos numegzti kulną buvo įvertintos tik trejetu. Supykusi garsiai pasakiau, kad aš niekados nemegsiu. Tačiau gyvenime viskas pasisuko kiek kitaip...
Aš buvau visai kitokia nei mano sesė, kuri į rankas neėmė ne tik vąšelio, bet ir adatos. Dar mokykliniais metais aš jai uniformos apykakles prisiūdavau. Mano polinkis piešimui buvo pastebėtas tik 11 klasėje, kurioje pradėjau lankyti Dailės mokyklą. Anksti ištekėjusi taip ir nespėjau pabaigti menų mokyklos. Tačiau neišblėso noras tobulėti, mokytis kūrybos. Sykį draugės paraginta stebėjau Utenos kolegijos studenčių surengtą madų šou. Labai patiko, tad nusprendžiau įstoti į kolegiją ir įgyti su drabužių dizainu susijusią specialybę. Puikiai sekėsi, tačiau labiausiai linkau į piešimą, į paveikslų gaminimą. Dėstytojos Aureolės paskatintos kartu su grupės draugėmis atidarėme paveikslų galeriją „Laiptai", kurioje eksponavome savo sukurtus paveikslus, pieštų modelių kolekcijas, kurios gimė pasitelkiant įvairiausias technikas. Tąkart supratau, kad mano širdis labiau linksta į interjero detalių, drabužių detalių kūrimą, o ne į siuvimą. Kurianti ir modeliuodama drabužius neatradau savęs, todėl nusprendžiau pasinerti į menus. Baigiau Šiaulių pedagoginį universitetą, kur įgijau dailės ir technologijų mokytojos specialybę. Studijos man davė daug, išbandžiau nemažai technikų, supratau, kokia yra tekstilė – plastiška, šilta, minkšta, turinti įvairių faktūrų, viliojanti prisilytėti, neduodanti ramybės, žadinanti kūrybinį polėkį.

Žvelgiant į jūsų darbus galima teigti, kad jie nėra tradiciniai...

Visą laiką mane viliojo netradiciniai dirbiniai. Mezgiau keistas kiauras kojines, primenančias kepures, neįprastų formų pirštines. Kai studijavau Šiauliuose, perėjau per visus kūrimo etapus: mezgimą, siuvimą, nėrimą, audimą... Tad įvaldžiusi įvairias technikas norėjau išbandyti kažką neįprasta. Tokius dirbinius panaudoti praktiškai neįmanoma, galbūt dėl to, kad visuomet aš leidžiu fantazijai lietis per kraštus. Niekada nenorėjau kopijuoti kitų kūrėjų darbų. Kurdama kiekvieną savo dirbinį pasitelkiau skirtingas technikas, gal todėl jie ir yra originalūs.
Išbandžiau ir audimo būdą, tačiau audimo technika buvo labai primityvi: audimo staklytes pasigaminau tiesiog iš kartono, o audžiau ne iš siūlų, o ilgų medžiagos atraižų. Dar ir šiuo metu ant sienos kabo austas paveikslas.
Įdomiausia yra bandyti, o ypač su medžiagomis, kurias karpau, balinu, dažau. Džinsinė arba velvetinė medžiaga ypač tinka dažymui, o deginimams – labiau sintetinė medžiaga.

Anksčiau priklausėte Utenos skiautininkų klubui „Vorė". Kodėl vėliau pasitraukėte iš šios veiklos?

Kadaise susitikau uteniškę Reginą Meškuotienę, kuri viename renginyje užsiminė apie Utenos skiautininkes, jų veiklą. Tuomet aš mokiausi kurti skiautinius, tad mane labai sudomino. Nuėjau ir aš: moterys skiautininkės rengėsi parodai. Pirmojoje parodoje buvau tik žiūrovė, o antroje dalyvavau ir pati.
 „Vorei“, kuriai priklausiau 6 metus, veikla man buvo naudinga, įsisavinau daug naujovių, tačiau to tikrojo skiautinio aš taip ir nepasiuvau. Visuomet man sunkiausia buvo laikytis griežtų taisyklių, tad norėjosi gaminti laisvesnius tekstilės kūrinius. Daugelis tekstilininkų iš anksto pasiruošia eskizus, aš spalvas dėlioju derindama skirtingų spalvų ir atspalvių medžiagas. Visas darbo procesas prasideda parduotuvėje, kur išsirenku medžiagas.

Kas yra kūryba?

Kūryba man – išraiškos forma. Kaip šaltinis, kuriuo norisi ne tik numalšinti savo troškulį, bet ir dalintis su kitais.
Kuriant darbus labai svarbu surasti ir pasiekti eilinį žiūrovą. Svarbi jo nuomonė, matymas, supratimas, pajutimas. Jei visa tai įvyksta, manau, jog darbas pavykęs.

Iš kur semiatės įkvėpimo ir kaip pabaigusi vieną tekstilės kūrinį pereinate prie kito?

Mene ieškau vertybių, kurios nebijo laiko ženklų, o kartu yra ir originalios. Menas – tai kelias į dvasios pasaulį.
Dauguma mano tekstilės paveikslų gimė tiesiog iš vizijų, minčių, kurių, atrodo, aš nesukūriau – tos mintys ateina pačios. Aš pasiduodu tam vedimui ir tiesiog panyru į eskizus. Pasitaiko ir taip, kad rengiantis parodai gimsta pagrindinė idėja, parodos koncepcija, tada jau aš ją bandau interpretuoti ir plėsti.
Tam, kad galėtum kurti, reikia nemažai laiko apmąstymams ar skaitymams.

Autorės ir I. Šaučiūnienės asm. albumo nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6243
Vakar apsilankė:7725
Šią savaitę apsilankė:32045
Šį mėnesį apsilankė:155121
Viso (nuo 2015-02-16):11125852
Šiuo metu naršo:
90
2019-09-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!