Tautodailininkė R. Slesoriūnienė: „Mano darbai daugiakalbiai, kaip ir aš“
2016 rugpjūčio 31, Trečiadienis 15:34

Tautodailininkė R. Slesoriūnienė: „Mano darbai daugiakalbiai, kaip ir aš“

Tautodailininkė R. Slesoriūnienė: „Mano darbai daugiakalbiai, kaip ir aš“
  • Lina NARČIENĖ
  • 12 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

20 metų dirbusi pedagoge ir kone tiek pat vadovavusi ugdymo įstaigai Utenoje gyvenanti tautodailininkė Rasa Slesoriūnienė visą gyvenimą kurti skatino ir kitus. Anksčiau piešdavusi atvirukus, siuvusi ir nėrusi žaislus, 2014 metų pabaigoje tautodailininkė save atrado karpiniuose, į kuriuos moteris sutalpina aplink supantį pasaulį.

Gerbiama Rasa, papasakokite apie save...

Unikalus pedagogo darbas visą gyvenimą mane skatino kurti. Iki 2014 metų pabaigos piešiau atvirukus, siuvau ir nėriau žaislus, o tada pradėjau karpyti. 2015 metų gruodžio 30 dieną man suteiktas tautodailininko statusas. Per pusantrų kūrybinių metų surengiau tris personalines parodas. Dalyvauju Aukštaitijos regiono, šalies bei tarptautinėse parodose. Mano karpiniai – Lietuvos nacionalinio, museum Sztuki Ludowej (Lenkija), Molodečno valstybinio muzikos koledžo (Baltarusija), V. Valiušio keramikos muziejų fonduose.
Nuo 2012 metų talkinu Utenos Trečiojo amžiaus senjorams. Menų fakulteto veiklose puoselėju jų kūrybines galias. Dalyvauju parodose – rodau senjorams asmeninį pavyzdį.

Jūsų kūrybą galima suskirstyti į du etapus: etapą, kai kūrėte nedidelis kūrinius – atvirukus, žaisliukus, ir laikotarpį, kai gimė jūsų dideli ir prasmingi karpiniai? Kada įvyko tas pereinamasis laikotarpis?

Pačioje 2014 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, Tradicinių amatų centre „Svirnas" turėjo vykti paskaita, skirta Trečiojo Amžiaus universiteto dalyvėms, tačiau tąkart jos ten taip ir neatvyko, o aš nuėjau. Nuėjau ir nepasigailėjau. „Svirne" radau karpinių meistrę Odetą Tumėnaitę–Bražėnienę, kuri demonstravo, kaip gaminti atvirukus. Tačiau atvirukus gaminti aš jau mokėjau. Artėjo Medinės ožkos metai, tad nusprendžiau iškarpyti ožkelę. Odeta man davė tokio grublėto popieriaus, primenančio ožkos kailį. Paėmusi žirkles pabandžiau. Taip gimė ožkytė. Tiesiog reikėjo išlaukti iki to momento, kuomet galėjau įgyvendinti idėją, o vėliau viskas jau vyko savaime...

Jūsų karpiniuose telpa visas aplink supantis pasaulis...

Kūrybai reikia begalinio kruopštumo, o mano darbai daugiakalbiai, lygiai tokie kaip ir aš. Atspindėti vieną motyvą yra labai neįdomu. Prie popieriaus nesėdu tol, kol nėra minties. Kaskart veda vis naujos mintys. Jos labai greitos.
Karpiniuose puoselėju lietuvių liaudies tradicijas. Kaskart ieškau savitos gėlės, giedančio ar nuščiuvusio paukščio, grakštesnės linijos bei įtaigesnės, tautinį paveldą išsakančios kompozicijos.
Karpant reikia mąstyti. Tad nesutiksiu su tuo pasakymu, jog neklauso rankos. Ne rankos neklauso, o smegenys. Jei žmogus jas užblokuoja sakydamas „aš nemoku, negaliu..." – žinoma, nieko iš to neišeis.

Ar pedagoginis darbas turėjo sąsajų su jūsų kūryba?

Labai daug turėjo sąsajų. 17 metų dėsčiau rusų kalbą, reikėjo nemažai pastangų, kad galėčiau suburti vyresnių klasių vaikus. Tam pasitelkdavau įvairiausius būdus ir metodus, rengdavome bendrus gimtadienius, pasibuvimus, renginius, mėgdavau kartu su jais kurti. Juk būdavo vaikų, kurie mėgo kurti, tačiau nespėdavo. O aš jiems padėjau. Kartais atbėgdavo pas mane vienokio ar kitokio patarimo. Kartą viena mergaitė atėjo pas mane ir išsakė susirūpinimą, kad labai jaudinasi, jog galbūt neįstos į norimą specialybę – dailę. Aš ją guodžiau, net kartu sėsdavome piešti. Ne kartą sakiau, kad jos tapybos darbai išsiskiria iš kitų. O štai vėliau ji įstojo į dailę, puikiai baigė ir įsidarbino dailės mokytoja Varniuose. Tokios istorijos mane labai įkvepia.

Iš kur atsirado pomėgis dailei, karpiniams?

Juk tais laikai žaislų neturėjau. Augau 9 vaikų šeimoje. Tačiau mūsų šeima ypač nukentėjo: kaip buvusio politinio kalinio vaikai kartu su tėveliais buvome blaškomi po Lietuvą. Iki 10 metų beveik badavome, tačiau nors ir ypač sunkiais laikais tėtis visuomet stengėsi mus išleisti mokytis. Jis manė, kad mokslas – pagrindinis prioritetas. Mamytė nuolat jaudinosi, kad mes neįsiveltume į politiką.
Būdama nedidukė mergaitė mėgau ant popieriaus piešti lėles. Jas dailiai nupiešdavau, iškirpdavau, o paskui visi žaisdavome. Į pirštines prikišdavome popierinių lėlių – tai buvo ligoninė. Prisimenu, kaip sulanksčiusi keliagubai popierių prisikarpydavau meškiukų, lėlyčių, paršiukų. ƒKai išskleidi tą armoniką – jie visi susikibę rankomis.

Jūsų darbus vertina ir parodų lankytojai. Tikriausiai jūsų karpinius parodų lankytojai išvys dar ne vieną kartą?

Turiu minčių parodas surengti tose vietovėse, kur gyvenau. Kartą plaukiau Dviragio ežeru ir mąsčiau: išbandymų mūsų šeimai netrūko. Juk būdami vaikai ežeru plaukdavome į Salų mokyklą. Sodyba buvo labai atokiame kampelyje, tačiau aš tą vietovę prisimenu su nostalgija ir šiluma. Labai norėčiau savo darbus nuvežti ir pristatyti Salose.
Kartą dalyvavau tarptautiniame projekte ir buvo pasiūlyta Latvijoje surengti mano karpinių darbų parodą. Nuvykusi į Rygą nustebau: parodos lankytojai buvo sužavėti mano karpiniais, pasirodo, kad latviai neišsaugojo karpinių paveldo.
Nuo 2015 metų prasidėjo personalinės mano kūrybinių darbų parodos, kuriose vos spėjau dalyvauti.

Ar tapybai dar lieka laiko?

Tapybai laiko nėra. Tapyti aš dar neišmokau (juokiasi). Pernai vasarą dalyvavau plenere, mane mokė mokytojas D. Galiauskas, kuris man paplojęs per petį pasakė: „tu gerai darai, gerai". Tačiau šiandien man didžiausias malonumas karpyti, nors ir šiam pomėgiui neatiduodu visos savęs, mat esu labai užimtas žmogus. Prisėdusi karpyti įsijungiu malonią muziką, susikuriu tokią aplinką, kurioje man gera. Turiu kambarį, kurį paskyriau šiam pomėgiui. Man labai smagu.
Juk negaliu savęs izoliuoti su tokio dydžio pensija: neišeisiu iš namų, vadinasi, nieko aplink nematysiu be savo ilgos nosies.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:9033
Vakar apsilankė:9491
Šią savaitę apsilankė:38470
Šį mėnesį apsilankė:124138
Viso (nuo 2015-02-16):11618833
Šiuo metu naršo:
143
2019-11-14
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!