Verbų rišėja Z. Karvelienė į verbas įpina vasaros spalvas
2016 balandžio 01, Penktadienis 11:11

Verbų rišėja Z. Karvelienė į verbas įpina vasaros spalvas

Verbų rišėja Z. Karvelienė į verbas įpina vasaros spalvas
  • Lina NARČIENĖ
  • 15 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Jaukiai sutvarkytame bute, esančiame Taikos gatvėje, dar tvyro Velykinė nuotaika. Galbūt dėlto, kad ant stalo puikuojasi Velykinis medis, padabintas margučiais. Šio pavasarinės šventės akcento šeimininkai dar nesuskubo paslėpti – juk iki Atvelykio dar kelios dienos.

Kambaryje pakvimpa anyžiaus arbata – uteniškiai Zenė Karvelienė ir jos sutuoktinis Pranas anyžiaus žolės prisirinkę nuo praėjusios vasaros, tad kiekvieną svečią, užsukusį į jų namus, visuomet pavaišina vasaros aromatu kvepiančia arbata.
Verbų rišėja Zenė namus papuošė savo pačios rankomis rištomis verbomis ir floristinėmis puokštėmis, tačiau dauguma darbų iškeliavo į tautiečių, vertinančių natūralumą ir lietuviškas tradicijas, namus ar buvo išvežtos į užsienį.

Kodėl verba labai svarbi mūsų lietuviškose tradicijose?, – paklausėme verbų rišėjos Zenės Karvelienės.

Kiek žinau, verbos kildinamos ne iš Lietuvos, o iš lenkų krašto. Sykį prieš Verbų sekmadienį teko pabuvoti Lenkijoje, tad galima teigti, kad lenkai pamišę dėl verbų. Jei apsipirkti eina visa šeima, tai verbą nešasi ne vieną, o kiekvienas atskirai. Lietuviai gerokai atsilieka nuo kaimyninių lenkų. Lietuvaičiams verbos dažnai kelia rūpesčių – neva kaupia dulkes, reikia ieškoti atskirų erdvių ir pan. Tačiau verbos vertinamos už natūralumą, juk kiekvienas Kaziuko mugėje apsilankęs tautietis negrįžta namo be šios grožybės. Vadinasi, lietuviškos tradicijos mūsų šalyje yra puoselėjamos.
Štai savo prieškambarį papuošiau savo darytomis verbomis, kasmet vis papildau naujomis. Ir nekelia jokių rūpesčių, išskyrus tai, kad po daugelio metų jos jau nėra tokios gražios. Verbų negalima laikyti saulės šviesoje, kurioje gali pakeisti spalvą. Tad visiems, įsigijusiems verbą, patariu ja papuošti saulės neapšviestas erdves.
Neretai žmonės bijo dulkių, nusėdančių ant sausų puokščių. To nereikia bijoti, nes dulkes paprasčiausiai galima nupūsti.

Kuo skiriasi aukštaitiškos nuo kitų regionų verbų?

Nemanau, kad jos turi ryškių skiriamųjų bruožų. Komponuoju apvalias verbas, kurios iš kitų išsiskiria tuo, kad kotelio viršuje ratu rišami sausi augalai. Kai kurie sako, kad tokios puokštės yra aukštaitiškos.
Neseniai lietuviai labai pamėgo puokštelės tipo kompozicijas – jos mažos, kompaktiškos, tad nereikia ieškoti atskirų vietų namuose.

Verbos ir puokštės gaminamos iš sausų gėlių ir augalų. Vadinasi, pasiruošimas vyksta nuo pavasario iki vėlyvo rudens?

Augalai, kuriuos naudoju verboms gaminti, renku laukuose, o anksčiau, kuomet turėjome kolektyvinį sodą, įvairiausius augaliukus sėdavau ir augindavau pati. Neretai sausų gėlių parūpina mano draugės, kurios jau žino mano pomėgį. Dvejus metus grožybių ieškau gamtoje – abu su vyru sėdame ant dviračių ir važiuojame į laukus, renkame kraujažoles, šlamučius, nendres, smilgas, ašarėles, laukines aguonas. Gamtoje galima rasti ir pačių netikėčiausių augalų, kurie puikiai įsilieja į mano kompozicijas.
Pastaruoju metu pirkėjai ypač vertina verbas, kurias puošia lietuviški augalai – linai, rugių varpos.
Augalus rinkti reikia skirtingu lauku – kartais gėlės savybės pasikeičia per pusdienį. Kolektyviniame sode augalais daugiausia rūpindavosi vyras. Nuvažiuodavau, o palėpėje gėlės jau tvarkingai sudžiautos.
Kai perdavėme sodą, visus sudžiuvusius augalus teko pernešti į butą. Čia mažai erdvės, tad atrasti vietą mano augalėliams buvo ypač sudėtinga. Šiandien jie nuo tiesioginių spindulių paslėpti balkone, apdengiau ir taip laukia savo eilės, kai bus įrišti į verbas.
Nėra patalpų, kuriose galėčiau įsirengti atskirą kambarį sausuoliams laikyti. Tad kai kuriuos sudėjau į dėžutes ir laikau tamsiajame kambarėlyje. Bepigu gyvenantiems kaime, kur galima ant plataus stalo sukrauti visus augalus ir pasinerti į kūrybą. Čia, bute, vargingos sąlygos: tamsiame kambariuke vietos ypač mažai, tad surišti ir laikyti daugiau verbų ar floristinių puokščių – sudėtinga.

Kaip užsikrėtėte verbų rišimo liga?

Nuo vaikystės man labai patiko menas. Mėgau piešti, siuvinėti kryželiu, megzti. Dabar daug ko teko atsisakyti, mat sušlubavo sveikata, pradėjo skaudėti sąnarius. Bandžiau pinti vyteles, tačiau ir su šiuo malonumu teko atsisveikinti – rankos pavargsta, skauda.
Viskas prasidėjo prieš 20 metų, kai išpopuliarėjo kapams skirtų gedulingų puokščių gamyba. Anais laikais pasinėriau į šių puokščių gamybą, tai buvo puikia proga prisidurti prie algos. Vėliau esu padariusi daugybę puokščių su gyvomis gėlėmis, kurių netrūko mano sode.

Ar dalyvaujate mugėse, kuriose dažniausiai atsiveria plačios galimybės parduoti savo dirbinius, pradžiuginti pirkėjus?

Anksčiau, kai Utenoje būdavo rengiamos Kaziuko mugės, mes su vyru vos spėdavome suktis. Tuomet verbų populiarumas buvo ypač didelis. Tačiau išnykus madai mūsų mieste rengti tokio pobūdžio muges, nebedalyvauju ir aš.
Dalyvauti mugėse ir prekiauti neturiu galimybių dėl sveikatos, dabar daugelį mano floristinių dirbinių pirkėjai užsako ir nuperka tiesiai iš namų. Tiesą pasakius, už parduodamas verbas pelno nėra. Tai tik malonus užsiėmimas, kuris teikia ramybę. Juk negi spoksosi pro langą ir nieko neveiksi?..

Iš kur semiatės idėjų, kaip pasigaminti verbas ir puokštes?

Esu savamokslė. Dukra Rasa yra baigusi floristikos kursus, tad ne kartą teko skaityti jos užrašus, o komponuoti ir žaisti spalvomis mėgstu pati.
Labai svarbus ir žmogaus tobulėjimas: juk pirmas darbas visuomet bus primityvesnis nei, tarkim, pagaminus 100 dirbinių.

Jums talkina ir vyras Pranas?

Žinoma, jis kartu su manimi mėgsta rinkti augalus, džiovinti juos. Visuomet šypsnį kelia tai, kad kiekvieną augalą jis vadina liaudiškais vardais: echinacėja jam – ežiuolė, celioziją vaizdžiai vadina gaidžio skiautere.

Autorės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:9633
Vakar apsilankė:9491
Šią savaitę apsilankė:39070
Šį mėnesį apsilankė:124738
Viso (nuo 2015-02-16):11619433
Šiuo metu naršo:
145
2019-11-14
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!