Margučių magijos pakerėta

Prieš šv. Velykas ˜– įtemptas metas, kai reikia pasiruošti šventiniam stalui. Garsios mūsų krašto tautodailininkės Odetos Tumėnaitės–Bražėnienės namuose ant stalo puikuojasi velykaičių prikrautos pintinės. Tiesa, jie netikri – šių kiaušinių per didžiąsias pavasario šventes nesudaužysi ir nevalgysi. Jie tušti, tačiau ypač profesionaliai numarginti, išdabinti raižiniais ar vašku. Tokie margučiai papuoš velykinį stalą.
Tradicinių amatų meistrės Odetos dukra Adelė sako, kad Velykos šiuose namuose – kasdien, mat kiaušiniams marginti tinka bet kuris metų laikas.

Kada susidomėjai kiaušinių marginimu?

Būdama maža stebėdavau mamos darbą ir man rūpėjo pabandyti. Buvo vyresnės sesės, broliai – jie taip pat domėjosi tuo, kaip mama karpo ar kiaušinius margina. O kodėl man nepabandžius? Kiek pamenu, pirmąjį į rankas paimtą kiaušinį paprasčiausiai suskaldžiau. Tąkart man buvo kokie penkeri ar šešeri metai.
Susėdus prie stalo ir pradėjus marginti svarbiausia, mano manymu, yra bendravimas. Anksčiau, kai dar namuose būdavo sesės ir broliai, šiuo maloniu darbu užsiimdavome visi – mama ir mes, tačiau dabar likau tik aš.
Rimtai kiaušinių marginimu užsiimu maždaug 3–4 metus, o jeigu skaičiuotume nuo to laikmečio, kai pirmąkart į rankas paėmusi margutį pradėjau skutinėti, gal būtų ir 10 metų.

Patirtis skutinėjant margučius, palyginus su mama, nėra didelė, tačiau jau surengta ne viena paroda…

Taip. Už margučių skutinėjimą prieš dvejus metus laimėjau „Sidabro vainikėlį”, tai labai didelis įvertinimas, suaugusiems galbūt prilygstantis „Aukso vainiko” apdovanojimui. Ne vieną parodą esu surengusi kartu su mama. Pernai vasarą dalyvavau kūrybinėje stovykloje Alytuje, kur darbus pristatėme abi su mama.

Kaip reikia paruošti kiaušinį marginimui?

Visų pirma norėčiau pabrėžti tai, kad tuščias kiaušinis rečiau skyla nei pilnas. Kiaušinio turinį reikia išpūsti, tad namuose netrūksta keptos kiaušinienės ir pyragų. Juodą darbą atlieka mama, o aš imuosi skutinėjimo. Ji priruošia daug tuščių kiaušinių, juos nudažo, dalį jų nuveža ir savo mamai. Naudojami įvairūs kiaušiniai – ir balti, ir rudi, tačiau didelio skirtumo nėra. Paprastai dažomi stipriais dažais – kadangi margučius dažome parodoms, tad naudojame cheminius dažus. Tačiau savo stalui mėgstame dažyti ir lukštais ar žolytėmis margintus velykaičius.
Paėmusi kiaušinį ir kanceliarinį peiliuką, pieštuku pasidarau linijas, t. y. Būsimą margutį padaliju į keturias dalis. Juk ornamentas neturi būti kreivas. Raižymo darbas iš anksto turint idėją nėra labai lėtas. Tad paėmusi kiaušinį niekuomet negalvoju, nuo ko čia pradėti. Manau, kad išraižius ne vieną dešimtį kiaušinių, gimsta vis naujos mintys.
Paprastai šie ornamentai man nieko nereiškia, jie tokie gimsta tam, kad tiesiog būtų gražu. Tačiau ornamentuose galima rasti gyvybės medžio apraiškų – besistiepiančių augalėlių, tupinčių paukštelių.
Skutinėdama margučius laiko neskaičiuoju. Tačiau būna ir taip, kad kiaušinį išskutinėti ypač smulkiais ornamentais gali trukti iki dviejų dienų. Žinoma, su pertraukomis.
Žmonės neriboja laiko savo laisvalaikiui. Tą patį galiu pasakyti ir apie save: niekada negalvoju, kad mano pomėgis pagrobs laiką, tarkim, iš matematikos.
Visų pirma reikia nusiteikti darbui. Kadangi paruoštų kiaušinių turime nuolat, drąsiai galiu pasakyti tai, kad Velykos mūsų namuose – visus metus. Kodėl? Ogi todėl, kad juos marginame bet kuriuo metų laiku, kai turime įkvėpimo.

Mama Odeta – yra tavo mokytoja. Kaip ją įvertintum?

Manau, kad ji mažiausiai turi pedagoginių savybių, tad aiškinti, kaip ir ką daryti, – ne jai. Man užtenka stebėti iš šono ir mokytis, tad jokių pamokų mūsų šeimoje nebūna. O be to, jei ir patartų, argi klausyčiau. Aišku, kad ne (juokiasi).
Sertifikuotiems meistrams nuolat pabrėžiama, kad turėtų savo pameistrį. Taigi, kaip mama juokiasi, ji savo pameistrę jau turi. Kiti broliai ir sesės yra gabūs, tačiau daugiau atsidavę atskiroms meno sritims. Štai Paulina gabi dailei, baigė Dailės mokyklą, tad linkusi ne į liaudies meną, o į profesionalumą. O man tinka ir karpiniai, ir margučiai, ir raižiniai, ir keramika.

Į kurią sritį linksta tavo širdis? Kurioje srityje norėtum save realizuoti?

Negaliu pasakyti, ką aš veiksiu ateityje. Tiesiog šiandien apie tai kalbėti išties sudėtinga. Viskas patinka, tad visko ir imuosi.
Nors esu dešimtokė ir jau pats laikas rinktis būsimą specialybę, šiandien man dar sunku pasakyti, ką studijuosiu. Galbūt socialinius mokslus. Galiu pasakyti tik tai, kad ateityje studijų tikrai nesiesiu su menu. Jis liks tik malonus laisvalaikio pomėgis.

Ar su savo mama Odeta turite planų kitiems metams?

Kitąmet prieš Velykas planuojame šeimos parodą: Rokiškio krašto muziejuje rengsime trijų kartų – Rokiškio rajone, Keležerių kaime, gyvenančios močiutės Antaninos Tumėnienės, mamos Odetos ir mano – margučių parodą.

Ar lengviau pačiai drožinėti ar šio amato mokyti kitus?

Žiūrint kokie mokiniai (juokiasi). Jei imlūs mokiniai, tai nereikia papildomo aiškinimo, užtenka parodyti, kaip marginti kiaušinį, ir paprastai to pakanka.

Autorės nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas