Uteniškės rankdarbiai dovanojami ir užsienyje gyvenantiems tautiečiams
2015 gruodžio 09, Trečiadienis 11:51

Uteniškės rankdarbiai dovanojami ir užsienyje gyvenantiems tautiečiams

Uteniškės rankdarbiai dovanojami ir užsienyje gyvenantiems tautiečiams
  • Lina NARČIENĖ
  • 5 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Utenoje pedagogės darbą dirbanti tautodailininkė Daiva Seibutienė jau seniai rado būdą, kaip pabėgti nuo įkyrios kasdienybės ir neigiamų minčių. Moteris laisvalaikiu mezga įmantrias riešines, kurios keliauja ne tik į parodas, bet ir šalyje vykstančias muges. Kiekvienas rankdarbis išsiskiria originalumu, o pirkėjai, ypač vertindami liaudiškais motyvais išdabintus rankdarbius, juos dovanoja užsienyje gyvenantiems lietuvaičiams.

Daivos Seibutienės vyras Alvydas – taip pat tautodailininkas. Moteris neslepia: tai turėjo įtakos ir jai kažką veikti ir neužsidaryti tik tuščioje kasdienybėje. „Anais laikais jis buvo labai svarbus, o aš šalia jaučiausi tokia menka... Juk visos moterys yra gabios: vienos mezga, kitos siuva. Reikėjo užsiimti sau malonia veikla", – prisiminė Daiva, nešdama ant stalo garuojančią arbatą ir pačios darytus saldainukus iš moliūgo ir obuolių. Kadaise jos tėveliui Danieliui Mažliokui priklausiusi siuvimo mašina šiandien tapo originaliu kavos staleliu.
Jos tėvelis Danielius Utenoje buvo garsus siuvėjas, siūdavęs ne tik įprastus drabužius, bet ir paltus ar kailinius. Jį pažinodavę uteniškiai laukdavo eilėse, mat geras siuvėjas anais laikais buvo labai vertinamas. Nuo mažens stebėdama siuvantį tėtį smalsi mergaitė pradėjo siūti drabužėlius lėlėms. Pašnekovė prisiminė tuos laikus, kai parduotuvėse ne visuomet būdavo įmanoma įsigyti medžiagų, todėl sumanios moterys persiūdavo senus drabužius.
Tačiau besimokydama mokykloje ir atlikdama praktiką tuomečiame buitinyje įsikūrusioje siuvykloje Daiva sakė nė nesusimąsčiusi apie siuvėjos darbą. Tarybiniais laikais siuvėjos profesija jaunimui nebuvo tokia geidžiama, norėjosi dar neišbandytos veiklos. Rankoje laikydama brandos atestatą Daiva pasuko pedagogo keliu.

Kaip tapote senojo mezgimo amato puoselėtoja?

Kiek prisimenu, jau seniai pradėjau megzti ir kabliuku, ir virbalais. 2013 metais tapau sertifikuota tautodailininke. Sunku prisiminti, kada pirmą kartą į rankas pasiėmiau mezginį. Gal mokykloje per darbelių pamokas. Viskas prasidėjo nuo smulkių darbelių: kepuryčių, pirštinaičių ar šiaip nedidelių niekučių.
Ištekėjau. Visą savo šeimą aprūpinau mezginiais. Vyras Alvydas pastebėjo mano gabumus, tad pastūmėjo aktyviai dalyvauti parodose, todėl jau 25 metus dalyvauju įvairiose parodose.
Mezgimo naktimis tikrai nesapnuoju (juokiasi). Tačiau būna tokių momentų, kad vieną rankdarbį baigiu, o jau mintyse sukasi kitas. Kartą Kaziuko mugėje Vilniuje mano riešinės turėjo didelį pasisekimą, todėl grįžusi namo nenuleidau rankų. Megzti riešines man labai patiko: darbelis mažas, sumetei į rankinuką – ir veži į Vilniuje vykstančią mugę. Stebino ir tai, kad mugių lankytojai dar nieko nežinojo apie riešines ir nuolat tekdavo aiškinti, kad tai yra riešinės, jos maunamos ant rankos riešo, o ne dėkliukas telefonui, kaip kad daugelis manydavo.
Dabartinių žmonių jau niekuo nebenustebinsi. Netgi įmantriausiais rankdarbiais...

Juk anksčiau mezgėte praktiškus mezginius: kojines, pirštines... O paskui perėjote prie riešinių mezgimo?

Į mano rankas pateko knyga apie riešines. Tai buvo labai gražu. Įsivaizdavau, kad numegzti riešines yra labai paprasta. Atrodė, kad suvėrus karoliukus lieka tik megzti. Klydau. Tai buvo išties sudėtingas, kruopštus darbas. Iš pradžių riešinėms naudojau lietuvišką vilną, tačiau ji buvo nemaloni, nes šiurkšti. Pradėjau ieškoti latviškos, o turguje radau turkiškos vilnos, kuri, lyginant su lietuviška, buvo gerokai švelnesnė, tampresnė, minkštesnė ir stipresne. Pradėjau megzti ir linines riešines, kurios populiarios vasarą.
Riešines dabinu įvairiais raštais: puikiai tinka pagoniški simboliai – saulutės, žvaigždutės... Šį raštą reikia derinti ir prie rankos dydžio. Jei riešas stambesnis, raštą reikia gražiai komponuoti tam, kad simboliai nebūtų ypač dideli ar pernelyg siauri.

Kiek reikia laiko norint numegzti tarkim vieną puošnią riešinę?

Tai priklauso nuo įkvėpimo. Kartais ir per vieną dieną galima numegzti. Daug laiko atima vėrimas: vienai riešinei kartais sunaudoju iki 300 karoliukų, o sudėtingams raštams išgauti tenka suverti ir daugiau kaip vieną tūkstantį mažyčių karoliukų.
Moterims, kurios neturi kantrybės, geriau nesiimti šito darbo. O man patinka kruopštumas. Prisėdusi prie rankdarbių nusiraminu ir po sunkių dienos darbų. Tai savotiška relaksacija.

Kaip suprantu, susidomėjusiųjų riešinėmis netrūksta?

Tikrai taip. Neseniai gulėjau ligoninėje, tai vos spėjau megzti riešines visoms palatos moterims. O dabar prieš šventes taip pat padaugėja užsakymų. Žmonės jas perka ir dovanoja artimiesiems. Juk tai mažytė dovana, kurią gavę lietuvaičiai lieka maloniai nustebinti.
Praėjusią vasarą riešines siunčiau į Nidą. Čia suvažiuoja turtingi poilsiautojai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. Šiltuoju metų laiku populiarios lininės riešinės, kurias pastaruoju metu pamėgo ir vyrai.
Tačiau labiausiai lietuviai vertina juodai baltas riešines, o ryškiai spalvotos ne visus domina.

Esate pradinių klasių mokytoja. Ar šiuolaikiniai vaikai noriai mokosi siūti, megzti?

Galiu drąsiai teigti, kad šiuolaikiniams vaikams labai sunku sutelkti dėmesį į siuvimą, siuvinėjimą. Įsivaizduokite, kaip vaikas tiesiogine to žodžio prasme bijo adatos ir sagos, kurią reikia įsiūti. Manau, kad ateityje nebeliks nei mezgėjų, nei siuvėjų. Šiuolaikinio jaunimo tai nebedomina. Lygiai taip pat nedomina ir parodos, į kurias ateina vien senukai.

Autorės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:4432
Vakar apsilankė:9112
Šią savaitę apsilankė:13544
Šį mėnesį apsilankė:136620
Viso (nuo 2015-02-16):11107351
Šiuo metu naršo:
110
2019-09-17
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!