Keležerių dukra savo kūryboje atspindi gimtojo kaimo vaizdus
2015 birželio 18, Ketvirtadienis 11:11

Keležerių dukra savo kūryboje atspindi gimtojo kaimo vaizdus

Keležerių dukra savo kūryboje atspindi gimtojo kaimo vaizdus
  • Lina NARČIENĖ
  • 21 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tautodailininkė, karpinių meistrė ir grafikė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė uteniškius pakvietė į Tradicinių amatų centrą „Svirnas" – čia apie porą savaičių vyksta kūrybinės amatų dirbtuvės „Tradicinė liaudies grafika: medžio raižiniai". Šių dirbtuvių dalyviai noriai renkasi išmokti ir išbandyti įdomią grafikos techniką – medžio raižinius. Susipažinę su ksilografijos istorija ir senaisiais raižiniais, amatų dirbtuvių dalyviai mokėsi piešinį perkelti ant medžio lentos ir jį išpjaustyti, po to daryti antspaudus ant popieriaus.

Kaip teigė tautodailininkė Odeta, susidomėjusiųjų amžiaus įvairus: medžio raižinius panoro išbandyti tiek senjorai, tiek pradinukai. Vienas vyriškis kartu su savimi atsivedė ir savo anūką – abu kūrė atskirus medžio raižinius. Tautodailininkė pasidžiaugė, kad prasidėjus vasaros atostogoms vaikai gali save realizuoti turiningai leisdami laiką ne prie kompiuterių ar televizorių, o pasinerdami į kūrybą. Vaikai, ant medinės lentelės kruopščiai raižydami norimą piešinio atvaizdą, džiūgavo, kad amatų dirbtuvėse keliskart įdomiau nei mokykloje.

Linoraižiniai, kaip ir medžio raižiniai, Lietuvoje – kol kas naujovė?

Medžio raižinių tradicija atkeliavusi iš XVII amžiaus. Daugiau nei prieš 10 metų išmėginau pirmuosius linoraižinius, už kuriuos iškart pasipylė pirmieji apdovanojimai. Šių darbų kūrėjų šalyje yra labai mažai. Lietuvoje esame kone vienintelės šio meno kūrėjos: aš ir kaunietė Onutė Pusvaškytė. Visada lenkiu galvą Onutei: tai žmogus kūrėjas iš didžiosios raidės.

Kodėl jus sužavėjo linoraižiniai ir medžio raižiniai?

Mane labiausiai žavi grafika. Man nereikia tapybos, spalvų, man reikia linijos. Juk karpiniai nėra tikroji grafika. Norėjosi išbandyti naujoves. Pirmasis mano darbas – „Sodyba". Tai labai didelis darbas, įtrauktas į visus katalogus kaip labai rimtas kūrinys. Visos mano temos – tradicinės, etnografinės, nes mėgstu lietuvių tautosaką. Mane įkvepia viskas, kas yra kaime – vaizdai, senieji lietuvių darbai, šventės, papročiai... Man nereikia jokių knygų, internetų – informaciją savo dirbiniams semiuosi iš savęs. Žmonės, ateidami į mano parodas, vis klausia: „tai iš kur tu, Odeta, randi idėjų?". Idėjos gimsta mano galvoje. Esu kilusi iš kaimo. Viskas, kas manyje išlikę – atsispindi kūryboje. Lietuvių liaudies dainų ir pasakų personažus perkeliu į savo kūrinius. Net paprasti kaimo vaizdai – mušamas sviestas, melžiama karvė – taip pat atsispindi kūryboje...
Esu ne miesto, o kaimo vaikas. Gimiau Rokiškio rajone, savo Keležerių kaime. Gal uteniškiai ir supyks, bet aš sakau, kad nesijaučiu esanti uteniškė. Kartais ir vaikai iš manęs šaiposi ir vis pabrėžia, kad esu ne vietinė.
Išbandžiusi linoraižinius, norėjau imtis kitokios veiklos. Parūpo išbandyti medžio raižinius: tai analogiškas darbas. Juk įdomu buvo prisiliesti prie medžio: stebėti, ar jis paklus mano rankai. Medis iškart padiktavo kitas temas: jei linoraižiniai turi būti smulkūs ir daugiaplaniai, tai medžio raižiniai – grubesni. Pabandžius medį, nebesinori grįžti prie linoraižinių.

Matyti, kad ši naujovė – medžio raižiniai – užbūrė uteniškius...

Taip. Tikriausiai sunkiau būtų atsakyti į klausimą, kodėl uteniškiai susidomėjo medžio raižiniais. Gal tai nauja sfera, kuri mažai išbandyta. Antroje rugpjūčio pusėje taip pat organizuosime amatų dirbtuves, gal daugiau susidomės mokytojai, kurie įgytas žinias praktiškai perduos savo mokiniams. Iš prigimties esu pedagogė, tad man labai svarbu mokyti kitus – stengtis, kad visa tai neprapultų, o būtų sėkmingai perduodama iš kartos į kartą.
Medžio raižiniai yra sertifikuoti, skirtingai nei linoraižiniai, mat linoleumas atsirado tik po karo. Man gražu, kad vis labiau žavimasi senosiomis tradicijomis – medžio raižiniais, škaplierių audimu. Prieš porą savaičių lankiausi seminare Vepriuose. Įsitikinau, kad šiandien labai sudėtinga rasti mokytoją, kuris galėtų perduoti medžio raižinių ar linoraižinių praktines žinias.
Leliūnuose gyvena fantastiška grafikė Žydronė Mameniškienė. Tai jauna moteris, tikra krapštukė! Šiandien turiu didžiausią linkėjimą šiai menininkei – greičiau pereiti prie tikrosios grafikos. Ir nesvarbu: ar prie medžio raižinių, ar prie linoraižinių.

Kūrybinių amatų dirbtuvių „Tradicinė liaudies grafika: medžio raižiniai" dalyviai sukūrė nuostabių darbų. Gal ateityje uteniškius pradžiuginsite bendra paroda?

Galbūt tikrai mes surengsime gražią parodą. Reikia susėsti su „Svirno" vadove, visa tai detaliai aptarti. Man visi jų darbai labai gražūs ir išskirtiniai, ypač kūrybingumu spinduliuoja vaikai, į savo darbus įdėdami šitiek kruopštumo. Auga labai kūrybingų žmonių kartą. Kuriantys žmonės laimingesni – jie gyvena ilgiau.

Autorės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:4553
Vakar apsilankė:8478
Šią savaitę apsilankė:43656
Šį mėnesį apsilankė:164123
Viso (nuo 2015-02-16):11381970
Šiuo metu naršo:
85
2019-10-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!