Prieš pusę amžiaus pastatytų vienuolikos mažaaukščių daugiabučių kvartalas Švenčionių centre – atnaujintas. Ir tai yra vienas pirmųjų kvartalinės renovacijos Lietuvoje pavyzdys, kai daugiabučiai modernizuojami ne pavieniui, bet visi kartu, atliekant ir infrastruktūros remonto bei aplinkos tvarkymo darbus.
Tik senose nuotraukose dabar galima išvysti, kaip varganai atrodė vienuolika Švenčionių centre stovėjusių sovietinių dviaukščių daugiabučių. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyresnioji specialistė, kuravusi daugiabučių atnaujinimo projektą, Rina Rimaš sako, kad renovuodami visus šiuos daugiabučius kartu jie siekė vieningesnio, estetiškai patrauklesnio rezultato šiam Švenčionių centre įsikūrusiam kvartalui.
„Aišku, šių daugiabučių atnaujinimo siekėme ne vien dėl geresnio vaizdo, bet ir dėl mažesnių sąskaitų už šildymą. Miesto centras dabar pagražėjo, o šių namų gyventojai moka už šildymą dvigubai mažiau, negu mokėjo anksčiau. Po atnaujinimo šių namų energinė klasė pakilo nuo E iki B”, – pasakojo ji.
Rina Rimaš sakė, kad, įvertinus gerokai patogesnę eksploataciją bėgant metams, pastatų išorės apdailai buvo pasirinktas vėdinamo, bet ne tinkuojamo fasado variantas.
Vėdinami fasadai su akmens vatos šiltinimo sluoksniu, anot jos, pasižymi tuo, kad tokios konstrukcijos sienos „kvėpuoja”, jos yra ilgaamžiškesnės, nes leidžia išsigarinti drėgmei iš pastato konstrukcijų. Be to, tokios sienos yra saugesnės ir gaisro atveju.
„Fasadų apdailai buvo pasirinktos cementinės apdailos plokštės, kurios yra atsparios smūgiams, ilgaamžės, lengvai valomos, be to, jos neblunka, jų nereikia perdažyti, nes dažai gamykloje dedami į visą cemento mišinį. Tiesa, tai atsieina truputį brangiau negu tinkavimas, bet tokio fasado priežiūra yra pigesnė ir paprastesnė”, – pasirinkimą aiškino R. Rimaš.
Pasak jos, projektuotojai šį variantą pasiūlė dar ir todėl, kad dėl durpingo, minkšto grunto šioje teritorijoje kai kurių namų pamatai yra linkę judėti. Pastatui tai nepavojinga, bet tinkuotas fasadas gali įtrūkti, reikėtų remontuoti, todėl vėdinamos sienos konstrukcijos variantas čia buvo geriausias sprendimas.
Daugiabučių kvartalo modernizavimo darbus atliko UAB „Žeista”, įsikūrusi Švenčionėliuose. Bendrovės darbų vadovas Edvardas Abarovič sakė, kad fasadams ir plokštiems sutabdintiems stogams atnaujinti naudotos tik Lietuvos gamintojų medžiagos: UAB „Mida LT” ritininė stogo danga, UAB „Paroc” akmens vata stogui ir sienoms, UAB „Eternit Baltic” tiekiamos per visą plokštės masę dažytos pluoštinio cemento plokštės.
Remdamasis statybininko praktika ir savo ilgamete patirtimi E. Abarovič palygino labiausiai paplitusius namų apšiltinimo būdus – vėdinamąjį fasadą – su oro tarpu, ir nevėdinamąjį – be oro tarpo.
Pasak jo, oro tarpas leidžia namo sienoms ir šiltinimo medžiagai išdžiūti, net jei jos dėl kokių nors priežasčių sudrėksta, o nevėdinamąjį fasadą būtina saugoti nuo vidinės drėgmės.
Pasak E. Abarovič, žvelgiant iš vartotojo pusės – vėdinamasis fasadas su apdailos plokštėmis yra daug tvirtesnis, atsparesnis smūgiams. Eksploatuoti vėdinamąjį fasadą yra gerokai paprasčiau, nes, prireikus remontuoti apdailą, pakanka pakeisti vieną vėdinamojo fasado apdailos elementą kitu.
O kai prireikia remontuoti nevėdinamąjį fasadą, tenka jo dalį pertinkuoti bei perdažyti per visą plokštumą. Be to, išpurvintą ar ištepliotą vėdinamojo fasado vietą galima nuplauti valikliais, o tinkuoto fasado nuplauti beveik neįmanoma. Dažniausiai ištepliotą vietą tenka perdažyti.
Statybų procese vėdinamasis fasadas taip pat turi daug privalumų. Pirmiausia, darbo metu nenaudojami jokie šlapieji procesai – nei tinkas, nei klijai. Tai reiškia, kad dirbti galima esant ir neigiamai temperatūrai. Cementinės fasado apdailos plokštės tvirtinamos kniedėmis prie metalinio karkaso, į kurį prieš tai buvo kruopščiai sudėta akmens vata.
Antra, montuoti vėdinamąjį fasadą galima ir lyjant lietui – net ir sušlapusi šiltinimo medžiaga vėdinamame fasade greitai išdžiūsta.
Įrengiant nevėdinamąjį fasadą, viso proceso metu reikia gero oro. Be to, temperatūra negali kristi žemiau +5 laipsnių net naktį, nes priešingu atveju neišdžius klijai, kuriais klijuojama šiltinimo medžiaga (mineralinė vata arba polistirolas). Lietaus bei šalčio būtina saugotis ir vėliau – tinkuojant fasadą.
Pasak E. Abarovič, jei tektų renovuoti nuosavą namą, tai rinktųsi tik vėdinamąjį fasadą, o fasado apdailos medžiagų pasirinkimą lemtų estetika ir eksploatacijos patogumas bei ilgaamžiškumas. 
