Natūralūs miškai – didžiulis Lietuvos gamtos turtas, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Kiekvienas šalies gyventojas turi ne tik puoselėti bei saugoti esamus, bet ir, esant galimybėms, sodinti naujus miškus ar atkurti pažeistus jų plotus. Tam nenašių, nederlingų ir dirvonuojančių žemių savininkams yra suteiktos visos galimybės – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisima“ skiriama vienkartinė parama miškui veisti ir kasmetinė išmoka.
Miškus būtina saugoti ir puoselėti
Lietuvos miškai – vienas svarbiausių mūsų šalies biosferos elementų. Nepriklausomai nuo nuosavybės formos, miškas yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms, tenkindamas ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes. Miškas ne tik teikia medieną ir kitus miško produktus, bet yra ir esminis ekologinės pusiausvyros faktorius, sudarydamas daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdydamas dirvos eroziją, absorbuodamas anglies dvideginį bei grynindamas orą, saugodamas gruntinius ir paviršinius vandenis, suteikdamas galimybę miesto ir kaimo gyventojams poilsiauti.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. miško žemės plotas Lietuvoje buvo beveik 2,2 mln. ha ir sudarė 33,5 proc. šalies teritorijos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 144,3 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2,2 proc. Per tą patį laikotarpį mišku apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo iki 2 058,4 tūkst. ha. VĮ Registrų centro duomenimis, valstybinės reikšmės miškai užėmė 1 088,6 tūkst., o privatūs – 848,8 tūkst. ha.
Galima kreiptis paramos miškui sodinti
Miško veisimas ne tik suteikia galimybę ūkininkui išsaugoti savo žemę, gauti iš jos pajamų, bet ir saugo aplinką, užtikrina tvarią miškų ūkio plėtrą bei švelnina klimato kaitą.
„Ne paslaptis, kad žemė žmogui yra neatsiejama jo būties dalis, savo žemės atsisakyti dažnas nenori net bėdos prispirtas. Būna situacijų, kai ta žemė nenaši, sunkiai prieinamose vietovėse arba ūkininkas nebegali skirti jai tiek dėmesio ir jėgų, kiek skirdavo anksčiau. Tokiais atvejais ūkininkai ir kiti žemės savininkai turi puikią galimybę savo plotus užveisti mišku, nes jo priežiūrai ir veisimui galima gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą“, – teigė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Dalia Rutkauskaitė.
Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje yra skelbiama, jog paraiškos miško veisimo paramai gauti teikiamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d., tai atlikti galima tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos ŽŪMIS portalo internetine prieiga https://zumis.lt. Paraiškas per ŽŪMIS reikėtų suskubti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 valandos. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 9 797 662 Eur paramos lėšų.
Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).
Tačiau parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.
Paraiškos miško veisimo paramai gauti teikiamos iki balandžio 30 d. ŽŪMIS portale https://zumis.lt.
Užs. Nr. ŽŪM/03, Vytauto Ridiko nuotr.
