Kai donoro kortelė padeda... susigrąžinti pamestus daiktus
ĮvairenybėsKai donoro kortelė padeda... susigrąžinti pamestus daiktus
2015 gegužės 29, Penktadienis 09:16

Kai donoro kortelė padeda... susigrąžinti pamestus daiktus

Kai donoro kortelė padeda... susigrąžinti pamestus daiktus

Tiems, kurie pasirašo sutikimą po mirties aukoti savo organus donorystei, išduodama donoro kortelė. Tai tėra simbolinis ženklas, liudijantis geranorišką žmogaus apsisprendimą, todėl kas nenori, kortelės gali ir neimti: duomenys apie žmogaus pasiryžimą po mirties tapti donoru yra įtraukiami į atitinkamą registrą. Tačiau gyvenimas parodė: kartais šis simbolinis ženklas, ši nedidukė kortelė padeda nustatyti jos savininko tapatybę ir grąžinti prarastus daiktus.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – biuras) specialistai neretai sulaukia maždaug tokio turinio pranešimų, dažniausiai telefonu: „Radau pamestą (pavogtą, išmestą) rankinę (piniginę). Jokių asmens dokumentų, kurie padėtų rasti savininką, nėra – tiktai donoro kortelė. Gal jūs galėtumėte nustatyti, kam ji priklauso, ir pranešti savininkui, kad rasti jo daiktai?"
Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2000-ųjų išduodamos donoro kortelės yra dviejų rūšių: ant ankstesniųjų donoro kortelių buvo nurodomas jos savininko vardas, pavardė, asmens kodas. Pastaruoju metu išduodamos donoro kortelės, ant kurių tokios asmeninio pobūdžio informacijos nebėra – savininką galima nustatyti tik pagal identifikavimo numerį. Kiekvienas pilnametis, pildantis „Asmens sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti", privalo nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, telefoną. Šie asmens duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą, o donoro kortelėje nurodomas tik identifikavimo numeris.
Biuro specialistai pagal prie pamestų daiktų rastoje donoro kortelėje nurodytą identifikavimo numerį nustato donoro kortelės savininką, susisiekia su juo telefonu, el. paštu ar per socialinius tinklus, ir daiktai grąžinami šeimininkui.
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, buvo, kad užsienyje viešintis donoro kortelės savininkas atsiliepė per socialinį tinklą „Facebook", apsidžiaugė, kad atgaus jau prarastais laikytus daiktus, ir prisipažino... nebeprisimenantis, kurioje užsienio šalyje tą rankinę su asmeniniais daiktais pametė.
Būna, kad išduodant žmogui donoro kortelę pasidomima, kokių nuolaidų ją turint galima sulaukti... parduotuvėje. Žinoma, jokių nuolaidų ši kortelė nesuteikia.
Donoro kortelė – tik kilnaus apsisprendimo simbolis. Jos net nešiotis su savimi neprivaloma. Tačiau kai kurie žmonės ją nešiojasi matomiausioje piniginės vietoje, taip išreikšdami savo požiūrį į donorystę. O minėti pavyzdžiai įrodo, kad donoro kortelė kartais gelbsti net ir atgaunant prarastus daiktus.

Nacionalinio transplantacijos biuro inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Sutikimą donorystei pasirašyti bus galima vaistinėse

    Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras, spalio 8-ą bus minima Organų donorystės diena ir šiai dienai paminėti pirmą kartą Lietuvoje organizuojama sutikimų donoro kortelei gauti pasirašymo akcija, kurioje dalyvauja dviejų vaistinių tinklai – „Benu" ir „Eurovaistinė".

  • Donoro kortelė: simbolis, galintis dovanoti gyvenimą kitiems

    Žmonėms, apsisprendusiems dėl organų donorystės po mirties, klausimų apie donoro kortelę įprastai nekyla – jie arba pageidauja ją turėti, arba informuoja, kad duomenys turi būti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o kortelė jiems nereikalinga. Pageidaujantys ją turėti, nešiojasi ją piniginėje ir nebijo, kad ją kas nors pamatys.

  • Pratęsti gyvenimą po mirties užtrunka vos dvi minutes

    Pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti tiek laiko ir užtrunka – tik keletą minučių. Tačiau toks apsisprendimas nuima nuo artimųjų atsakomybės naštą, suteikia galimybę sunkiai sergantiems ir transplantacijos laukiantiems žmonėms sveikti, o mirusiajam – tai savita gyvenimo tąsa, kai dovanotas donorinis organas toliau palaiko gyvybę kitam žmogui.

  • Organų donorystė populiarėja, bet kartais ją stabdo net religiniai įsitikinimai

    Iki šių metų birželio Lietuvoje sutikimą po savo mirties tapti organų ir (ar) audinių donorais buvo išreiškę jau daugiau nei 21 tūkstantis žmonių, iš jų – daugiau nei 600 Utenos apskrities gyventojų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7747
Vakar apsilankė:8411
Šią savaitę apsilankė:7747
Šį mėnesį apsilankė:163132
Viso (nuo 2015-02-16):11657827
Šiuo metu naršo:
131
2019-11-18
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!