Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebėjo, kad, šiuo metu Lietuvoje yra septynios savivaldybės, kurios neturi nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.

Tai reiškia, kad į krizę patekusių šeimų vaikai, jei nėra artimųjų ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių juos priimti, atsiduria globos institucijose. Į Tarnybos raginimus taisyti padėtį savivaldybės nereaguoja. Lietuvoje vykdomos vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas – nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Savo neveiklumu savivaldybės stabdo šį procesą ir neužtikrina prigimtinės vaiko teisės augti šeimos aplinkoje.

Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pabrėžė, kad budinčių globotojų uždavinys yra laikinai suteikti vaikui šeimos aplinką ir saugumą, jei nerandama į krizę patekusio vaiko artimųjų ar kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų. Budintys globotojai iki 12 mėnesių savo gyvenamojoje vietoje prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol vaikas grąžinamas į savo biologinę šeimą arba jam yra surandami globėjai (rūpintojai) ar įtėviai.
„Vaikų poreikis yra augti ir vystytis natūralioje šeimos aplinkoje užmezgant emocinius saugius ryšius su suaugusiais žmonėmis. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, būtent budintys globotojai, t. y. specialiai pasirengę asmenys, suteikia jam šeimos aplinką. Tose savivaldybėse, kurios nėra suradusios budinčių globotojų, nėra sudariusios su jais sutarčių dėl paslaugų teikimo, į krizę patekusių šeimų vaikai vis dar apgyvendinami vaikų globos namuose. Tai yra labai blogai”, – pabrėžė A. Marčiukaitienė.
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 205 budintys globotojai. Jų šeimose globojami 267 vaikai. Septyniose savivaldybėse – Birštono miesto, Prienų, Neringos, Šilutės, Rietavo ir Utenos – nėra nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.
Lietuvoje taip pat yra devynios savivaldybės, kuriose kol kas yra tik po vieną budintį globotoją – Druskininkų, Jonavos, Palangos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės, Jurbarko, Švenčionių ir Trakų. Pasak A. Marčiukaitienės, savivaldybės turėtų surasti daugiau nei vieną budintį globotoją, nes poreikis neretai būna didesnis. Yra siekiamybė, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų pakankamai budinčių globotojų, pasirengusių priimti į krizę patekusį vaiką bet kuriuo paros metu.
„Remiantis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo pagrindų įstatymu, draudžiama nustatyti globą institucijoje jaunesniems nei trejų metų vaikams. Išlieka didelis poreikis asmenų, galinčių pasirūpinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais. Iš nesaugios aplinkos paimti ikimokyklinukai ir mokyklinio amžiaus vaikai, neretai, o paaugliai – dažniausiai vis dar patenka į globos namus”, – sakė A. Marčiukaitienė.
Daugiau nei pusė šiuo metu Lietuvoje esančių budinčių globotojų gali priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu.
Budintis globotojas yra asmuo, kuris prižiūri be tėvų globos likusius vaikus pagal savivaldybei priklausančio Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą.
Budintys globotojai prižiūri vaikus, kuriems savivaldybės administracijos sprendimu nustatyta laikinoji globa (rūpyba) Globos centre. Budintis globotojas, prižiūrintis be tėvų globos likusius vaikus, nėra tėvų globos netekusio vaiko atstovas pagal įstatymą, juo yra paskiriamas Globos centras, tačiau vaikas yra prižiūrimas budinčio globotojo šeimoje, sukuriant šeimai artimą aplinką.
Budintys globotojai prižiūri vaikus kriziniais atvejais iki trijų mėnesių, kuomet vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Taip pat budintys globotojai prižiūri tėvų globos netekusius vaikus, kol baigsis vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir jis bus grąžintas tėvams ar bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ar bus įvaikintas bei laikino atokvėpio atvejais.
Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip trijų vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje gali būti ne didesnis kaip šeši vaikai.
Budinčiais globotojais gali tapti asmenys nuo 21 metų iki 65 metų, neturintys psichikos ir elgesio sutrikimų bei nesergantys kai kuriomis ligomis. Tapti budinčiais globotojais negali asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
Norintys tapti budinčiais globotojais, turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, pateikti prašymą, sveikatos pažymėjimą bei kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad asmuo taptų budinčiu globotoju.
Budintys globotojai yra apmokomi pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK). Rengimas tapti budinčiu globotoju vykdomas per kiek galima trumpesnį laikotarpį, ne ilgesnį kaip penki mėnesiai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas