Lietuviai šalyje paskelbus karantiną stengiasi grįžti iš užsienio namo, bet yra emigravusių tautiečių, kurie ne vienus metus gyvena šiuo metu koronaviruso apimtose Europos šalyse, ten dirba, kuria šeimas ir nesiruošia niekur bėgti. „Utenos diena”, susisiekusi su keliais emigrantais iš skirtingų valstybių, domėjosi, kokia situacija jų šalyse, kaip jaučiasi ir elgiasi jie patys, kokia kitų žmonių reakcija, ar jaučiama panika, ir klausė kitų aktualių klausimų.
Baimė greta
Už airio ištekėjusi Skaidrė šiuo metu gyvena vyro gimtinėje. Anot jos, jų šeima įsikūrusi Arklou miestelyje, kuris yra Viklou grafystėje, rytų Airijoje. Miestelyje yra apie 14 tūkst. gyventojų. Moters teigimu, prieš savaitę iki kovo 29 dienos Airijoje uždarė visas mokyklas. „Ministras Pirmininkas Leo Varadkar per žinias kreipėsi į visus žmones, – pasakojo pašnekovė. – Pranešė, kad mokyklos tikriausiai bus uždarytos daug ilgiau.” Pasak Skaidrės, Airija dar tik laukia užsikrėtusiųjų antplūdžio. Šios savaitės viduryje, jos žiniomis, visoje Airijoje (duomenys su Šiaurės Airija) buvo 354 užsikrėtę žmonės, du mirė.
Moteris apgailestavo, kad pradinėse mokyklose nesuorganizuotas mokymasis namuose, todėl jie patys bando mokytis, skaityti, rašyti ir t. t. „Vidurinės mokyklos siunčia užduotis elektroniniu paštu, kurias kiekvieną dieną mano vyriausias sūnus turi pristatyti, – aiškino pašnekovė. – Šiemet jam baigiamieji egzaminai. Jų neapleido ir ruošia.” Skaidrė pasakojo, kad žmonių gatvėse yra, tik jų gerokai mažiau, parduotuvės atidarytos, tik lentynos tuštokos, o praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad visi barai ir klubai turi užsidaryti, kad būtų kuo mažiau socialinio bendravimo. Anot jos, buvo atšauktas ir Švento Patriko paradas, per kurį Airijoje visuose miestuose, ypač Dubline, visada vyksta dideli renginiai. „Vieni žmonės žiūri rimtai ir imasi visų priemonių apsisaugoti, kiti vis dar keliauja į tokias šalis kaip Ispanija, – stebėjosi Skaidrė. – Dublino oro uoste, kiek žinau, nebuvo jokių patikrinimų. Todėl užkrėstų žmonių skaičius nėra tikslus. Prieš porą savaičių negalėjo išsiaiškinti, kur užsikrėtė du žmonės, nes jie nebuvo išvažiavę ar susitikę su kitais užsikrėtusiais asmenimis. Tai reiškia, kad virusas jau plinta pačioje Airijoje, tarp žmonių. Aš pati buvau išvažiavusi į Tailandą ir su sese bei mama ėjome į Bankoko kinų kvartalą. Buvom prieš pat kinų Naujuosius metus. Apie virusą tada dar niekas nešnekėjo. Kai grįžau, sekėme visą informaciją apie koronavirusą, bijojome, kad galėjome užsikrėsti, nes kaip tik tada pranešė, kad Tailande rasti keli žmonės su virusu.”
Pasak moters, griūva ir kai kurie planai – jos sesuo turėjo atskristi pas juos į Airiją balandžio 4 d., bet kelionę atšaukė. Patenkinti, pašnekovės teigimu, tik vaikai – jiems atostogos. Tačiau, anot Skaidrės, jie daro tai, ką liepi: plauna rankas, neina į lauką susitikti su draugais, tik į namų kiemą.
Visgi, baimė visada kažkur greta. „Vyras varė automobilį pas mechaniką ir jis sakė, kad du pažįstami žmonės, grįžę iš Italijos po slidinėjimo atostogų, susirgo COVID-19, – pasakojo moteris. – Mūsų rajone. Tą dieną išsigandome, nes virusas jau arti namų. Tie žmonės izoliavosi, jų sveikata pablogėjo. Juos išvežė į Dublino ligoninę. Dabar apie juos nieko nežinau.”
Viruso nebijo
Rita kuria savo gyvenimą Norvegijoje, Moso mieste. Pasak jos, situacija šalyje tokia, kad kasdien auga užsikrėtusiųjų virusu skaičius, keturi žmonės jau mirė. Mokyklos, darželiai, aukštosios mokyklos šalyje uždarytos. Dauguma žmonių būna namie, kadangi nėra kam prižiūrėti vaikų. „Aš dirbu tarnyboje, kuri teikia slaugos paslaugas į namus, kur trūksta darbuotojų, – pasakojo pašnekovė. – Tie, kurie nedirba, prašo iš valstybės pinigų. Kol kas visi gaus dviem savaitėms… O kas bus paskui? Neaišku. Tačiau žmonės nepanikuoja. Užvakar nuvykome į parką. Buvo nemažai žmonių. Savaitę nedirbau dėl peties skausmo. Galėčiau pratęsti nedarbingumą, bet galvoju apie kolegas, kaip jiems sunku, juk taip trūksta žmonių, todėl nuo rytojaus einu į darbą.” Kaip sakė Rita, jos sūnus Jokūbas su drauge prieš penkias dienas grįžo iš Lietuvos, todėl dabar jiems dviejų savaičių karantinas. Pasak pašnekovės, jie labai bijojo grįžti į Norvegiją, bet privalėjo.
Kaip teigė moteris, žmonės visaip reaguoja į koronavirusą. Vieni bijo, bet dauguma gyvena įprastą gyvenimą – eina su vaikais pasivaikščioti, apsipirkti į parduotuves. „Kiek teko šnekėti, tai dauguma teigia, kad nuobodu visą laiką būti namie, – šypsojosi pašnekovė. – Koronaviruso visai nebijau. Stengiuosi kuo mažiau apie tai galvoti. Žinoma, kol kas vieni pas kitus neinam į svečius. Būna atvejų, kai senukai negali apsipirkti, tada vaikai nuperka jiems maisto ir atveža. Liūdna, kad nebegeria kartu kavos…”
Niekada nebus gerai…
Ispanijoje, antroje po Italijos labiausiai paveiktoje šalyje Europoje, Almerijos mieste, su šeima gyvenanti Daiva stebėjosi: „Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad, kai nebuvo viruso, dauguma žmonių verkšlendavo, kad daug dirba, kad neturi laiko pailsėti, kad nori pabūti namuose. Taigi, brangieji, jūsų noras išsipildė. Sėdėkite namie ir ilsėkitės. Bet ne – dabar skundžiasi, kad nori eiti į darbą, į gatvę, sportuoti, nors anksčiau net nesportavo, vesti vaikus į parką, kai anksčiau išvesdavo vieną kartą per mėnesį. Juokas ima, nes visiems visada blogai…”
Anot jos, Ispanijoje visi sėdi namie. „Mūsų šeima jau daug metų perka maisto produktus vieną kartą per savaitę septynioms dienoms į priekį, – pasakojo pašnekovė. – Kol kas problemų su maisto produktais nėra, parduotuvės kiekvieną rytą pripildo pilnas lentynas.” Moters manymu, išeiti iš namų reikia kuo rečiau ir su priežastimi. Pasak jos, šiuo metu mieste budi daug policijos, kuri stabdo žmones ir klausia, dėl ko jie gatvėje. Daivos teigimu, saugomasi visur: parduotuvėse ir vaistinėse visi laikosi metro atstumo, prieš įeidami į parduotuvę užsimauna pirštines, kontroliuojamas žmonių skaičius. „Mums, suaugusiems, praleisti dieną namuose nėra sunku, bet turiu labai aktyvų penkerių metų vaiką, tai jam yra sunkiau, – sakė moteris. – Bet stengiamės žaisti, sportuoti, piešti, dainuoti. Manau, kad tas laikas, praleistas su šeima namie, padės visiems labiau vertinti šeimos narius.” Anot pašnekovės, žmonių reakcija yra skirtinga – vieni baiminasi, kad pritrūks maisto ir perka krūvas produktų, kurių pusę reikės išmesti. „Manau, kad virusas yra pavojingas ir pasekmės bus tikrai blogos ir ekonominiu, ir žmonių mirtingumo požiūriu, bet panika nepadės, – svarstė Ispanijoje gyvenanti lietuvė. – Turim stengtis būti pozityvūs, nes ateis diena, kai viskas pasibaigs.”
Graikai deginasi
Jonas su šeima įsikūręs Graikijoje. Anot jo, šalis kol kas laikosi. Atvejų, pasak jo, palyginti su aplinkinėmis kaimynėmis (pvz., Italija), dar ne tiek daug, o didžioji dalis užsikrėtusiųjų yra atvykę iš Italijos bei Izraelio. Kaip pasakojo vyras, mokyklos Graikijoje uždarytos nuo kovo 11 d. Vaikai, pasak jo, privačiose mokyklose mokosi nuotoliniu būdu, valstybinėse, jo žiniomis, mokymosi procesas sustojo. „Viskas užsidarė nuo savaitgalio, dirba tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės, kepyklos, maistas išsinešti / pristatyti, – sakė Graikijoje gyvenantis lietuvis. – Nuo šiandien (ketvirtadienio – aut. past.) užsidarė daug viešųjų įstaigų. Stringa jų darbas. Savaitgalį buvo puikus oras, todėl persipildė privatūs paplūdimiai ir vieši parkai – teko viską uždaryti, kad žmonės nesibūriuotų.”
Jono teigimu, šalies sienos dar vis atviros, bet taikomi apribojimai atvykstantiems žmonėms – keturiolikos dienų karantinas. Pasak jo, prekybos centrams taip pat taikomi ribojimai vengiant didesnių žmonių srautų. „Žmonės nežinomybėj, bet didelės panikos nesijaučia, – kalbėjo pašnekovas. – Vaikai sėdi namuose, bando rasti būdų, ką nuveikti. Matyt, žmonės labiausiai bijo užkrėsti savo artimuosius, nes daug šeimų gyvena kartu su vyresnio amžiaus tėvais, kurie dėl amžiaus ar ligų patenka į rizikos grupę. Tai tiek to smagumo.” Vyras teigė, kad jis su šeima viruso nebijo, tik galvoja, kaip reikės grįžti atostogų į Lietuvą, nes užvertos sienos.
Šalyje chaosas
Anglijos sostinės Londono centre gyvenanti Mantė prisipažino, kad ką tik prasirgo pati. „Manau, man buvo koronaviruso sukelta infekcija, – buvo įsitikinusi lietuvė. – Tris dienas negalėjau išlipti iš lovos, buvo pakilusi aukšta temperatūra, kamavo kosulys, dusulys. Skambinau į ligoninę, bet ten pasakė, kad kreipčiausi tik tuo atveju, jei visai nebeprakvėpuosiu.” Anot jaunos moters, ji jau jaučiasi gerai, bet į darbą vis dar neina, nes bijo užkrėsti kolegas. Du kaimynai, Mantės teigimu, dėl įtarimų užsikrėtus buvo karantinuoti dviem savaitėms, tačiau londoniečiai gali laisvai išeiti iš namų.
Kaip tikino pašnekovė, anglai puolė į paniką: parduotuvėse iššluotas maistas, viešasis transportas – pustuštis, be to, situacija šalyje keičiasi ne dienomis, o valandomis, nuo penktadienio žadama uždaryti mokyklas, kai kurios įmonės trumpina darbo laiką. „Tik kažkodėl gatvėse žmonių daugiau nei įprastai, barai taip pat pilni, – nusistebėjo Mantė. – Beje, užvakar lydėjau draugę į prekybos centrą. Ten nebėra pirkti nei tualetinio popieriaus, nei mėsos. Aš jau daug metų vegetarė, man neaktualu, bet kaip kitiems? Mažose, vadinamosiose „babajų”, parduotuvėlėse galima gauti visko, bet kainos ten didesnės trigubai ir net daugiau. Galiu visą situaciją apibūdinti taip: panikos nėra, bet panika yra.”
Reikia gyventi toliau
Taip pat Anglijoje, Birmingame, gyvenanti Sandra teigė, kad koronaviruso epidemijos metu situacija čia dvejopa: vieni panikuoja, kiti nelabai kreipia dėmesį į tai. „Aš esu iš tų, kurie gyvena įprastą gyvenimą, kaip kad iki šiol, – tikino lietuvė. – Dirbu, mokausi ir planuoju savo ateitį. Laikausi higienos taisyklių, džiaugiuosi kiekviena diena. Manau, panika čia nepadės, situacijos pasekmės nėra itin geros, parduotuvių centruose tuštėja maisto, higienos prekių lentynos, dėl to parduotuvių tinklai normuoja prekių kiekį per vieną apsipirkimą. Supratau, kad dauguma žmonių kritinėse situacijose yra egoistai, nes negalvoja apie kitus.”
Anot pašnekovės, uždarinėjama vis daugiau masinių susirinkimų vietų, tokių kaip barai, klubai ar kiti renginiai. Kaip sakė Sandra, žmonės nebedirba ir turi sėdėti namie be piniginių įplaukų, kol pasibaigs epidemija.
Asmeninių archyvų foto.
