Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiuo metu daugiau nei pusė tūkstančio vaikų Utenos apskrityje yra likę be tėvų globos ir jiems yra nustatyta globa (rūpyba). Utenos apskrityje pirmąjį šių metų pusmetį globa (rūpyba) buvo nustatyta 31 vaikui, o 2018 m. II pusmetį – 59 vaikams, o 2018 m. I pusmetį – 58 vaikams. Nors vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba) žymiai mažėja, vis tik išlieka tendencija, kad net trečdalis iš jų globojami institucijose.
„Skaičiai rodo, kad piliečiai, deja, vis dar vangiai ryžtasi tapti likusių be tėvų globos vaikų globėjais (rūpintojais). Priežastys yra net kelios: trūksta informacijos, viešinimo bei pasidalijimo sėkmingais globos pavyzdžiais, savivaldybėse trūksta pagalbos bei paslaugų globėjams ir jų šeimose globojamiems vaikams, savivaldybės skiria nepakankamą finansinę paramą globoti pasiryžusiems asmenims. Tikėtina, kad šios išvardintos aplinkybės stabdo netgi tuos, kurie norėtų tapti globėjais, jie nedrįsta kreiptis ir dalyvauti pasirengime būti vaiko globėju”, – sakė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė.
Pasak jos, neabejotinai didžiausia paskata priimti globoti į savo šeimą likusį be tėvų globos vaiką – palaikymas, padėka, dėmesys ir žinojimas, kad esant sunkiai krizinei situacijai globėjas (rūpintojas) neatidėliotinai sulauks kompetentingos ir nuoširdžios specialistų pagalbos.
„Neramina tai, kad vaikų globa šeimose ar kitoje šeimai artimoje aplinkoje savivaldybėse vis dar nepriskiriama prie prioritetinių sričių, kuriai būtų skiriamas didesnis visapusiškas dėmesys bei didesnis finansavimas. Utenos apskrityje galime pasidžiaugti Visagino miestu, nes jame iš 60 likusių be tėvų globos vaikų net 55 yra globojami šeimose. Daugiau nei pusė likusių be tėvų globos vaikų šeimose globojami Molėtuose (55 vaikai iš 93), Ignalinoje (37 vaikai iš 67) ir Anykščiuose (56 vaikai iš 106). Utenoje pas globėjus šeimose auga 65 vaikai iš 123, o štai Zarasuose vos trečdalis – 21 vaikas iš 64. Likę vaikai auga šeimynose, institucijose, globos centruose, nors suprantama, kad vaikas geriausiai jaučiasi augdamas šeimoje”, – įsitikinusi I. Gaigalienė.
Paprastai vaikui globa (rūpyba) nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko. Iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas dažniausiai apgyvendinamas vaiko giminaičio ar asmens, su vaiku susijusio emociniais ryšiais, šeimoje (pavyzdžiui, šeimos draugai, kaimynai ar kt.). Visuomet dedamos didelės pastangos rasti tokius asmenis, ir tik jų neradus tėvų globos netekęs vaikas apgyvendinamas šeimynoje arba paslaugas teikiančio budinčio globotojo šeimoje. Vaikų globos institucijoje vaikas gali būti apgyvendintas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nėra galimybės jo globoti (rūpinti) šeimoje, šeimynoje ar globos centre pas budintį globotoją. Vaiko iki 3 metų globa vaikų globos institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Deja, šiuo metu vis dar labai trūksta budinčių globotojų, ypač galinčių priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu, todėl kartais laikinosios globos (rūpybos) nustatymas institucijoje yra neišvengiamas.
Specialistai primena, kad norint globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.
Parengta pagal Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus inf.