Utenos apskrityje verslininkai labiau nei kituose šalies regionuose išgyvena dėl klientų trūkumo bei augančios konkurencijos, o mažų ir vidutinių įmonių skaičius beveik visose regiono savivaldybėse auga lėčiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

Šios priežastys lėmė, kad net keturios iš šešių Utenos apskrities savivaldybių – Zarasų, Ignalinos, Molėtų ir Visagino – pagal „Citadele” banko sudarytą 2017 m. verslo laisvės indeksą pateko tarp 10 blogiausiai įvertintų šalies savivaldybių.

Antrus metus iš eilės „Citadele” inicijuoto tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis 2017″ metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 30 regioninių verslo asociacijų, visos 60 savivaldybių.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai barjerų Utenos regione patiria Utenos ir Anykščių r. verslininkai – šie rajonai pagal verslo laisvės indeksą užėmė atitinkamai 31 ir 40 vietas iš visų 60 Lietuvos savivaldybių. Zarasų r. liko 52-oje, Ignalinos r. – 54-oje, Molėtų r. – 56-oje, o Visagino – 50-oje vietose.

Verslo koncentracija – dukart mažesnė už šalies vidurkį

Kaip ir pernai, pirmą vietą pagal laisvę verslui Lietuvoje vėl užėmė Neringa – verslo laisvės indeksas čia sudaro 184% Lietuvos vidurkio. Antroje ir trečioje vietoje išsirikiavo Vilniaus ir Kauno miestai – atitinkamai 144% ir 122% šalies vidurkio.

Tuo tarpu Utenos r. verslo laisvės indeksas siekia 90%, Anykščių r. – 83%, Zarasų r. – 66%, Ignalinos r. – 64%, Molėtų r. – 59%, Visagine – 57% šalies vidurkio.

„2017 m. atlikta smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausa parodė, kad Utenos apskrities verslininkai dėl klientų trūkumo bei augančios konkurencijos patiria daugiau verslo sunkumų nei jų kolegos iš daugelio kitų apskričių. Kita vertus, smulkaus ir vidutinio verslo koncentracijos lygis neleidžia teigti, jog Utenos regionas išsiskirtų aktyvia įmonių konkurencija – pagal 1 000 gyventojų tenkantį įmonių skaičių Utenos apskritis užima paskutinę vietą šalyje”, – sakė „Citadele” banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

1 000 gyventojų Utenos apskrityje pernai teko 15 veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių – dukart mažiau už Lietuvos vidurkį (29 įmonės 1 000 gyventojų).

Įmonių sparčiai gausėjo tik Anykščiuose

Pagal įmonių skaičiaus augimo tempus Utenos apskritis taip pat pernelyg „neblizga”. Pernai šiuo rodikliu išsiskyrė tik Anykščiai – čia veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius per metus iki 2017 m. pradžios išaugo beveik 11 proc. Tai – aštuntas rezultatas iš visų 60 Lietuvos savivaldybių. Ignalina, Molėtai ir Visaginas pagal šį rodiklį rikiavosi paskutiniame savivaldybių dešimtuke.

„Pastaraisiais metais Anykščiai itin sėkmingai išnaudoja turizmo galimybes – augantis turistų skaičius lemia ir aktyvesnį vietos gyventojų verslumą. Tai puikus pavyzdys visam Aukštaitijos regionui – ežerų ir unikalių gamtos kampelių gausa išsiskiriančiuose Molėtų, Zarasų, Ignalinos rajonuose turizmo infrastruktūros plėtra taip pat galėtų išjudinti pakankamai negausų ir gana pesimistiškai nusiteikusį vietos smulkųjį ir vidutinį verslą”, – teigė G. Kubiliūnienė.

Nerimauja dėl emigracijos ir augančių kainų

Įmonių vadovų apklausos duomenimis, Utenos apskrities verslininkai regione esančią verslo aplinką vertina santūriau nei daugelyje kitų šalies regionų. Teigiamą verslo aplinkos įvertinimą pateikė vos 13 proc. apklausoje dalyvavusių Utenos apskrities verslininkų – dukart mažiau už bendrą šalies vidurkį (26 proc.).

Vertindami galimas socialines grėsmes verslo plėtrai, Utenos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, įmonių vadovai išskyrė emigraciją – jos pavojaus labiausiai baiminasi 48 proc. regiono verslininkų. 22 proc. apskrities įmonių vadovų išskyrė visuomenės senėjimą ir pensininkų skaičiaus augimą, tiek pat – gyventojų gaunamų pajamų nelygybę.

Iš ekonominių grėsmių daugiausia Utenos apskrities verslininkų išskyrė augančias prekių bei paslaugų kainas – 39 proc. Daugiau nei ketvirtadalis įmonių vadovų labiausiai nerimauja dėl darbo jėgos mokesčių.

Kaip sumažinti verslo barjerus?

„Nors įmonių vadovai tyrimo metu aiškiai identifikavo grėsmes ir problemas, tuo pačiu norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo, inovacijų diegimo klausimus. Gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė”, – kalbėjo „Citadele” banko departamento vadovė G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.