Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

Analizė parodė, kad 2014–2018 m. šalyje vaikai sudarė beveik 18 proc. visų gyventojų, tačiau jų skaičius kasmet mažėjo, taip pat mažėjo ir gimstamumas (3 proc.). O sergančių vaikų skaičius didėjo nuo 778,5 iki 817,2 vaikų iš 1 000, tačiau ne taip sparčiai kaip kitų Lietuvos gyventojų ligotumas. Kartu padaugėjo vaikų profilaktinių apsilankymų pas gydytojus.

Pagrindinės ligų grupės / būklės, kuriomis vaikai sirgo pastarąjį penkmetį, išliko tokios pačios – tai kvėpavimo sistemos ligos; simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur; akies ir jos priedinių organų ligos; sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai bei virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų).
Traumos ir jų aplinkybės – viena pagrindinių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų susirgimų, neįgalumo bei mirties priežasčių. 2018 m. dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai, o jų vieta – namai. Berniukai dažniau nei mergaitės patiria traumas. Daugiausiai apsinuodija 1–4 ir 15–17 m. amžiaus vaikai.
Lyginant 2014 ir 2018 m., Lietuvoje sumažėjo 0–17 m. vaikų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais. Depresija dažniausiai paveikia 15–17 m. amžiaus vaikus, o iš jų – 3,4 kartų daugiau mergaičių nei berniukų. Apklausos duomenimis, 86,2 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių teigia, jog jaučiasi labai laimingi arba pakankamai laimingi.
Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per pastarąjį penkmetį sumažėjo. Lietuvoje mažėja ir bendras vaikų mirtingumas (2014 m. 100 000 vaikų teko 27,1 mirtys, o 2018 m. – 18,8), dažniausios jo priežastys – išorinės mirties priežastys ir piktybiniai navikai.
Be to, viena iš sričių, kurioje jau daug metų stebima palanki situacija – tai kūdikio ir motinos sveikata. 2014–2018 m. mažėjo tiek kūdikių mirtingumas (nuo 5,6 iki 3,4 atvejų, tenkančių 1 000-iui gyvų gimusiųjų), tiek negyvų gimusiųjų skaičius. Taip pat mažėjo ir nepilnamečių gimdymų skaičius (nuo 7,7 iki 5,9 16–17 m. merginų iš 1 000).
2014–2018 m. didėjo vaikų, turinčių žalingų įpročių, dalis (išaugo mokinių, rūkančių tabaką, elektronines cigaretes ir kanapes, dalis).
Analizuojamu laikotarpiu suprastėjo ligų prevencijos rodikliai – smuko ne tik vaikų skiepijimų apimtys, bet ir vangiau rūpinamasi vaikų burnos sveikata (mokyklinio amžiaus vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis sumažėjo, taip pat mažiau vaikų dalyvauja krūminių dantų dengimo silantais programoje (nuo 20,9 proc. vaikų 2014 m. iki 14,5 proc. 2018 m.).

Higienos instituto inf.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1170
Vakar apsilankė:6336
Šią savaitę apsilankė:46304
Šį mėnesį apsilankė:57118
Viso (nuo 2015-02-16):14324278
Šiuo metu naršo:
50
2020-08-09
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!