Utenoje gerėja insulto diagnostikos ir gydymo kokybė

Utenoje gerėja insulto diagnostikos ir gydymo kokybė

Utenoje gerėja insulto diagnostikos ir gydymo kokybė

Galvos smegenų insultas – grėsminga galvos smegenų kraujagyslių liga, sukelianti sunkių padarinių – paralyžių, judesių koordinacijos sutrikimų, kartais – kalbos sutrikimų, kai prarandamas gebėjimas kalbėti ar suprasti kalbą, retais atvejais – nepagydomą vienos akies aklumą. Šiuo metu Lietuvoje yra šeši insulto gydymo centrai: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė bei penkios tarpinės pagalbos ligoninės: Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė bei Utenos ligoninė. Utenos ligoninės direktoriaus Daliaus Drungos teigimu, atkaklus kelerių metų darbas jau duoda norimų rezultatų ir ši baisi liga gali netapti neįgalumo nuosprendžiu.

Skaičiai nuteikia viltingai

Kaip sakė minėtos gydymo įstaigos vadovas, svarbu spėti per numatytą laiką atlikti pacientui trombolizę – pirmiausia patys žmonės turėtų mokėti atpažinti insultą, o specialistai nedelsti. Anot D. Drungos, anksčiau rezultatai nebuvo džiuginantys – vos kelios trombolizės per mėnesį. Pernai iš viso buvo atliktos 24 procedūros, 2018 metais šiek tiek daugiau – 34. Tačiau, pasak direktoriaus, šiemet skaičiai nuteikia dar optimistiškiau – prieš kelerius metus trombolizuota tik 2–3 proc. pacientų per ketvirtį, o šiemet vien per sausio mėnesį buvo atliktos šešios trombolizės.
Įstaigos vadovas įsitikinęs, kad šiam statistikos pagerėjimui įtakos pirmiausia turėjo visų Utenos ligoninės darbuotojų suvokimas, kad galima ir privaloma pakeisti esamą padėti. Antra – kardinaliai pertvarkyta pacientų, kuriems įtariamas insultas, priėmimo Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje tvarka. Trečia – minėto skyriaus, Klinikinės diagnostikos laboratorijos ir Radiologijos skyriaus specialistų bei gydytojų neurologų bendros pratybos dalyvaujant užsienio konsultantams. Galiausiai – gerėjančios visuomenės žinios apie pirmuosius insulto požymius – FAST klausimynas, kuris yra paprastas ir suprantamas kiekvienam.

Trombolizė, deja, ne visiems

Anot Utenos ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojos neurologės Ritos Stasevičienės, gydant ligonius, sergančius ūminiu išeminiu insultu, iki šiol nėra įrodyta nė vieno vaisto efektyvumo, išskyrus intraveninę trombolizę. „Trombolizės tikslas – ištirpinti trombą arba embolą galvos smegenų arterijoje, atkurti kraujotaką ir sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje, – aiškino pašnekovė. – Tam tikslui į veną leidžiamas krešulį tirpdantis vaistas – rekombinacinis žmogaus audinio plazminogeno aktyvatorius, verčiantis plazminogeną plazminu, kuris tirpdo trombus. Trombolizė gali būti taikoma labai ribotai pirmiausia dėl to, kad ji yra efektyvi ir saugi tik ją taikant per 4,5 val. nuo ligos pradžios, yra nemažai kontraindikacijų, ribojančių jos taikymą net ir laiku atvykusiems ligoniams." Taip pat, gydytojos teigimu, pastaraisiais metais vis aktyviau į klinikinę praktiką diegiama ir mechaninė trombektomija (trombo ištraukimas iš užsikimšusios arterijos per kateterį), kurią galima atlikti per 6 val nuo simptomų pradžios. Tai, anot jos, leidžia suteikti pagalbą ligoniams, kuriems dėl kontraindikacijų trombolizė negalima arba ji yra nepakankamai veiksminga.
Pasak neurologės, įvairiais duomenimis, į ligoninę per 3 val. nuo ligos pradžios patenka 15–37 proc. ligonių, patyrusių ūminį išeminį insultą. Didelę dalį per vėlai atvykusių pacientų sudaro per vėlai surasti vieniši gyvenantys senoliai ir vadinamieji rytiniai–naktiniai insultai, kai nežinomas tikslus simptomų pradžios laikas. Tačiau, R. Stasevičienės teigimu, dažniausia priežastis, dėl kurios ligoniai atvyksta pavėluotai, yra ta, kad jie patys arba jų giminės neatpažįsta insulto požymių.

Mokosi ir tobulėja

Kaip sakė gydytoja, Utenos ligoninėje insultų gydymas trombolize atliekamas nuo 2014 metų. „Per penkerius darbo metus įgavome patirties, komandinio darbo įgūdžių, nes nuo kiekvieno specialisto, pradedant ligonį priimančia Priėmimo skyriaus slaugytoja, baigiant Reanimacijos skyriaus personalu, operatyvumo priklauso, kaip greitai bus atlikta gydomoji procedūra, – tikino pašnekovė. – Siekiame, kad visiems pacientams, atvažiavusiems į ligoninę su su įtariamo insulto diagnoze, galvos kompiuterinė tomografija būtu atliekama per 30 min. nuo atvykimo. Jei diagnozuojamas išeminis insultas ir yra indikacijų atlikti trombolizę, siekiame, kad ji būtų atlikta kuo greičiau – siektinas rodiklis – 60 minučių." Pasak R. Stasevičienės, statistiniai duomenys nurodo, kad 15 minučių greičiau atliktas gydymas reiškia 4 proc. mažesnį mirtingumą ir 4 proc. padidėjusią tikimybę po insulto visiškai pasveikti.
„Tobulinti savo įgūdžius mums padeda ir dalyvavimas „Angelų iniciatyvoje" (ANGELs Initiative), prie kurios mūsų ligoninė prisijungė 2019 metais, – pasakojo R. Stasevičienė. – „Angelų iniciatyva" – tarptautinė insulto centrų ir insultą gydyti pasiruošusių ligoninių bendruomenė, kurios tikslas – optimizuoti gydymo kokybę visuose insultų centruose. 2019 metų balandžio 11 dieną mūsų ligoninėje buvo pravesti mokymai, kurių metu simuliavome insulto atvejį, „Angelų iniciatyvos" koordinatorė stebėjo, filmavo visą procesą, paskui analizavo mūsų klaidas, laiko nuostolius ir patarė, kaip galėtume patobulinti savo darbo procedūrą."

Tik pirmyn!

Mokymų ir pastangų rezultatai akivaizdūs – daugėjantis trombolizių kiekis ir greitėjantis atlikimo laikas (greičiausias praėjusių metų atvejis – per 33 minutes). R. Stasevičienė pasakojo: „Analizuodami darbo rezultatus, pastebime, kad jie gerėja, vis daugiau trombolizių atliekame iki 60 minučių, laiką viršijame dažniausiai dėl objektyvių priežasčių – ligonio būklės (dažniausiai per aukšto kraujospūdžio), kurią kartais reikia stabilizuoti, kad galėtume saugiai atlikti procedūrą. Tobuliname ligonių ištyrimą – pradedame plačiau atlikinėti galvos ir kaklo kraujagyslių tyrimus ne tik ambulatoriškai, ligoniams po insulto, bet ir stacionare gydomiems pacientams."
Taip pat gydytoja džiaugėsi, kad netrukus bus įrengta intensyvaus stebėjimo palata, kur Neurologijos skyriaus darbuotojai turės galimybę 24 val. per parą stebėti sunkios būklės insulto ištiktus ligonius. „Taip pat bus galima įvertinti pažeidimų mastą tuo atveju, jei tiksliai nežinoma simptomų pradžia, – sakė pašnekovė. – Taip galėsime padidinti pacientų, kuriems gali būti taikytina trombolizė, skaičių. Norus riboja tik viena – specialistų trūkumas. Darbo krūviai, darbo apimtys didėja, o naujų gydytojų neurologų nesulaukiame."

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2346
Vakar apsilankė:17259
Šią savaitę apsilankė:33187
Šį mėnesį apsilankė:2347
Viso (nuo 2015-02-16):13076512
Šiuo metu naršo:
129
2020-04-01
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!