Duodantys kyšį medikui kartais pamiršta, kad už paslaugas jau susimokėjo

Duodantys kyšį medikui kartais pamiršta, kad už paslaugas jau susimokėjo

Duodantys kyšį medikui kartais pamiršta, kad už paslaugas jau susimokėjo

Lietuvos gyventojams kartais reikėtų priminti, kad susidūrę su liga jie gydomi ne veltui, o už jų pačių į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) sumokėtas įmokas. Visi dirbantieji kiekvieną mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmoką, kuri priklauso nuo jo atlyginimo dydžio. Visos jos keliauja į bendrą katilą – PSDF, iš kurio apmokamos gyventojams reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos. Už vaikus, pensininkus, bedarbius ir neįgaliuosius šį mokestį sumoka valstybė.

Žinoma, pasitaiko pacientų, vis dar manančių, jog sveikatos priežiūros paslaugos gaunamos veltui. Tokia nuomonė yra susiformavusi, nes dažnas pats tiesiogiai nemoka įmokų. Toks požiūris gali tapti ir smulkaus kyšininkavimo priežastimi ir bandymu įbrukti kyšį medikui.

Ką garantuoja PSD?

Žengę pro gydytojo kabineto duris, dažnai net nesusimąstome, už kokias įstaigos teikiamas paslaugas jau esame sumokėję. Pavyzdžiui, gydymas ligoninėje, medicininės reabilitacijos, gydytojų specialistų paslaugos ir daugelis kitų (visas paslaugų sąrašas skelbiamas Valstybinės ligonių kasos interneto tinklalapyje) yra apmokamos PSDF lėšomis, nors kartais kai kurie pacientai už šias paslaugas būna linkę susimokėti papildomai – įteikti vokelį su grynaisiais pinigais ar kokį dovanų maišelį.

Būtina nepamiršti, kad iš PSDF lėšų vykdomos ir sveikatos prevencinės programos, kurios suteikia galimybę pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos ar krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Taip siekiama diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje ir užkirsti jai kelią. Norint išsitirti reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus. Apmaudu, tačiau šiomis prevencinėmis programomis nepasinaudoja visi, kuriems jos priklauso.

Pasak Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytojo Arvydas Paleckio, vykstant į gydymo įstaigą, reikėtų įsitikinti, ar pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jeigu taip, mokėti už paslaugas nereikia.

„Kartas nuo karto, įstaigoje apsilanko ir neapsidraudusių, pavyzdžiui, emigrantų ar bedarbių, nesilankančių Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje), Tokiu atveju už gydymą jie privalo susimokėti patys, tačiau tokių pacientų nėra daug. Galiu pabrėžti, kad gyventojai yra sąmoningi, jie žino apie savo teisę gauti visas jiems reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, turime taisykles, kuriose parašyta, kada ir už kokias paslaugas mokėti reikia, o kada ne ir tuomet jokių klausimų nebekyla", – pasakojo Utenos PSPC šeimos gydytojas A. Paleckis.

Jūs mokate medikams atlyginimą

Sveikatos apsaugos ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėja Eglė Tamošiūnienė, pastebi, kad žmonėms paprastai nekyla noras papildomai neoficialiai sumokėti mokytojui, ugniagesiui ar teisėsaugos pareigūnui už jų atliktą darbą, tačiau ligoninėje ar poliklinikoje pacientai neretai pagalvoja, kad nuoširdaus ačiū negana, medikui reikia dar ir primokėti.

„Suprantama, kad ši profesija iš tiesų sunki, reikalaujanti ne tik daug žinių, bet ir atsidavimo, tačiau noriu pabrėžti, kad medikas dirba savo darbą lygiai taip pat kaip ir mokytojas, ugniagesys ar teisėsaugos pareigūnas ir už jį gauna atlyginimą. Svarbu nepamiršti, jog medikams atlyginimas mokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, į kurį kas mėnesį suplaukia gyventojų įmokos. Tai turi prisiminti kiekvienas, galvojantis teikti vokelį medikui, – kalba korupcijos prevencijos specialistė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad duodantis kyšį pacientas pirmiausia nuskriaudžia save, nes moka už paslaugas, už kurias mokėti nebereikia. Antra, gydantis medikas patenka į nemalonią situaciją – pacientas jam parodo, jog nepasitiki jo kompetencija. Trečia, tas vokelis, kuris dažniausiai pacientų vadinamas „padėka" tampa ne atsidėkojimu, o nusikaltimu, už kurį gresia nemalonumai tiek duodančiam, tiek imančiam.

Patys sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai pastaruoju metu vis garsiau kalba apie nepakantumą korupcijai ir džiaugiasi, kad pacientai tampa sąmoningesni – vis daugiau jų netoleruoja kyšininkavimo ir nebando įbrukti maišelio ir vokelio.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje".

                                                                                          

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6963
Vakar apsilankė:7956
Šią savaitę apsilankė:58240
Šį mėnesį apsilankė:181316
Viso (nuo 2015-02-16):11152047
Šiuo metu naršo:
80
2019-09-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!