Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, lapkričio mėnesį Lietuvoje užregistruoti du įvežtiniai šigeliozės atvejai. Įtariama, kad abu susirgę asmenys užsikrėtė keliaudami po Izraelį. Rizikos veiksniais galėjo būti kelionės metu valgytos jūros gėrybės, gatvėje gertos šviežiai spaustos granatų sultys.

Šigeliozė (Shigella bakterijų sukelta dizenterija) yra ūmi žarnyno infekcinė liga, daugumai susirgusiųjų pasireiškianti pilvo skausmais, viduriavimu su krauju ir gleivėmis, karščiavimu.

Infekcijos šaltinis yra šigelioze sergantis žmogus, kuris su išmatomis gausiai išskiria ligos sukėlėjus.

Dažniausiai ši infekcija plinta per užterštą maistą ir geriamąjį vandenį, užterštą žmogaus fekalijomis. Priklausomai nuo patekusių per burną bakterijų skaičiaus, nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės, liga po užsikrėtimo  pasireiškia po 1–7, dažniausiai –2–3 dienų. Dėl blogų higienos įgūdžių, netinkamos rankų higienos ligos sukėlėjai gali išplisti ir ligonio artimoje aplinkoje.

Oficialioji statistika rodo, kad susirgimų šigelioze atvejų skaičius kasmet mažėja: nuo 52 ligos atvejų 2012 m. iki 13 atvejų 2016 m. Pastaraisiais metais padažnėjo atvejų, kai šigelioze mūsų šalies piliečiai užsikrečia poilsio metu Azijos, Afrikos ir kt. šalyse. Šiais metais Lietuvoje užregistruoti 8 šigeliozės atvejai, iš kurių – 7 įvežtiniai.

ULAC medikai primena, kad viena iš pagrindinių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonių yra tinkama rankų higiena – kuo dažniau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, pasinaudojus tualetu, viešuoju transportu, po apsipirkimų parduotuvėse. Jeigu nėra sąlygų nusiplauti rankų, būtina naudoti specialiąsias rankų dezinfekavimo priemones arba servetėles.

ULAC inf.