Lietuvoje keičiant įsakymus ar tvarkas nėra skubama su jais supažindinti visuomenės. Apie pokyčius pradedama kalbėti tik naujoms tvarkoms ar įstatymams įsigaliojus, o tada iškyla daug nesusipratimų. Vaistininkė ir Utenos kolegijos docentė dr. Vaiva Bražinskienė, matydama situaciją po įsigaliojusio Seimo sprendimo įteisinti kontrolinius pirkimus vaistinėse, žiniasklaidoje pastebi ir iš pacientų išgirsta daug klaidinančios informacijos. Informacijos apie tai, ką iš tiesų svarbu žinoti tiek pacientui, tiek gydytojui, tiek vaistininkui, kad ši susidariusi kebli situacija būtų kuo greičiu išspręsta, – labai mažai. Todėl „Utenos dienos“ žurnalistas Vytautas Ridikas klausė patyrusios farmacininkės apie visas iškilusias problemas ir jų sprendimo būdus.
Pacientai ne visada žino, kurie vaistai yra receptiniai, o kuriems recepto nereikia. Kaip tai sužinoti?
Kelis būdus, kaip sužinoti, ar vaistas yra receptinis, noriu priminti.
Pirma – ant kiekvieno vaisto išorinės pakuotės yra rašoma, vaistas receptinis ar ne.
Antra – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) internetiniame puslapyje yra skyrelis „Vaistų paieška”, kurį pasirinkę būsite nukreipti į duomenų bazę, kurioje yra visi Lietuvoje registruoti vaistai (https://vapris.vvkt.lt/vvktweb/public/medications). Įvedus Jus dominančio vaisto firminį pavadinimą (pvz., „Ibumetin”), atsidarys langas su visomis registruotomis Lietuvoje šio vaisto formomis. Pasirinkus dominančią vaisto formą (pavyzdžiui, „Ibumetin” 400 mg tabletes), Jus nukreips į dar vieną langą, kuriame matysis, kokio dydžio pakuotėmis (po 10, 20 ar 30 tablečių) šį vaistą galite nusipirkti ir ar kiekvienai iš jų reikalingas receptas.
VVKT vaistų paieškoje galima ieškoti ir tarptautiniu vaisto pavadinimu, prieš tai aptartu atveju tai būtų „ibuprofen”. Tada pamatysite visus Lietuvoje registruotus vaistus, savo sudėtyje turinčius ibuprofeno. Visus jų firminius pavadinimus, vaisto formas (tabletės, tepalas ir kt.), stiprumus (200 mg, 400 mg ir t. t.). Iš viso 56 pozicijos. Reikės iš pateikto sąrašo išsirinkti Jums reikiamą.
Trečia – galima susirasti dominantį vaistą Vaistų žinyne. Prie visų registruotų vaistų firminių pavadinimų yra arba nėra raidės Rp. Jei jos yra, tai vaistas receptinis, jei ne – nereceptinis. Šios knygos, be abejo, nerasime visuose namuose, bet kiekvieno gydytojo kabinete ji turėtų būti. Taigi, pasitikslinti nėra sunku.
Ketvirta – paskambinti ar užeiti į vaistinę ir pasiteirauti, ar Jums reikalingas vaistas yra receptinis ir, jei taip yra, ar yra berecepčių alternatyvų.
Penkta – visų vaistinių tinklų elektroninėse vaistinėse taip pat rasite informaciją, ar Jus dominantis vaistas yra receptinis, ar ne.
Kam tikrai nereikia recepto?
Recepto nereikia daugumai geriamų ir tepamų vaistų nuo skausmo (paracetamoliui, ibuprofenui iki 400 mg, naproksenui iki 275 mg ir kt.), daugumai registruotų virškinimo fermentų, daugumai vaistų nuo padidėjusio rūgštingumo (ranitidinui iki 150 mg, omeprazoliui iki 20 mg, pantoprazoliui iki 20 mg), vaistams nuo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, vaistams nuo vidurių pūtimo, gerosioms bakterijoms, daugumai ginkmedžio preparatų, vaistams nuo peršalimo, slogos, kosulio ar temperatūros, žuvų taukams, jūros vandeniui ir t. t.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad to paties ibuprofeno ar kito nereceptinio vaisto didelės pakuotės dažnai yra receptinės. Tad jei prašoma būtent to konkretaus gamintojo vaisto lapelio iš didelės pakuotės, vaistininkas paprašys recepto, bet, jei yra berecepčių alternatyvų, tikrai pasiūlys. Dar vienas svarbus aspektas šioje situacijoje – kaina. Iš didelės pakuotės išimtas vaisto lapelis kainuoja mažiau nei nereceptinė alternatyva. Tai dažnai kelia pacientų nepasitenkinimą ir galbūt yra viena iš susidariusių eilių prie gydytojų kabinetų priežasčių.
Kokiems vaistams tikrai reikia recepto?
Recepto reikia visiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, hormoniniams preparatams, vaistams nuo cholesterolio, kraujotaką gerinantiems vaistams (plečiantiems ir nuo galvos svaigimo), išskyrus daugumą ginkmedžio preparatų, absoliučiai visiems leidžiamiems vaistams, erekciją gerinantiems vaistams, visiems vaistams nuo astmos ar kitų obstrukcinių plaučių ligų (nuo dusulio), narkotiniams, psichotropiniams, antipsichoziniams vaistams, antidepresantams, antibiotikams ir kt.
Kodėl kai kurie paprasti vaistai yra receptiniai?
Štai Jums keli pavyzdžiai. Pirma – didelių dozių vaistai nuo skausmo (nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo), pavyzdžiui, diklofenakas (>25 mg), nimesulidas (100 mg) ir kt. Didelėmis dozėmis ar ilgą laiką vartojami visi nesteroidiniai vaistai nuo skausmo bei uždegimo žaloja skrandžio gleivinę ir gali sukelti opų, slopina inkstų veiklą, todėl gali paskatinti kauptis skysčius ir didėti kraujospūdį, apsunkinti širdies veiklą, daryti įtaką kraujo krešumui ir kt. Todėl savarankiškai, gydytojui neįvertinus būklės ir neskyrus, jų vartoti negalima.
Antra – kraujotaką gerinantys, pavyzdžiui, cinarizinas. Šis vaistas apskritai netinka ilgalaikiam vartojimui, todėl „geria 20 metų – ir viskas gerai” neskamba kaip argumentas jo nusipirkti be recepto.
Kodėl?..
Ilgalaikis cinarizino vartojimas provokuoja Parkinsono ligos simptomus (drebulys, raumenų sustingimas, sulėtėję judesiai ir kt.), gali padidėti prakaitavimas, kūno svoris ir t. t.
Vaistas yra receptinis ne todėl, kad pacientams sukeltų nepatogumų eiti pas gydytoją, o todėl, kad jį vartojantys pacientai turi būti prižiūrimi gydytojo, o vaistas turi būti vartojamas tinkamai, t. y. tam tikromis dozėmis ir tam tikrą laiką.
Kokiais atvejais vaistinėje galima receptinį vaistą įsigyti be recepto?
Jie pacientas serga lėtine liga ir jam paskirtus vaistus turi vartoti nuolat (pavyzdžiui, nuo kraujospūdžio), bet vaistų iki vizito pas gydytoją nebeužteks, jis gali jų įsigyti vaistinėje be recepto, tačiau turi įrodyti vaistininkui, kad vaistai jam skirti gydytojo, jis juos vartoja ilgą laiką (daugiau kaip tris mėnesius), o šiuo metu pritrūko. Tą padaryti galima labai paprastai: einant į vaistinę reikia su savimi pasiimti kompensuojamųjų vaistų knygelę ar tik asmens dokumentą (jei gydytojas paskutinį kartą rašė elektroninį receptą) arba paprastą receptą, kuriame gydytojas būtų pažymėjęs, jog vaistas reikalingas ilgalaikiam gydymui (pavyzdžiui, kontraceptikų), ir vaistininkas, matydamas, kad vaistas Jums baigiasi šiomis dienomis, turi teisę (jei tai ne psichotropinis preparatas, antibiotikas ar dar kelias išimtis atitinkantis vaistas) parduoti Jums reikiamo vaisto ne ilgesniam kaip 30-ies dienų gydymo laikotarpiui, kurių Jums turėtų užtekti iki vizito pas gydytoją. Tai gali būti vaisto lapelis, buteliukas, visa pakuotė ar net kelios, priklausomai nuo to, kiek kartų per dieną vaistą vartoti Jums skyrė gydytojas. Tokiu atveju vaistininkas paprašys Jūsų vardo, pavardės, adreso ir užregistruos specialiame žurnale. Deja, jei vaistas pagal recepte pateiktą informaciją Jums pasibaigė seniai, vaistininkas neturi teisės Jums jo parduoti.
Ar yra daugiau išimčių?
Kita išimtis galioja vaistams nuo migrenos (triptanams). Vaistininkas turi teisę šiuos preparatus parduoti be recepto, kad migrenos priepuolio ištiktam pacientui vaistas būtų pasiekiamas kuo greičiau. Vis dėlto migrena sergantiems pacientams patartina su savimi nešiotis migrenai skirtiems vaistams išrašytą receptą, kad ir seną nebegaliojantį, kurį galėtumėte pateikti vaistininkui kaip įrodymą, jog Jums iš tiesų diagnozuota migrena.
Kuriam laikui gydytojas gali išrašyti receptinį vaistą?
Kompensuojamus vaistus gydytojas turi teisę rašyti iki pusės metų. Nekompensuojamus preparatus, skirtus ilgalaikiam gydymui, gydytojas gali rašyti metams, tačiau receptas turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
1. Dešiniame viršutiniame recepto kampe turi būti žyma „Ilgalaikiam gydymui”, patvirtinta gydytojo spaudu ir parašu.
2. Recepto galiojimo laikas – 360 dienų, įskaitant recepto išrašymo dieną.
3. Recepte nurodytas gydymo kursui reikalingas dozių skaičius, pavyzdžiui, N360 ar N720, priklausomai nuo to, kiek kartų per dieną ar kokiais kursais reikia vartoti vaistą, arba nurodomas dozuočių ar pakuočių skaičius, skirtas išduoti (parduoti) vienu kartu, ir išdavimų (pardavimų) skaičius, pavyzdžiui, N28 12-ai
kartų. Jei receptas atitiks visus kitus ilgalaikiam gydymui skirtam receptui keliamus reikalavimus, bet bus išrašyta, pavyzdžiui, tik 30 tablečių, su tokiu receptu daugiau kaip 30 tablečių nusipirkti negalėsite.
Ilgalaikiam gydymui skirtų elektroninių receptų šiuo metu išrašyti gydytojai praktiškai galimybės neturi.
Kaip vaistininkas turi įforminti gautą receptą (nekompensuojamą)?
Vaistininkas tiek paprastame (jei receptas nesaugomas vaistinėje), tiek ilgalaikiam gydymui skirtame recepte kiekvieno pirkimo metu privalo pažymėti, kokį kiekį ir kokio stiprumo vaisto (nurodant firminį pavadinimą, vaisto formą ir stiprumą) pardavė, pažymėti pardavimo datą, uždėti spaudą „Vaistai išduoti… vaistinėje”, savo spaudą ir parašą, o receptą grąžinti.
Kaip Sveikatos ir apsaugos ministerija galėtų prisidėti prie susidariusios situacijos palengvinimo ir eilių prie gydytojų kabinetų sumažinimo?
Manau, pirmiausia teisiškai įgalioti vaistininkus be recepto parduoti bent jau receptinius pirmosios pagalbos medikamentus, tokius kaip kaptoprilis (kraujospūdžiui mažinti), salbutamolis (bronchams išplėsti ir palengvinti kvėpavimui dusulio metu), nitroglicerinas (kraujagysles plečiantis vaistas, vartojamas sergant krūtinės angina (skausmas krūtinėje) ir keletui kitų.
Taip pat teisiškai įgalioti vaistininkus tęsti kompensuojamųjų vaistų, skirtų lėtinėms ligoms gydyti, receptus.
Kaip Jūs vertinate šią situaciją?
Iš tikrųjų susidariusi situacija nėra tokia bloga. Pirmiausia, reikia mokėti atskirti, kuris vaistas yra receptinis, ir tik tada, jei jis neturi bereceptės alternatyvos, o yra būtinas, keliauti pas gydytoją. Taip pat reikia žinoti, kad pritrūkus nuolat Jums gydytojo rašomo vaisto nereikia panikuoti. Tereikia pasiimti tai įrodančius dokumentus ir nukeliauti į vaistinę, kur galėsite nusipirkti Jums reikiamų vaistų, kurių turėtų pakakti iki paskirto vizito pas gydytoją, ne ilgesniam kaip 30-ies dienų gydymo kursui.
Dėkoju už pokalbį.
Autoriaus nuotr.
