Projektai
Projektai

Spitrėnai – kaimelis tarp žemės ir dangaus
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Spitrėnai – kaimelis tarp žemės ir dangaus

Spitrėnai – tarp miškų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis. Dabar čia gyvena ramūs, darbštūs ir geraširdžiai žmonės, menantys didelį, triukšmingą kaimą, kuriame buvo linksminamasi, šokama, dainuojama, juokaujama. Aplankėme ir pakalbinome šio tykaus bažnytkaimio gyventojus.

Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas

Spitrėnai – tarp miškų ir kalvų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis, iš pradžių keliavęs iš rankų į rankas vis kitam savininkui, kol XIX amžiaus pabaigoje jį įsigijo Ksaveras Baleiša (1834–1899 m.). Nuo tada dvaras priklausė Baleišų giminei ir kaip kiekviename tokio tipo kaime būrė aplink save vietos bendruomenę. K. Baleišos anūkas Jonas Baleiša prisiminė savo vaikystę, praleistą Spitrėnų dvare, tėvus, aplink gyvenusius žmones ir dvaro ūkį. Vyras ne tik papasakojo ne vieną su kaimu, šio žmonėmis ir jo paties gyvenimu susijusią istoriją, bet ir pasidalijo savo nostalgiškais kūriniais apie gimtąjį kraštą.

Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai7 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas

Spitrėnai – tarp miškų ir kalvų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis, iš pradžių ėjęs iš rankų į rankas vis kitam savininkui, kol XIX amžiaus pabaigoje jį įsigijo Ksaveras Baleiša (1834–1899 m.). Nuo tada dvaras priklausė Baleišų giminei ir kaip kiekviename tokio tipo kaime būrė aplink save vietos bendruomenę. K. Baleišos anūkas Jonas Baleiša prisiminė savo vaikystę, praleistą Spitrėnų dvare, tėvus, aplink gyvenusius žmones ir Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios statybas. Vyras ne tik papasakojo ne vieną juokingą su bažnyčios statybomis, kaimu ir jo žmonėmis susijusią istoriją, bet ir pasidalijo savo nostalgiškais kūriniais apie gimtąjį kraštą.

Senąjį kaimą iki šiol vienija akmeninis kryžius
  • AutoriusVisvaldas KULAKAUSKAS
  • Priedai8 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Senąjį kaimą iki šiol vienija akmeninis kryžius

Utenos seniūnijai priklausantis Medenių kaimas, nuo miesto nutolęs septynis kilometrus, glaudžiasi prie kelio, vedančio į Tauragnus. Ankstyviausia su Medeniais susijusi istorinė data, kurią pavyko rasti, yra 1671 m. Per 1863 m. sukilimą Pušynėlės vienkiemyje sukilėliai susikovė su kazokais, o pokario negandos, kaip ir daugelyje to meto Lietuvos kaimų, buvo skaudžios. Medeniuose gimė chemikas, žurnalistas, visuomenės veikėjas Andrius Randamonis-Rondomanskis (1889–1943 m.). Kaimas gali pasigirti Algirdo Žuko senienų muziejumi, medžio drožėjais Rimantu Jonu Semėnu ir šviesios atminties Antanu Būga. Senuosius Medenių gyventojus dar ir šiandien buria akmeninis 1926 m. statytas pavasarininkų kryžius.

Biliakiemį garsina ne tik Puntukas
  • AutoriusVisvaldas KULAKAUSKAS
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Biliakiemį garsina ne tik Puntukas

Biliakiemis minimas 1699 m. Kuktiškių santuo­kos metrikų knygoje, tačiau manoma, kad kaimo priešistorė gali siekti Jogailos laikus. Iki 1944 metų Biliakiemis buvo Bilekiemiu, o legenda byloja, kad kaimo pavadinimas kilo nuo elgetos, kuris ieško­jo „bile kiemo" nakvynei. Šiuo metu kaimą garsina 2016 metais atkastas Biliakiemio akmuo, pakrikš­tytas Puntuku. Turbūt ne daug kas žino, kad Alek­sandros ir Napalio Vilūnų kieme auga, kaip jie pa­tys sakė, baudžiavos laikus menanti liepa, o buvusio Biliakiemio kolūkio dirbtuvių įvažiavimą dar sovie­tmečiu papuošė Gediminaičių stulpai.

Biliakiemį garsina ne tik Puntukas
  • AutoriusVisvaldas KULAKAUSKAS
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Biliakiemį garsina ne tik Puntukas

Biliakiemis minimas 1699 m. Kuktiškių santuokos metrikų knygoje, tačiau manoma, kad kaimo priešistorė gali siekti Jogailos laikus. Iki 1944 metų Biliakiemis buvo Bilekiemiu, o legenda byloja, kad kaimo pavadinimas kilo nuo elgetos, kuris ieškojo „bile kiemo“ nakvynei. Šiuo metu kaimą garsina 2016 metais atkastas Biliakiemio akmuo, pakrikštytas Puntuku. Turbūt ne daug kas žino, kad Aleksandros ir Napalio Vilūnų kieme auga, kaip jie patys sakė, baudžiavos laikus menanti liepa, o buvusio Biliakiemio kolūkio dirbtuvių įvažiavimą dar sovietmečiu papuošė Gediminaičių stulpai.

Biliakiemį garsina ne tik Puntukas
  • AutoriusVisvaldas KULAKAUSKAS
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Biliakiemį garsina ne tik Puntukas

Biliakiemis minimas 1699 m. Kuktiškių santuokos metrikų knygoje, tačiau kaimo priešistorė, manoma, gali siekti net Jogailos laikus. Iki 1944 m. Biliakiemis buvo Bilekiemiu, o legenda byloja, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo elgetos, kuris ieškojo „bile kiemo“ nakvynei. Šiuo metu kaimą garsina 2016 m. atkastas Biliakiemio akmuo, jau spėtas pakrikštyti Puntuku. Tačiau turbūt ne visi žino, kad Aleksandros ir Napalio Vilūnų kieme auga, jų teigimu, baudžiavos laikus menanti liepa, o buvusio Biliakiemio kolūkio dirbtuvių įvažiavimą dar sovietmečiu papuošė Gediminaičių stulpai.

Biliakiemį garsina ne tik Puntukas
  • AutoriusVisvaldas KULAKAUSKAS
  • Priedai9 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Biliakiemį garsina ne tik Puntukas

Biliakiemis minimas 1699 metų Kuktiškių santuokos metrikų knygoje, tačiau manoma, kad kaimo priešistorė gali siekti Jogailos laikus. Iki 1944 metų Biliakiemis buvo Bilekiemiu, o legenda byloja, kad kaimo pavadinimas kilo nuo elgetos, kuris ieškojo „bile kiemo" nakvynei. Šiuo metu kaimą garsina 2016 metais atkastas Biliakiemio akmuo, pakrikštytas Puntuku. Turbūt ne daug kas žino, kad Aleksandros ir Napalio Vilūnų kieme auga, kaip jie patys sakė, baudžiavos laikus menanti liepa, o buvusio Biliakiemio kolūkio dirbtuvių įvažiavimą dar sovietmečiu papuošė Gediminaičių stulpai.

Ten, kur būta kunigaikščio Kerniaus...
  • AutoriusVisvaldas KULAKAUSKAS
  • Priedai13 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Ten, kur būta kunigaikščio Kerniaus...

Kvykliai – kaimas Utenos rajono pietuose, priklausantis Utenos seniūnijai. Kernadėto ežero rytinėje pakrantėje esanti gyvenvietė, pro kurią praeina geležinkelio ruožas, šiuo metu negali pasigirti turinti daug gyventojų (jų skaičius nesiekia ir 50-ies), tačiau vasarą, anot vienos kvykliškės, „būna apgyvendinta kiekviena gryčia“.

Ramybėje besiilsintis Antilgės piliakalnis kažkada buvo rašytojų įkvėpimo šaltinis
  • AutoriusJurgita ULKIENĖ
  • Priedai10 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Ramybėje besiilsintis Antilgės piliakalnis kažkada buvo rašytojų įkvėpimo šaltinis

Ant Sylio ežero kranto, tarp Gaidžių ir Antilgės kaimų (Daugailių sen.), apdainuotas poetų, aprašytas rašytojų stūkso didingas Antilgės piliakalnis, visai neseniai (2016 metais) kasinėtas archeologų. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria nuostabūs ežero ir aplinkinių vietovių vaizdai, o šalia gyvena žmonės, nuo vaikystės menantys piliakalnį kaip savo gyvenimo dalį.

Utenos rajone – naujas piliakalnis
  • AutoriusVisvaldas KULAKAUSKAS
  • Priedai5 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Utenos rajone – naujas piliakalnis

Šiais metais Utenos rajonas pasipildė dar vienu piliakalniu. Jis jau 60-as. Kultūros paveldo departamento direktoriaus sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba rugsėjo 11 dieną paskelbė, kad Utenos seniūnijoje, Artmaniškio kaime, esantis kalnas įgauna valstybės saugomo piliakalnio statusą.

Senieji šikšniškiai ilgisi linksmybių ant piliakalnio
  • AutoriusVisvaldas KULAKAUSKAS
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Senieji šikšniškiai ilgisi linksmybių ant piliakalnio

Piliakalniai – tai senosios gynybvietės, daugiausia stovėjusios ant paskutinio ledynmečio suformuotų kalvų. Žmonės, kad priešui būtų sunkiau tokias vietas pasiekti, nukasdavo kalno šlaitus, apjuosdavo pylimais, grioviais. Beveik pačiame Utenos rajono paribyje, Daugailių seniūnijoje, Šikšnių kaime, stūkso Šikšnių piliakalnis.

Kačiūnų kaimas ir piliakalnis – kupini paslapčių
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai7 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kačiūnų kaimas ir piliakalnis – kupini paslapčių

Kuktiškių seniūnijai priklausančio Kačiūnų kaimo rytiniame pakraštyje, į šiaurės vakarus nuo Krašuonos ir Kerėplinės upelių santakos, stovi Kačiūnų piliakalnis. Saulėtą rudens dieną į Kačiūnus užsukusios „Utenos dienos“ žurnalistės aplankė kone visas kaimo sodybas, tačiau šį tą papasakoti apie šį kultūros paminklą galėjo vos keli gyventojai.

Utenos dvaras dar turi slėpinių
  • AutoriusAlgimantas GRIGELIS

Utenos dvaras dar turi slėpinių

Apie Mariją Bilevičiūtę, tapusią maršalo motina

Utenoje, K. Ladygos gatvėje, ten, kur prasideda Kuktiškių kelias, atokiau nuo gatvės stūkso buvęs raudonplytis dvaro rūmas, jame nuo 1926 m. įsikūrusi Utenos „Saulės" gimnazija. Pastačius naujus gimnazijos pastatus, senasis dvaro rūmas, kuriame mokėmės, liko dabar apleistame parke šiek tiek nuošaliau, pasenęs, bet orus ir išdidus su 150 metų praeitimi.

Tauragnų krašto piliakalniai

„Nuo Taurapilio kalno matosi tolimos, žavėtinai gražios apylinkės, išmargintos nesuskaitomais kalnais, kalneliais, ežerais – ežerėliais blizgą, mirgą neužmatomoj tolumoj."
Buračas, 1933, p. 224.
Dovilė BALTRAMIEJŪNAITĖ
Gamtos ir žmogaus kurtame kraštovaizdžio paveiksle išsiskiriantys piliakalniai – baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos liudininkai. Tolimais atgarsiais piliakalnių įvykiai atsiliepia iki šių dienų sklandančiuose padavimuose ir legendose, o archeologiniai tyrinėjimai leidžia tiesiogiai prisiliesti prie sudėtingos, taikių periodų ir kovų paženklintos mūsų istorijos atspindžių. Kaip reikšmingos atminties vietos piliakalniai šiandien svarbūs tautinės savimonės puoselėjimui ir išsaugojimui?

Ant Tauragnų piliakalnio sovietmečiu augindavo grikius
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • Priedai13 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Ant Tauragnų piliakalnio sovietmečiu augindavo grikius

Tauragnų kraštas sėte nusėtas vienas už kitą vaizdingesniais senovės paslaptis saugančiais piliakalniais. Deja, tik retas tauragniškis žino, kad yra du Tauragnų piliakalniai, vienas pačiame miestelyje, o kitas – vos už gero kilometro. „Utenos dienos“ sutikti miestelyje gyventojai, klausinėjami apie Tauragnų piliakalnius, tik gūžčiojo pečiais, stebėdamiesi, kad pirmą kartą apie tai girdi ir, kaip susitarę, visi minėjo jiems gerai žinomą garsųjį Taurapilio piliakalnį. O vienas tauragniškis patarė kreiptis į Tauragnų seniūnijos seniūną Alvydą Danauską, nes jis žino viską apie savo vadovaujamą seniūniją.

Net du kartus nukentėjo nuo žvyro vežėjų
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • Priedai18 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Net du kartus nukentėjo nuo žvyro vežėjų

Bikūnų II piliakalnis nuo seno vadinamas Kapų piliakalniu, nes XV–XVI a. jame buvo laidojami čia gyvenę mūsų protėviai. Iki šiol netoliese dar tebėra įsikūręs Bikūnų kaimas. Kas žino, gal kažkurio bikūniškio protėviai gyveno ir anuomet šalia piliakalnio arba ant jo. O šiandien, bikūniškių tvirtinimu, žmonės ant jo užklysta labai retai. Dažniau apsilanko nebent laukiniai gyvūnai. Piliakalnis net du kartus nukentėjo nuo trumparegiškos žmonių veiklos padarinių, nes iš abiejų jo pusių buvo gerokai nukastas žvyras. Didžiulės iškastos žvyro daubos seniai apžėlė žole, jose auga vienas kitas medis. Nostalgišką artėjančio rudens nuotaiką užkopus ant piliakalnio kiek išsklaidė kartu su „Utenos diena“ čia lankęsis Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojas Dalius Ribokas.

Piliakalnis prie Alaušo: atmintyje išlikę prisiminimai

Birželio mėnesį išleistame laikraštyje „Utenos diena“ skaitytojams priminėme, kad Maneičių piliakalnio likimas liūdina vietos gyventojus, kurie vis rečiau iki jo nueina. O ir tų einančių, arba, kaip vietiniai vadina, senbuvių, beveik nebeliko. Link piliakalnio vedantis takelis užžėlė medžiais ir didelėmis žolėmis, čia nebeužsuka turistai. Surasti pilies kalną – tikras iššūkis. Prieš 60 metų (žr. nuotr.) piliakalnis buvo puikiai matomas, žinomas ir lankomas. Jūsų dėmesiui – šiuo metu Vilniuje gyvenančios garbaus amžiaus skaitytojos Albinos Raškevičiūtės prisiminimai apie gimtą kraštą ir vaikystės piliakalnį.

Spitrėnų piliakalnio pašonėje gyvenantys žmonės save vadina kalniečiais
  • AutoriusElvyra SABALYTĖ
  • Priedai10 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Spitrėnų piliakalnio pašonėje gyvenantys žmonės save vadina kalniečiais

Užkopus ant Spitrėnų piliakalnio kaip ant delno atsiveria vaizdas į priešais plytintį to paties pavadinimo bažnytkaimį, kurio fone labiausiai išsiskiria bažnyčia. Šalia piliakalnio gyvenantys žmonės save juokais vadina kalniečiais, nes horizonte marguojantis Spitrėnų kaimas yra žemesnėje vietoje. Beje, jei sumanysite įsiropšti į piliakalnį lietingą dieną, į statų slidų šlaitą teks lipti beveik keturiomis, nes laiptelių čia nėra, o niekada nešienaujama žolė – didumo sulig žmogumi. Bet užkopti ant piliakalnio verta. Vasarą tikriausiai pasiseks pasigardžiuoti avietėmis, žemuogėmis, pasirinkti čiobrelių ar net pamatyti nuliuoksinčias į mišką stirnas.

Užpaliai ir vėl išsiskyrė savo unikalumu
  • AutoriusBirutė MINUTKIENĖ
  • Priedai7 foto

Užpaliai ir vėl išsiskyrė savo unikalumu

Nubėgo, nuvilnijo per šalį Liepos 6-osios renginiai. Turime būti dėkingi jachtos „Ambersail“ įgulai, prieš devynerius metus padėjusiai pagrindinį akcentą išreiškiant pilietiškumą – 21 val. (Lietuvos laiku) visi lietuviai prisimename savo gimtąją kalbą, atlikdami „Tautišką giesmę“. Tai mus vienija, o tautinę savimonę skatinančias veiklas galime susikurti patys. Užpaliečiams švęsti kitaip nėra naujiena, kaip ir panaudojimas kelių lauko erdvių neužsisėdint vienoje vietoje, todėl buvo planuota veiklų, kuriose kiekvienas galėjo pasijusti bekuriantis Valstybės dienos šventę. Be to, kaip Mažoji kultūros sostinė Užpaliai turi ir privalo būti lyderiai.

Ruklių piliakalnis tapo lapių šeimynos namais
  • AutoriusDeimantė KAZOKAITĖ
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Ruklių piliakalnis tapo lapių šeimynos namais

Daugailių kraštas gali didžiuotis piliakalnių gausa: jų žinoma net 14. Visame Utenos rajone yra bemaž 60 pilies kalnų. Ruklių piliakalnis, geriau žinomas Kliedakalnio vardu, pasiekiamas iš kelio Sudeikiai–Rukliai–Antandraja ties mūriniu dviaukščiu namu dešinėje pasukus į dešinę rytuose ir pavažiavus 800 m labiau laikantis kairės. Kalnas gausiai apaugęs lapuočiais bei spygliuočiais medžiais, vaismedžiais, vaikštinėjant ant jo galima rasti grybų, uogų, prisirinkti vaistažolių ir sutikti čia įsikūrusią lapių šeimyną.

Archeologai atvėrė istorinius Garnių I piliakalnio klodus
  • AutoriusLina NARČIENĖ
  • Priedai5 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Archeologai atvėrė istorinius Garnių I piliakalnio klodus

Praėjusiais metais prieš Jonines savo darbus užbaigę archeologai kurį laiką visą dėmesį buvo sutelkę į Daugailių seniūnijoje esantį Garnių I piliakalnį, dar 2016-aisiais  užminusį ne vieną mįslę. Grupelė archeologų šiandien jau gali drąsiai teigti, kad mūsų kraštas pasižymi turtinga praeitimi.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3166
Vakar apsilankė:7335
Šią savaitę apsilankė:51882
Šį mėnesį apsilankė:118611
Viso (nuo 2015-02-16):11089342
Šiuo metu naršo:
88
2019-09-15
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!