Projektai
Projektai
Apie šokio reikšmę lietuvių kultūrai...

Kaip ir kitos kūrybos rūšys, choreografija visuomet buvo labai susijusi su liaudies buitimi, darbu ir papročiais. Lietuvių liaudies choreografija, atsiradusi žiloje senovėje, formavosi darbo bei visuomeninio gyvenimo procese. Šokis buvo neatskiriamas svarbesnių žmogaus gyvenimo įvykių palydovas. Jo turinyje atsispindi lietuvių liaudies gyvenimas, tautos charakteris ir moralė.

Lietuvos mėgėjų teatro veiklos fragmentai

Daugelis žmonių, besidominčių Lietuvos teatro istorija, puikiai žino vieną faktą – 1899 metų vasarą Palangoje buvo parodytas pirmasis viešas spektaklis Antano Vilkutaičio-Keturakio (1864–1913 m.) komedija „Amerika pirtyje". Nuo tos atmintinos datos mus skiria metų virtinė, ženklinanti lietuviško viešo teatro pradžią.

Utenos dvaro istorija

Apžvelgus didumą Utenos rajono dvarų, beliko šiek tiek dėmesio skirti ir Utenos dvarui. Kaip ir gyvenvietė, taip ir dvaras, yra vieni seniausių Lietuvoje. Itin plačiai apie Utenos dvarą, jo istoriją rašo ne kartą jau minėtas Antanas Gasperaitis. Savo knygoje „Rykščių raudos Utenos dvaruos" autorius, be rajono dvarų bei dvarelių, apžvelgė ir Utenos dvarą. Keletą jo publikacijų pateikiame ir Jums, mieli skaitytojai.

Iki šiol išliko tik mūrinė altana, kurią perstatė ir prižiūri skulptūras dirbantis Valentinas Šimonėlis

Sirutėnų dvaras buvo tik už trijų kilometrų į šiaurę nuo Utenos. Jau 1774 m. jį valdė Tomašas Lappo. Lopai šį dvarą valdė ir 1784 m.

Leliūnų dvaro Butleriai
  • AutoriusAntanas GASPERAITIS

Leliūnų dvaro Butleriai

Parašęs savo penkiatomę autobiografinių knygų „Už ką?" seriją, jos autorius Vladas Butleris (1887 m. Civilske–1945 m. Čekijoje) pamini, kad jų giminė kilusi iš Irlandijos (Airijos) bajorų. Jo protėvis Valteris 17 amž. pirmoje pusėje įsikūręs Lietuvoje, Kauno gubernijos ribose, į kurias tuomet įėjo ir Ukmergės (Vilkmergės pavadinimu) apskričiai priklausiusi Utena su savo valsčiais.

Pomarnackių dvaras Avižieniuose

Kauno plentu už Utenos, pasiekus Jasonis ir pasukus keliu į kairę, netoliese rasime Avižienius. Avižienių dvaras ir kaimas (Leliūnų sen.) buvo netoli nuo kito – Jasonių dvaro, valdytas Pomarnackių, čia turėjusių 139 dešimtines žemės. Dvaro savininkas buvo Tadeušas Pomarnackis.

Utenos dvaro Rešės palivarko epopėja, arba koks gražus buvo palocėlis

Gyvename gražiame Rytų Aukštaitijos krašte. Utena rašytiniuose šaltiniuose minima jau ne vieną šimtmetį. Šiame mieste ir aplink jį kūrėsi ir gyveno daug kartų. Priminimas apie Rešės dvarelį praplės „Indrajos" skaitytojų akiratį ir papildys Utenos rajone esančių, užmarštin nueinančių dvarų, kurie anuomet buvo ekonominio ir kultūrinio gyvenimo židinys, istorijas. Nupūtus kai kurias užmaršties dulkes, visu grožiu iškyla šiuo metu sunykęs Rešės palivarkas.

Degsnėnuos – Kozielos-Poklevskiai

Gražiausias Utenos krašto paežerių vietas išsirinko į Lietuvą atsidanginę svetimtaučiai iš Lenkijos, Rusijos pakampių – prie Alaušo, Indrajo ir kitų ežerų ir upių. Aplipo mūsų senolių žemė dvarais, kaip piktšašiais; siurbė jie lietuvėlius baudžiauninkus kaip erkės ne vieną amžių. Dvarai susigrobė šimtus ir tūkstančius dešimtinių miškų, vandenų, žemės. Krauzai, Poklevskiai, Križickiai, Pilsudskiai, Veriovkinai ir virtinės kitų. Buvo jie dauguma Romos katalikai ir bažnytinėse knygose, dokumentuose pasirašinėjo sudvigubintomis lenkiškomis, rusiškomis raidėmis fon kelles, Lappo, Kozzello pavardėmis, reikalaudami, skirtingai nuo valstiečių, prie jų pavardės visur įrašyti žodį dvarininkas.

Raimondas Černiauskas: „Degsnio dvaro vieta – išskirtinė“

Daugailių seniūnijos pakraštyje, į pietus nuo Antandrajos, kairėje kelio Kaunas–Zarasai– Daugpilis atkarpos Utena–Zarasai pusėje, Degsnio kaime, niūriai kėpso Degsnio dvaras. Iš pro išdaužytus langus, nubyrėjusių sienų plyšius vėjo nešiojamos gyvenimų istorijos liko tik menkos žinios, tačiau nei tai, nei kritinė pastatų būklė neatbaidė dabartinio dvaro savininko Raimondo Černiausko, kuris nusipirko sodybą pasiryžęs prikelti dvarą naujam gyvenimui.

Tauragnų dvarininkų atminimui išblėsti neleidžia jų palikuonis
  • AutoriusNeringa JONAVIČIENĖ
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Tauragnų dvarininkų atminimui išblėsti neleidžia jų palikuonis

Kadaise krašto šviesuliu ir kultūrinio bei tautinio gyvenimo lopšiu buvusio Tauragnų dvaro didybės likę tik pėdsakai – po karo, sovietų okupacijos ir kolūkiečių šeimininkavimo jis buvo kone nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę protėvių žemę susigrąžinęs Tauragnus valdžiusių Gineičių palikuonis Rimantas Gineitis kantriai lyg dėlionę stengiasi atkurti šeimos istoriją, iš atminties ir istorinių archyvų vieną po kitos traukdamas svarbias datas bei pavardes, brėždamas giminės medžio šakas ir kabindamas ant jų vis naują lapelį su pavarde. Nuo kalno žvelgdamas į vaizdingas apylinkes ir po kojomis tyvuliuojantį Labės ežerą, tauragniškis smulkmeniškai pasakoja Gineičių šeimos istoriją, negrįžtamai pakeistą giminę užklupusių represijų ir tėviškės netekties.

Noliškio dvaras – vertę praradęs objektas turi savo istoriją

Noliškis – kaimas Utenos rajone. Klausimas: apie kurį Noliškį eina kalba? Utenos rajone Noliškiai yra du: vienas –Leliūnų seniūnijoje, 4 km nuo Pakalnių, antras – Daugailių seniūnijoje, netoli Spitrėnų. Šį kartą – apie pastarąjį, kuriame anuomet stovėjo, augo, tačiau vėliau sunyko dvaras, ir šiandien tik likę griuvėsiai mena čia buvus vieną seniausių Utenos krašto dvarų.

Tauragnų dvaras: istorija nenutyli faktų...

Apžvelgus keletą Utenos rajone esančių dvarų, žvilgsnis nukrypsta ir į Tauragnus, įsikūrusius didingo ežero, vadinamo Tauragnu, pašonėje. Gyvenimas ten įsisuko gerokai anksčiau, nei miestelis pradėjo skaičiuoti įkūrimo metus. Apie tai liudija įvairių tyrinėtojų radiniai. Ir nors praeitis apgaubta laiko migla, istorija nenutyli faktų apie kažkada ant Taurapilio kalno stovėjusią pilį ir dvarą, pūpsojusį ant gražios kalvos tarp Labės ir Tauragno ežerų.

Tauragnų dvaras: istorija nenutyli faktų...

Apžvelgus keletą Utenos rajone esančių dvarų, žvilgsnis nukrypsta ir į Tauragnus, įsikūrusius didingo ežero, vadinamo Tauragnu, pašonėje. Gyvenimas ten įsisuko gerokai anksčiau, nei miestelis pradėjo skaičiuoti įkūrimo metus. Apie tai liudija įvairių tyrinėtojų radiniai. Ir nors praeitis apgaubta laiko migla, istorija nenutyli faktų apie kažkada ant Taurapilio kalno stovėjusią pilį ir dvarą, pūpsojusį ant gražios kalvos tarp Labės ir Tauragno ežerų.

Europos Sąjungos parama pakeitė Uteną

Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų parama neatpažįstamai pakeitė Utenos veidą. Rajono gyventojams ir apsilankantiems svečiams besidžiaugiant europietiška infrastruktūra, atgijusiomis viešosiomis erdvėmis, valdžios atstovai akcentuoja, jog be milijoninių ES lėšų tokių rezultatų pasiekti būtų buvę neįmanoma dar daug metų. Kaip pasikeitė Utenos rajonas įgyvendinant ES projektus – „Utenos dienos“ fotoreportaže.

E. sveikata pagerins sveikatos paslaugų kokybę

Utenos regione įdiegta e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (IS), kuri, įdiegus regioninę sveikatos priežiūros įstaigų informacinę sistemą (SPĮIS) aštuoniose Utenos regiono sveikatos priežiūros įstaigose (SPĮ), išplėtos informacinių technologijų infrastruktūrą. SPĮIS naudotojais taps visi sveikatinimo veiklos dalyviai: įstaigos, gydytojai ir pacientai, vaistinės, valstybinė ligonių kasa, valstybės registrai. Įgyvendinant projektą „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Utenos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose"dalyvavo Utenos, Anykščių, Ignalinos, Visagino, Zarasų rajonų savivaldybių ligoninės, Utenos ir Molėtų pirminės sveikos priežiūros centrai bei Ignalinos poliklinika.

Palangos gatvė rekonstruota pasinaudojus ES parama
  • AutoriusLuknė AUKŠTAITĖ
  • Priedai10 foto

Palangos gatvė rekonstruota pasinaudojus ES parama

Finišo tiesiąją pasiekė Palangos gatvės rekonstrukcijos darbai, vykdyti dviem etapais. Šiuo metu Palangos gatvė, pasinaudojus 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) parama, tapo viena moderniausių gatvių Utenoje. Projektai finansuoti pagal ES struktūrinės paramos programos „Ekonomikos augimo veiksmų programa" prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra" priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra". Pirmojo projekto „Palangos gatvės dalies nuo K. Donelaičio gatvės iki Kupiškio g. Utenoje rekonstravimas" bendra vertė – 886 878,5 Eur, ES dalis – 753 846,72 Eur. Projekto „Utenos miesto Palangos gatvės dalies nuo J. Basanavičiaus g. iki Kupiškio g. rekonstravimas" darbams iš viso buvo skirta 427 463,84 Eur., iš jų ES dalis – 343 136,49 Eur.

Vyžuonėlių dvaro valdose
  • AutoriusAntanas GASPERAITIS

Vyžuonėlių dvaro valdose

Vyžuonos upės, atitekančios nuo Utenos tik kitu, Krašuonos pavadinimu, paliose, arti plento į Vyžuonas, medžiais apsodintas keliukas veda į garsiąsias mūsų krašte Vyžuonėles, į buvusį dvarą. Šią vietovę išgarsino didžiojo rusų dailininko Iljos Repino atvykimas 1893 metų spalio mėnesį, kai jis, važiuodamas į Vakarų Europą, užsuko čia pas savo mokinę dailininkę Marianą Veriovkiną, gyvenusią savo tėvo Vladimiro 1879 metais iš vieno turtingiausių Lietuvos dvarininkų Edvardo Čapskio įsigytame dvare, kurį Veriovkinai gavo kaip dovaną ir pavadino jį Blagodat vardu.

Antrojo Marianos Veriovkinos dailės plenero afišos ir užkulisiai
  • AutoriusBirutė NENĖNIENĖ
  • Priedai6 foto
  • PastasŠis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Antrojo Marianos Veriovkinos dailės plenero afišos ir užkulisiai

Nerami ir maištinga ekspresionizmo raitelės Marianos Veriovkinos dvasia vis dažniau ir drąsiau prasklendžia virš jos taip mėgto dabar nykstančio Vyžuonėlių dvaro statinių su lakonišku hamletišku klausimu: „Būti ar nebūti?" Apie šį neeilinį kultūrinį renginį „Utenos dienoje" jau buvo rašyta, kviesti žiūrovai, kurių į visus susitikimus susirinko gausiai. Neabejingi jie ir šio susitikimo bei plenero dalyviai naujai atgimstančiam dar vienam kultūros židiniui Utenos apylinkėse.

Vyžuonų dvare – bajoriškos Čapskių giminės atstovo pėdsakas

Bene visuose šaltiniuose Vyžuonų dvaro istorija siejama su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Vytauto laikų didiko Kristino Astiko vardu. Būdamas Vytauto bendražygiu Kristinas Astikas šiuose kraštuose gavo dideles žemės valdas, tarp jų – ir Vyžuonas. K. Astiko sūnus Radvila buvo Radvilų giminės pradininkas. XV a. dvaras priklausė Lozovskiams, iš kurių vienas jį užrašė savo sūnui Michnai. XVI–XVIII a. buvo biržiškių Radvilų giminės nuosavybė. Vyžuonų dvaro savininkai nuolat keitėsi. Jais buvo Tiškevičiai, paskui Vaitiekus Puslovskis, kurio sūnus Ksaveras 1856 m. perdavė dvarą Eduardui Čapskiui. Šioje straipsnių apie Vyžuonų dvarą ciklo dalyje, remiantis Vytauto didžiojo karo muziejaus 2009 m. almanachu, pažintis su dvarininku E. Čapskiu.

Radvilų šeimos pėdsakai Vyžuonų dvare

Vyžuonas visame krašte išgarsino Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos, kurie valdė Vyžuonų dvarą bei bažnyčią. Vyžuonose buvo palaidotas ne vienas kunigaikštis. Vyžuonų dvaro šeimininkas, Vilniaus vaivada bei etmonas Kristupas Radvila Perkūnas buvo palaidotas Vyžuonų bažnyčioje 1604 m. Vėliau palaidoti jo sūnus Kristupas Radvila ir Mikalojus Radvila, taip pat Jurgos, Elžbieta, Steponas. Tačiau palaikai 1666 m. pervežti į Kėdainius – Biržų Radvilų nekropolį. Doc. dr. Edmundas Rimša straipsnyje „Radvilų memorialas Vyžuonose ir jo likimas" sekė Radvilų pėdsakais, kurie jau po kunigaikščių mirties paliko Vyžuonas.

Pasitelkus ES paramą modernizuojami šilumos tiekimo tinklai

2015 m. balandžio mėnesį užbaigus 2014–2015 m. šildymo sezoną, pradėti vykdyti ne tik šildymo sezono metu Utenos miesto šilumos tiekimo tinkluose nustatytų defektų šalinimo darbai, planiniai remontai bet ir projektai, kuriems skirta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Aukštakalnio mikrorajono Taikos g. prieigose, nelyginiais numeriais pažymėtų gyvenamųjų namų pusėje, vykdomas projektas „Boilerinės Nr. 9 rajono kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija" bei Naujasodžio mikrorajono Aukštakalnio g. ir Kupiškio plento prieigose „Boilerinės Nr. 12 kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija bei šilumos tiekimo atšakos link labiausiai nutolusių vartotojų rekonstrukcija“.

Vyžuonų dvaro istorija: iš rankų į rankas keliavęs dvaras sunyko II

„Utenos diena“ tęsia rubriką „Dvarų istorijos“. Skaitytojams jau pristatėme šešis Utenos rajone esančius dvarus, supažindinome su jų būkle ir perspektyvomis. Šį kartą žurnalistų dėmesys krypsta į Vyžuonas. Kultūros vertybių registre įregistruotas Vyžuonų buvusio dvaro sodybos kompleksas, kurį sudaro išlikę kumetynas, tvartas, ūkinis pastatas, grūdų sandėlis, kluonas, gyvenamasis namas, kalvė, spirito rezervuaras ir spirito varykla. Publikaciją apie dvarą yra parengęs prof. Algirdas Vyžintas („Vyžuonos. Kraštas ir žmonės"). Skaitytojų dėmesiui – profesoriaus straipsnis.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5053
Vakar apsilankė:5761
Šią savaitę apsilankė:43614
Šį mėnesį apsilankė:123783
Viso (nuo 2015-02-16):10877678
Šiuo metu naršo:
74
2019-08-18
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!