Renovacija keičia miestų ir miestelių veidus

Lietuvoje renovacijos proceso lyderiai yra Druskininkai, Anykščiai ir Ignalina. Apsilankius šiuose miestuose jie atrodo gražiai – nauji namai,  pasivaikščiojimo takai, alpinariumai, gėlynai. Taip ir norisi praeivių paklausti, kada čia spėjo pastatyti naujus namus? Pasirodo, jie nebuvo pastatyti – jie tiesiog šiuolaikiškai renovuoti.

Renovacija skatina tvarkyti aplinką

Galima drąsiai teigti, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bei viešųjų pastatų renovacija keičia miestų veidus, puošia aplinką. „Be to, kad sutaupome šilumos energijos, labai svarbi estetika. Kiekvienais metais renovacijos procesas ir ypač estetinė jo pusė vis gerėja, nes į šį procesą įsijungia vis daugiau architektų. Todėl pastatai yra patrauklesni ir po renovacijos puošia miestą”, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. Renovacija yra vienas svarbiausių dabar vykstančių statybinių procesų, kuris keičia miestus kompleksiškai. Ne ką mažiau svarbus aspektas, kurį akcentavo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Regina Šilinskienė, yra žmonių savijauta, socialinė būsena.
„Valstybė kompensuoja dalį renovacijos išlaidų, tačiau, kai modernizuojamas daugiabutis, žmonės patys susiorganizuoja laiptinių atnaujinimą, aplinkos sutvarkymą“,
– sakė R. Šilinskienė. Specialistės teigimu, puikus pavyzdys – Anykščiai. Žiburio ir Ramybės gatvių gyventojai ne tik renovavo daugiabučius, bet ir įsirengė  alpinariumus, gėlynus, čia žaliuoja žolė ir nutiesti pasivaikščiojimo takai. Ar tai kainavo papildomai? Pakalbinti anykštėnai vienareikšmiškai džiaugėsi priimtais sprendimais
renovuoti daugiabučius ir sutvarkyta aplinka. „Geroji patirtis užkrečia, lankosi ir kitų miestų gyventojai, kurie grožisi ir klausinėja, kas ir kaip čia padarė“, – pasakojo Žiburio gatvėje sutiktas anykštėnas.

Savivaldybės indėlis į renovaciją

Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas vyriausiasis architektas Evaldas Rimas renovaciją vadina gana sudėtingu procesu. „Iš vienos pusės atrodo, kad atnaujinti namų fasadai turėtų papuošti miestą, tačiau kartais taip atsitinka, jog gyventojų norai šiektiek skiriasi nuo specialistų, kurie rengia pastatų atnaujinimo projektus, siūlymų. Tam, kad išvengtume nesusipratimų, labai svarbus kompleksinis požiūris į daugiabučių namų modernizavimo procesą“, – pabrėžė vyr. architektas. Architekto teigimu, labai svarbus ir savivaldybių bendravimas su gyventojais. Dažniausiai gyventojai yra sukalbami ir jie pasitiki specialistais. Specialistai derina sprendimus su gyventojais ir taip bendru sutarimu pavyksta rasti abiem pusėms priimtiną daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) variantą ir pasiekiama, kad nebūtų darkomas miesto veidas.

Kad kompleksinis požiūris į renovaciją yra tas kelias, kuris padeda skoningai formuoti miestų veidus, pritarė ir M. Narmontas. Jo teigimu, kartu su pastatais keičiasi
ir aplinka. Pritraukiamos investicijos, pakeičiama supanti aplinka – pėsčiųjų takai, dviračių takai, žaidimų aikštelės. Žmonės pradeda spręsti automobilių stovėjimo vietų,
viešųjų erdvių klausimus.

Aiškėja, kad norint formuoti patrauklų, skoningą miesto veidą labai svarbūs du dalykai. „Visų pirma – pačių gyventojų pasirinkimas. Negali būti taip, kad ateina valstybės tarnautojas ar savivaldybės darbuotojas ir nusprendžia, kaip daugiabutis turėtų atrodyti. Procesas yra sudėliotas taip, kad leidimus renovacijai išduoda savivaldybė“, – sakė M. Narmontas. Jo teigimu, savivaldybės vyriausiasis architektas turi galimybę pamatyti visus renovuojamų pastatų projektus, kuriems išduodami leidimai, ir gali koreguoti sprendinius. Tačiau tie sprendiniai negali būti primestiniai. Reikia ieškoti kompromisų, pasitelkti diplomatiją.

„Savivaldybė tikrai dirba nemažai. Mes stengiamės kuo kompleksiškiau pažvelgti į daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją. Svarbiausias darbas yra bendravimas su gyventojais – susitikimai, susirinkimai, koncepsijų pristatymas, aptarimas, įsiklausymas į gyventojų nuomonę. Diskusija dėl techninio reglamento suderinamumo ir gyventojų poreikio“, – sakė E. Rimas. Vyriausiojo architekto teigimu, tai daug diplomatijos reikalaujantis procesas. Gyventojams atnaujinti namus norisi vienaip, o techniškai padaryti galima kitaip. Taip išsivysto diskusijos ir atsiranda bendro kompromiso ieškojimas. Radus kompromisą ir atsižvelgus į gyventojų bei specialistų nuomones galima pasiekti džiuginančių rezultatų.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas