Liaudies muzikantai ir Peterburgo armonikos renesansas

Praėjusiame „Utenos dienos” numeryje (liepos 16 d., Nr. 055) laikraščio skaitytojai turėjo galimybę susipažinti su kai kam jau gerai žinomu ir pažįstamu, o kai kam dar tik dabar supažindintu etnomuzikologu Raimondu Garsonu. Jis – ne tik tyrinėtojas, kurį domina liaudies muzika, bet ir muzikantas, į rankas dažniausiai paimantis Peterburgo armoniką. Unikalus instrumentas R. Garsoną suvedė su daugybe bendraminčių, kurie stengiasi, kad Peterburgo armonika netaptų muziejine retenybe ir grojančių ja būtų kuo daugiau.

Tas pats, bet kitaip

Liaudies muzika R. Garsoną lydėjo nuo pat jaunų dienų. Šiandien jis drąsiai teigia, kad galėtų visą parą dainuoti liaudies dainas ir jos vis tiek nesibaigs. „Manau, kad tai įaugę į kraują…” – svarstė etnomuzikologas. Jis prisiminė laikus, kai grodavo su draugu vestuvėse: „Kas nors uždainuodavo kokią dainą, o aš, net ir nežinodamas gaidų, galėdavau tuoj pritarti. Mano draugas tuo labai stebėdavosi, nors pats turėjo absoliučią klausą”. Muzikantas sunkiai galėjo paaiškinti, kodėl taip yra. Jis buvo įsitikinęs, kad tą jausmą, groti iš klausos gali turėti tik tas, kuris nuo pat mažų dienų girdėjo skambančias liaudies melodijas. „Čia yra kitas mąstymas, nes liaudies muzikantams nereikia natų. Yra pagrindinė melodija, kurią kiekvienas liaudies muzikantas apipina pagražinimais. Ir tai – kiekvieno muzikanto išskirtinumas. Todėl dažnai sakoma, kad stiliaus natomis neužrašysi, jį reikia pajausti”, – tikino R. Garsonas. Etnomuzikologo teigimu, ypač gražūs išvinguriavimai yra muzikanto Valento Trainio. „Grodamas jis pateikia gražių besikeičiančių subtilybių”, – „Utenos dienai” sakė muzikantas.

Nepralenkiamas muzikantas

Ypač daug gražių žodžių, kalbėdamas apie kolegas, R. Garsonas negailėjo molėtiškiui Algimantui Mieliauskui. „Tai puikus muzikantas, iki šiol įvairiuose konkursuose užimantis pirmas vietas. Tiesą sakant, visada malonu klausytis tokio aukšto lygio atlikėjo, kuris grotų taip įdomiai ir gerai kaip A. Mieliauskas”, – sakė R. Garsonas. – Yra žmonių, kurie techniškai tvarkingai groja, profesionaliai muzikuoja, bet neperteikia liaudiško muzikavimo stiliaus taip išraiškingai kaip A. Mieliauskas.” Etnomuzikologas teigė, kad grojant molėtiškiui, muzika tiesiog pakelia nuo žemės, tai yra kažkas nepaaiškinama, ką turi retas muzikantas. Paklaustas, ar pats dalyvauja konkursuose, R. Garsonas atsakė: „Teko dalyvauti ir laimėti prizines vietas duete su Valentu Trainiu ir su kapela ,,Muzikontai iš pa Utenas”. Bet pastaruoju metu dažniau groju festivaliuose, o pavienių muzikantų konkursuose jau dalyvauja mūsų mokiniai” Etnomuzikologas teigė, kad kur kas dažniau armonikininkų konkursuose tenka prisiimti komisijos nario pareigas, nei lipti į sceną.

Vienoda tik pirma dalis

Tai jeigu liaudies muzikantams nereikalingos natos, kaip jie geba pagroti melodijas? „Liaudies muzikantai dažniausiai kaip jaučia, taip ir groja. O melodijas atsimena pagal žodžius, – aiškino R. Garsonas. – Muzikantas, išgirdęs pirmą dainos posmą, greitai susiorientuoja, atpažįsta melodiją ir užgroja. Natų liaudies muzikantai nepažinojo, todėl nebuvo jų ribojami. Jų improvizacijos – kaip puošnūs ir vis kintantys tautodailininkų ornamentai, audinių raštai.” Etnomuzikologas teigė, kad vakaronėje pagrojęs muzikantas pirmą dalį paprastai atsimena, o kokia melodija vinguriuoja toliau – nebelabai, todėl sukuria savą arba ją atlieka kitaip. „Kai rašiau magistro darbą ir į tipus skirsčiau melodijas, tai kūrinių pirmos dalys visos buvo labai panašios, o antros beveik visada skyrėsi. Taip atsiranda daugybė tos pačios melodijos variantų,” – pasakojo R. Garsonas.

Ekspedicijose rastas instrumentas

R. Garsono pažintis su Peterburgo armonika prasidėjo 1996 metais vykusios ekspedicijos metu. „Tai buvo dainologinė ekspedicija, per kurią daugiausia buvo užrašinėjamos liaudies dainos, bet mums su žmona Rima bei dukra Aušrine teko užrašyti ir muzikantus. Lankėmės Zarasų rajone: Bradesiuose, Antazavėje, Dusetose. Ekspedicijoje vis sutikdavome Peterburgo armonika grojančių muzikantų. Iki tol šio instrumento nebuvau matęs”, – prisipažino R. Garsonas. Sutikti muzikantai tyrinėtojams ne tik mielai pagrodavo, bet ir pasiūlydavo įsigyti instrumentų.
Tarp gausybės surastų muzikantų, ekspedicijų dalyvius ypač sužavėjo Dusetose gyvenęs Stanislovas Berniūnas. „Pas jį važinėjome visą savaitę. Įspūdingas muzikantas. Pirštai buvo storoki, bet kai užgrodavo… Iš įrašų ir šiandien visa Lietuva mokosi,” – sakė R. Garsonas.
Ši ekspedicija etnomuzikologui buvo lemtinga. Susižavėjęs Peterburgo armonika R. Garsonas greitu laiku ją ir pats įsigijo. Mokytis bandė savarankiškai. „Išsišifravau keletą melodijų, bandžiau groti, tačiau tikras muzikavimas prasidėjo, kai baigęs mokslus atkeliavau į Uteną”, – prisiminė R. Garsonas. Muzikantas atskleidė, kad išmokti groti Peterburgo armonika jam padėjo jau minėtas V. Trainys, nes norint perprasti Peterburgo armoniką, reikia žinoti tam tikrus specifinius dalykus, susijusius ir su dumplėmis.

Respublikinė Peterburgo armonikų šventė

Metams bėgant, R. Garsono susižavėjimas armonika nė kiek neblėso. 2004 metais vykusios ekspedicijos metu tik dar labiau sustiprėjo ryšys su šiuo instrumentu, prasiplėtė Peterburgo armonika grojančių draugų ratas. Vis dažniau buvo susimąstoma apie renginį Utenoje, kuris būtų skirtas šiam puikiam instrumentui. Viename iš festivalių, kuriuose R. Garsonas dalyvaudavo kartu su kolegomis, A. Mieliauskas užsiminė, kad būtų šaunu, jei atsirastų ne konkursas, o festivalis, skirtas tik Peterburgo armonikoms. Norėdamas muzikantus sukviesti draugiškam pasigrojimui, R. Garsonas entuziastingai ėmėsi organizuoti, rinkti į būrį bendraminčius, taip netrukus Utenoje įvyko pirmoji respublikinė Peterburgo armonikų šventė.
2010 metais vykusioje šventėje dalyvavo 26 muzikantai. R. Garsonas sakė pastebėjęs, kad dauguma šventės dalyvių buvo garbaus amžiaus. Todėl R. Garsonienės vadovaujamoje Utenos muzikos mokyklos folkloro studijoje aktyviau pradėti mokyti groti vaikai ir Peterburgo armonika. „Šiais metais festivalis Utenoje vyks ketvirtą kartą. Džiaugiuosi ne tik dalyvaujančiais garbaus amžiaus muzikantais, bet ir jaunaisiais Peterburgo armonikos talentais, kurių vis daugėja”, – sakė R. Garsonas.
Peterburgo armonika – išskirtinis instrumentas, tačiau ne kiekvienas vaikas juo susižavi. „Reikia leisti vaikui išgirsti, pamatyti, pajusti, pabandyti. Nematys, negirdės, nežinos – tai ir nepanorės, – įsitikinęs R. Garsonas. – Šiais laikais jaunąją kartą toks instrumentas galėtų patraukti todėl, kad yra sudėtingas, kaip egzotika. Sintezatoriai daugumai jau yra atsibodę, todėl išmokti groti retesniu instrumentu yra labai įdomu.”
Muzikantai, grojantys Peterburgo armonikomis, dažniausiai groja ir kitais instrumentais. „Rusiška armonika praktiškai groja visi, o susidomėjimas Peterburgo armonika atsiranda dėl specifinio sidabrinio garso, kitokio skambesio, kurį turi šis instrumentas,” – sakė R. Garsonas. Jis tvirtino, kad polką pagroti Peterburgo armonika galima kur kas įdomiau, nei rusiška armonika ar akordeonu.

Peterburgo armonikų meistrai

R. Garsonas pasakojo, kad armonikos apskritai atsirado XIX a. pradžioje. Pirmą kartą Lietuvoje paminėtos Antano Baranausko raštuose apie 1850 m. Tyrinėtojas Albertas Baika rašo, kad armonikos Lietuvoje pasirodė XX a. pradžioje. „Šiek tiek anksčiau atsirado vokiškos, vėliau ir Peterburgo”, – pasakojo etnomuzikologas.
Pasak R. Garsono, armonikos buvo gaminamos Sankt Peterburge (Rusija). Nuvažiavę dirbti į armonikų fabriką lietuviai netruko išmokti patys pasigaminti šį instrumentą. „Buvo meistrai Leopoldas Berniūnas, Mykolas Sipavičius iš Dusetų. Pasižymėjo Salako meistrai: Juozas Sipavičius gamino armonikas, o Pranas Visockas darydavo apdailą, – pasakojo pašnekovas. – Armonikos balsus gamino iš laikrodžių spyruoklių. Prie tokio instrumento akordeonas jau nelabai dera, nes derinimas neatitinka dabartinių dumplinių muzikos instrumentų temperacijos.” Etnomuzikologas teigė, kad Salako meistrų gamintos armonikos buvo išskirtinės: jei Peterburgo armonika spaudžiant mygtuką groja dviem balsais, tai salakiečiai padarė, kad skambėtų trys.
„Kai atvažiavau į Uteną, sužinojau, kad fabrikėlis buvo ir Vyžuonų seniūnijos Dusynių vienkiemyje. 2004 metais Utenos kraštotyros muziejuje surengiau bendratautinių muzikos instrumentų parodą, kurioje dalyvavęs Egidijus Virbašius eksponavo Dusynių armonikų dirbtuvių 1935 m. gamybos instrumentą”, – pasakojo R. Garsonas. Anot pašnekovo, šiose dirbtuvėse armonikas gamino Jonas Zabulionis ir Juozas Pakenis. J. Zabulionis buvo laikrodininkas, pats grojo ir gamino, o J. Pakenis darė apdailą.
Šiandien Peterburgo armonikų niekas nebegamina „Tas pačias kažkiek paremontuoja… Aišku, įsigyti gali iš Vokietijos, Kinijos, bet jos jau nebus tos tikros Peterburgo armonikos. Dabar parduotuvėse parduodamos armonikos yra daug prastesnės. Bet tikimės, kad užaugs nauja ne tik muzikantų, bet ir instrumentų meistrų karta”, – sakė R. Garsonas. Muzikantas tikino, kad tikrųjų Peterburgo armonikų niekas nepakeis.

Būdinga Rytų Lietuvai

Peterburgo armonika – išskirtinai Rytų Lietuvos instrumentas. R. Garsonas teigė, kad armonika daugiau grojama Zarasų, Molėtų, Utenos, Anykščių, Ignalinos, Rokiškio krašte. „Aišku, šiandien geografija kiek išsiplėtė, nes atsiranda muzikantų, grojančių šiuo instrumentu, ir iš kitų vietovių, pavyzdžiui, iš Raseinių. Bet iš esmės tai mūsų krašto tradicija,” – tikino etnomuzikologas.
O kad Peterburgo armonika netaptų tik po stiklu eksponuojama muziejine retenybe, kaip yra kaimyninėje Latvijoje, muzikantai stengiasi iš peties. R. Garsonas didžiuodamasis vardijo uteniškius vaikinus, kurie jau įvaldė šį instrumentą, tai: Svajūnas Ilčiukas, Mindaugas Katinas, Eligijus Šinkūnas, Jonas Ilčiukas, Mindaugas Didžiokas.
„Kiekvienam muzikantui yra svarbu, kad instrumentas gyventų. Jeigu jį turi, juo reikia groti, dalytis muzika su aplinkiniais ir nepamiršti liaudies kultūros, kurią puoselėjo mūsų tėvai ir seneliai”, – tikino R. Garsonas ir pakvietė uteniškius apsilankyti artėjančią spalio 8 dieną jau ketvirtoje respublikinėje Peterburgo armonikų šventėje Utenos kultūros centre.

Parengė Jurgita PAVILONIENĖ

                                                                                                                                                           

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas