Lopų dvaras Sirutėnuose
ProjektaiLopų dvaras Sirutėnuose
2015 gruodžio 07, Pirmadienis 10:30

Lopų dvaras Sirutėnuose

Iki šiol išliko tik mūrinė altana, kurią perstatė ir prižiūri skulptūras dirbantis Valentinas ŠimonėlisIki šiol išliko tik mūrinė altana, kurią perstatė ir prižiūri skulptūras dirbantis Valentinas Šimonėlis

Sirutėnų dvaras buvo tik už trijų kilometrų į šiaurę nuo Utenos. Jau 1774 m. jį valdė Tomašas Lappo. Lopai šį dvarą valdė ir 1784 m.

Ponai Lopai (Lappo) Sirutėnų dvarą čia turėjo jau XIX a. pirmoje pusėje, kada 1839 m. Utenos bažnyčioje įvyko sirutėniškės Valerijos Lappovnos santuoka su Otonu Veišenhofu iš Jūžintų.
Ukmergės apskrities dvarų 1853 m. sąraše minimi Lappai, Antonijus ir Elvyra, Sterkancų vardu vadinamame dvare, kur buvo labai daug baudžiauninkų (255). Dar daugiau jų laikyta Ksaverijaus Puslovskio Vyžuonų dvare (1902), Jeronimo Strutinskio Utenoje (758) ir Ambroziejaus Kozellos Degšnėnų (Degsnio) dvare – 457 baudžiauninkų (visur be laisvųjų, kurių buvo visai nedaug).
Tačiau kunigams surašant Utenos parapiją 1853 m., dvaro valdytoja kažkodėl pažymėta Konstancija Pomarnacka su seserimi Eleonora Čytova.
1871 m. šio dvaro savininkai Jonas Dubilevskis su žmona Viktorija Dubilevska bei Pavlas Puzinovskis, o 1881 metais įrašytas vien tik šisai – Povilas. 1889 m. prie Sirutėnų dvaro įrašytas Justinas Komarovskis.
Puzinovskių (Puzinauskų) ryšys su Dubilevskiais ir Drazdauskais toks. Štai įrašas: 1885 06 16 dvarininkas Pavlas Puzinovskis, 30 m. jaunuolis iš Sirutėnų dvaro, Sudeikių bažnyčioje susituokė su Marija Ana Emilija Drozdovska, 23 m. mergina iš Biguškių dvaro, Sudeikių parapijos. Tėvai: jo – dvarininkai Liudvikas ir Felicija iš Dubilevskių Puzinovskiai; jos – Julijonas ir Kamilija iš Denskovų Drozdovskiai. Liudininkai: Tomas Kozella, Stepanas Kozella, Marijonas Zavodskis ir kt. Santuoką suteikė klebonas kun. Teofilis Jucevičius.
Valstiečiai iš ponios Dubilevskos savavališkai pasiėmė žemės, o po teismo jie turėjo tą žemę grąžinti, gal dėl to dvare kilo gaisras, atnešęs dvarui 25 tūkst. rublių žalą.
Po 1889 m. gaisro Sirutėnų dvarą nupirko Juozapas Žadeika sykiu su Leonardu Aleksandravičiumi, o greta dvaro palivarkėlį nusipirko Kondratavičiai.
Sirutėnų dvaro būta didelio. Iš ponų Lopų laikų prie Droničėnų kaimo išliko Lapiškių pievų ir Lapiškių malūno pavadinimai. Taigi Lopų (Lapų) vardu.
Dvare buvo su akmeniniais pilioriais statyta spirito varykla – ties dvarvietės viduryje esančiu gražiai tvarkomu tvenkiniu. Buvo du kumetynai, trys svirnai, „ledaunė", klojimai.
Iki šiol išliko tik mūrinė altana, vienų vadinama arbatine svečiams, kitų – ponų biblioteka. Ją perstatė ir gražiai prižiūri skulptūras dirbantis Valentinas Šimonėlis.
Vietiniai sirutėniškiai Naruševičiai bei Žadeikiai dabar pasakoja, kad plati dvarvietė buvusi aptverta labai plačia akmenine mūro tvora su raudonplyčiais vartais, sujungtais viršuje, stovėjusiais visai arti minėtos altanos, o pasukus vieškeliui į Užpalius, kairėje, gražiame ir aukštame kalniuky, iki šio pokario dar stovėjo nesutrioškinta mūrinė Lopų koplyčia su apvalaus kūgio stogu, dengtu skiedromis ir su mediniu kryžiumi stogo viduryje. Rašoma, kad ji buvusi pastatyta 1861 metais. Visą tarpukarį apylinkių maldininkai čia susirinkdavę rudenį švęsti Snieginės atlaidų...
Vakarinėje koplyčios sienoje ir rūselyje po ja buvo laidojama ponų giminė. 4 karstai žemai, kiti keturi aukščiau. Po karo viskas buvo paversta į dulkes: palaidotųjų papuošalai išgrobstyti, dar kažkokios apyrankės mėtėsi...
Šone koplyčios tuomet dar augo plačiai minima labai sena, aukšta Sirutėnų pušis, į kurią įsikorę raudonžvaigždžiai kareiviai su žiūronais sekdavo apylinkes, sako, „banditų" ieškodami. Deja, koplyčios nuotrauka dar nesurasta.
Įvairūs ryšiai anksčiau siejo Sirutėnų, Bikuškio, Degsnio ir net Šnieriškių dvarų savininkus. Pavyzdžiui, Lopų vaiką Utenoje krikštijo Ignacijus Križickis su Viktorija Dubilevska. Ir taip toliau.
Pobaudžiaviniu metus dar ir žemę gavusių pusvalkininkų valstiečiai tris dienas per savaitę viduvasario ėjo lažą Sirutėnuose. Ateidavo darbymečiais skubos darbai, vyrai buvo kviečiami (ar dar varomi) į pastotis. Likus savų linų ar kanapių, patys parsiduodavo. Griūtiškiai net iš Karaliaučiaus per Kauną už savo nuvežtas gėrybes parsibogindavo druskos, cukraus, audinių, išvykę net keliomis pastotėmis. O dar seniau, napoleonmečiu, baudžiauninkai mokėdavo ir pagalvės mokestį. Caras Aleksandras I tada dar tik pavienius valstiečius iš dvarų atleidinėjo nuo baudžiavos.

Jurgitos Pavilonienės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas

    Spitrėnai – tarp miškų ir kalvų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis, iš pradžių ėjęs iš rankų į rankas vis kitam savininkui, kol XIX amžiaus pabaigoje jį įsigijo Ksaveras Baleiša (1834–1899 m.). Nuo tada dvaras priklausė Baleišų giminei ir kaip kiekviename tokio tipo kaime būrė aplink save vietos bendruomenę. K. Baleišos anūkas Jonas Baleiša prisiminė savo vaikystę, praleistą Spitrėnų dvare, tėvus, aplink gyvenusius žmones ir Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios statybas. Vyras ne tik papasakojo ne vieną juokingą su bažnyčios statybomis, kaimu ir jo žmonėmis susijusią istoriją, bet ir pasidalijo savo nostalgiškais kūriniais apie gimtąjį kraštą.

  • Utenos dvaras dar turi slėpinių

    Apie Mariją Bilevičiūtę, tapusią maršalo motina

    Utenoje, K. Ladygos gatvėje, ten, kur prasideda Kuktiškių kelias, atokiau nuo gatvės stūkso buvęs raudonplytis dvaro rūmas, jame nuo 1926 m. įsikūrusi Utenos „Saulės" gimnazija. Pastačius naujus gimnazijos pastatus, senasis dvaro rūmas, kuriame mokėmės, liko dabar apleistame parke šiek tiek nuošaliau, pasenęs, bet orus ir išdidus su 150 metų praeitimi.

  • Mamontovo koncerto Ilzenbergo dvaro ūkyje klausėsi ir karvės

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Rokiškio rajone esančiame Ilzenbergo dvare praūžė kultūrinis renginys, pritraukęs daugiau nei 2 tūkst. lankytojų iš visos šalies. Šventiškai nusiteikusių svečių rudeniškas oras neatgrasė: po gamtos supamas erdves lakstė vaikai, skambėjo juokas ir muzika, kvepėjo kepamas valgis. Iškilmingas rudens sutiktuves vainikavo Andriaus Mamontovo koncertas.

  • 500 m. menančiame dvare – išskirtinis A. Mamontovo koncertas

    Rugsėjo 3 d. Rokiškio rajone, prie sienos su Latvija įsikūrusiame Ilzenbergo dvare, išskirtinį koncertą surengs vienas žinomiausių šalies atlikėjų – Andrius Mamontovas. A. Mamontovo koncertas bus pirmasis tokio masto kultūrinis renginys regione: planuojama, kad šventėje dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių iš aplinkinių miestelių, miestų ir visos Lietuvos.

  • Ilzenbergo dvaro istoriją primins tarptautinis renginys Rumunijoje

    Jei nežinai savo praeities, tau nėra kelio ateitin. Šią mintį istorikas dr. Kęstutis Gecevičius išsiveža į tarptautinį renginį Rumunijoje, kurio temų herojė - Livija Dimšienė Majoresku, buvusi Ilzenbergo dvaro (Rokiškio r.) valdytoja. Apie šią itin žinomo Rumunijos visuomenės veikėjo, premjero Tito Livijaus Majoresku dukrą ir Ilzenbergo dvarą dr. K. Gecevičius istorinėmis žiniomis dalinsis su simpoziumo „Karo aukos: lenkų pabėgėliai ir grafienė Livija Dimšienė Majoresku", kuris rengiamas Campulungo mieste rugsėjo 1-3 dienomis totalitarizmo aukoms atminti.

  • Utenos dvaro istorija

    Apžvelgus didumą Utenos rajono dvarų, beliko šiek tiek dėmesio skirti ir Utenos dvarui. Kaip ir gyvenvietė, taip ir dvaras, yra vieni seniausių Lietuvoje. Itin plačiai apie Utenos dvarą, jo istoriją rašo ne kartą jau minėtas Antanas Gasperaitis. Savo knygoje „Rykščių raudos Utenos dvaruos" autorius, be rajono dvarų bei dvarelių, apžvelgė ir Utenos dvarą. Keletą jo publikacijų pateikiame ir Jums, mieli skaitytojai.

  • Leliūnų dvaro Butleriai

    Parašęs savo penkiatomę autobiografinių knygų „Už ką?" seriją, jos autorius Vladas Butleris (1887 m. Civilske–1945 m. Čekijoje) pamini, kad jų giminė kilusi iš Irlandijos (Airijos) bajorų. Jo protėvis Valteris 17 amž. pirmoje pusėje įsikūręs Lietuvoje, Kauno gubernijos ribose, į kurias tuomet įėjo ir Ukmergės (Vilkmergės pavadinimu) apskričiai priklausiusi Utena su savo valsčiais.

  • Pomarnackių dvaras Avižieniuose

    Kauno plentu už Utenos, pasiekus Jasonis ir pasukus keliu į kairę, netoliese rasime Avižienius. Avižienių dvaras ir kaimas (Leliūnų sen.) buvo netoli nuo kito – Jasonių dvaro, valdytas Pomarnackių, čia turėjusių 139 dešimtines žemės. Dvaro savininkas buvo Tadeušas Pomarnackis.

  • Degsnėnuos – Kozielos-Poklevskiai

    Gražiausias Utenos krašto paežerių vietas išsirinko į Lietuvą atsidanginę svetimtaučiai iš Lenkijos, Rusijos pakampių – prie Alaušo, Indrajo ir kitų ežerų ir upių. Aplipo mūsų senolių žemė dvarais, kaip piktšašiais; siurbė jie lietuvėlius baudžiauninkus kaip erkės ne vieną amžių. Dvarai susigrobė šimtus ir tūkstančius dešimtinių miškų, vandenų, žemės. Krauzai, Poklevskiai, Križickiai, Pilsudskiai, Veriovkinai ir virtinės kitų. Buvo jie dauguma Romos katalikai ir bažnytinėse knygose, dokumentuose pasirašinėjo sudvigubintomis lenkiškomis, rusiškomis raidėmis fon kelles, Lappo, Kozzello pavardėmis, reikalaudami, skirtingai nuo valstiečių, prie jų pavardės visur įrašyti žodį dvarininkas.

  • Raimondas Černiauskas: „Degsnio dvaro vieta – išskirtinė“

    Daugailių seniūnijos pakraštyje, į pietus nuo Antandrajos, kairėje kelio Kaunas–Zarasai– Daugpilis atkarpos Utena–Zarasai pusėje, Degsnio kaime, niūriai kėpso Degsnio dvaras. Iš pro išdaužytus langus, nubyrėjusių sienų plyšius vėjo nešiojamos gyvenimų istorijos liko tik menkos žinios, tačiau nei tai, nei kritinė pastatų būklė neatbaidė dabartinio dvaro savininko Raimondo Černiausko, kuris nusipirko sodybą pasiryžęs prikelti dvarą naujam gyvenimui.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5720
Vakar apsilankė:8891
Šią savaitę apsilankė:20906
Šį mėnesį apsilankė:203988
Viso (nuo 2015-02-16):10491651
Šiuo metu naršo:
93
2019-06-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!