Dvarininkų tikslas – atkurti Saldutiškio dvarą ir žmonių orumą III
ProjektaiDvarininkų tikslas – atkurti Saldutiškio dvarą ir žmonių orumą III
2015 birželio 17, Trečiadienis 10:54

Dvarininkų tikslas – atkurti Saldutiškio dvarą ir žmonių orumą III

Dvarininkų tikslas – atkurti Saldutiškio dvarą ir žmonių orumą III
  • Neringa JONAVIČIENĖ
  • 8 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Saldutiškio dvaras, minimas nuo 18 a. pabaigos, vadintas Stulgiškių arba Šilgudiškio dvaru. Jo įkūrėju, lėmusiu Saldutiškio suklestėjimą, laikomas Antanas Jaloveckis, kurio sūnui Mečislovui po tėvo mirties pasitraukus į Lenkiją dvaras ėjo iš rankų į rankas: jame veikė saleziečių vienuolynas, karo ligoninė, stribų štabas, mokykla, bendrabutis... Kiekvienas naujas šeimininkas savaip keitė dvaro pastatą ir teritoriją, todėl dabartiniams jo šeimininkams – Arūno Svitojaus šeimai – teko nelengva užduotis iš šykščių istorijos nuotrupų atkurti buvusio dvaro autentiką su kadaise sklandžiusia didinga dvasia ir turininga kultūrine veikla.

Atkuria genofondines bandas

G. Svitojus Saldutiškio dvare gyvena jau trejus metus, tačiau istoriko išsilavinimą turinčiam jaunam vyrui domėtis dvaro praeitimi laiko lieka ne tiek daug – tenka rūpintis ne tik statybomis, bet ir gausiu augintinių būriu – sekdami kadaise čia šeimininkavusių didikų pavyzdžiu Svitojai siekia atkurti dvare nuo 1888 m. laikytą Angelo galvijų bandą, dvaro teritoriją šukuoja genofondinės škudžių veislės avelės. Be to, šeimininkai augina vištų ir žąsų būrį, arklius – didžiulėje dvaro teritorijoje išsitenka visi, augintiniams vienas po kito atstatomi ūkiniai pastatai.
Pasak A. Svitojaus, dvaro arklidėse kadaise buvo auginama per 50 arklių, dvarininkai Jaloveckiai turėjo net keletą karietų. Dabar stūkso tik arklidžių, kaip ir kai kurių kitų pastatų, liekanos. „Jei nebūtume įdėję tiek darbo ir pastangų, dvaras būtų atrodęs taip pat – virtęs griuvėsiais, – pastebėjo A. Svitojus. – Dabar planuojame atkurti ne tik gyvenamąjį namą, bet ir kitus pastatus. Kai kuriuos jau atkūrėme – vietoje dviejų buvusių kolonų dabar jau turime atstatytą tvartą." Dar šiais metais Svitojai ketina atstatyti arklides, kuriose, kaip kadaise, apgyvendins žemaitukų veislės arklius, genofondinius galvijus.
Kai kurių pastatų atkurti nebebus įmanoma – ant svirno liekanų pastatyta bažnyčia, istorinis dvaro kumetynas, kuriame gyveno Jalovecų samdiniai, sovietiniais metais buvo paverstas daugiabučiu gyvenamuoju namu. Ten, kaip ir buvusios spirito varyklos ar geležinkelio stoties pastatuose, ir dabar gyvena saldutiškiečiai. Didelę dvaro teritorijos dalį sovietai pavertė mokyklos stadionu. Nebėra ir lentpjūvės. Traukiniais iš didžiulės Saldutiškio dvaro lentpjūvės, A. Svitojaus žiniomis, būdavo išvežama kone 20 tūkst. kubinių metrų medienos, tačiau mediena ir akmenys Saldutiškio dvaro sodybos statiniams buvo gabenama iš Sibiro. Iš ten atvežti ir maumedžiai, puošiantys dvaro parką.
Dvaro teritorijoje buvo atkastas ir senas akmeninis grindinys, jungiantis ūkinius pastatus, tačiau dalis pastatų jau dingę nuo žemės paviršiaus. Dvaro šeimininkų duomenimis, kadaise dvaro teritorijoje buvo 17 statinių.

Vietoje džiunglių – tvenkiniai

Saldutiškio dvaro teritorijoje buvę tvenkiniai dabar švarūs, įžuvinti – juose plaukioja šeimininkų įveistos žuvys. Kaip pasakojo A. Svitojus, dar Jaloveckių laikais šiuose tvenkiniuose užauginti upėtakiai buvo vežami į Rusiją. Tvenkinių dugnai dar anuomet buvo išgrįsti akmenimis, valomi, prižiūrimi, įrengtos medinės užtvankos. Sovietiniais metais medinė užtvanka buvo išardyta, akmeniniai dugnai apgadinti buldozelių. Įsigiję dvarą Svitojai rado tvenkinius, užpelkėjusius apaugusius kone džiunglėmis. Vietiniai gyventojai buvo įpratę į juos nutiestais vamzdžiais leisti nuotekas ir niekaip nenorėjo suprasti, kodėl visą gyvenimą taip darę dabar turėtų pakeisti savo įpročius... Tačiau naujieji dvaro savininkai tikino, kad senus ir ne visuomet priimtinus įpročius keisti pavyksta kalbantis su žmonėmis, stengiantis juos sudominti, uždegti bendro tikslo siekimu – kad Saldutiškis taptų kultūriniu traukos centru. A. Svitojus atkakliai siekia dvarą paversti kultūros židiniu, aplink kurį virtų gyvenimas, atgaivinti senas tradicijas, į istorinį paveldą orientuotus renginius, organizuoja šventes, kuriose skatina aktyviai dalyvauti visą miestelio bendruomenę, ir kviečia atvykti svečius.

Autorės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Kristina Kraujūnaitė-Daineko: „Visada yra planas B“

    Jau antrą dešimtmetį Danijoje gyvenantys Kristina ir Aleksejus Daineko nuolat grįžta į gimtuosius namus. Nors, kaip patys sakė, Lietuvoje jiems nebuvo suteikta galimybė atsiskleisti ir pasiekti tokias aukštumas kaip užsienio šalyje, nuoskaudos jau praeityje – į tėvynę pora sugrįžta su naujais sumanymais, kuriuos yra pasiryžusi įgyvendinti, net jei tektų sulaužyti ietis.

  • Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas

    Spitrėnai – tarp miškų ir kalvų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis, iš pradžių ėjęs iš rankų į rankas vis kitam savininkui, kol XIX amžiaus pabaigoje jį įsigijo Ksaveras Baleiša (1834–1899 m.). Nuo tada dvaras priklausė Baleišų giminei ir kaip kiekviename tokio tipo kaime būrė aplink save vietos bendruomenę. K. Baleišos anūkas Jonas Baleiša prisiminė savo vaikystę, praleistą Spitrėnų dvare, tėvus, aplink gyvenusius žmones ir Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios statybas. Vyras ne tik papasakojo ne vieną juokingą su bažnyčios statybomis, kaimu ir jo žmonėmis susijusią istoriją, bet ir pasidalijo savo nostalgiškais kūriniais apie gimtąjį kraštą.

  • Utenos dvaras dar turi slėpinių

    Apie Mariją Bilevičiūtę, tapusią maršalo motina

    Utenoje, K. Ladygos gatvėje, ten, kur prasideda Kuktiškių kelias, atokiau nuo gatvės stūkso buvęs raudonplytis dvaro rūmas, jame nuo 1926 m. įsikūrusi Utenos „Saulės" gimnazija. Pastačius naujus gimnazijos pastatus, senasis dvaro rūmas, kuriame mokėmės, liko dabar apleistame parke šiek tiek nuošaliau, pasenęs, bet orus ir išdidus su 150 metų praeitimi.

  • Mamontovo koncerto Ilzenbergo dvaro ūkyje klausėsi ir karvės

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Rokiškio rajone esančiame Ilzenbergo dvare praūžė kultūrinis renginys, pritraukęs daugiau nei 2 tūkst. lankytojų iš visos šalies. Šventiškai nusiteikusių svečių rudeniškas oras neatgrasė: po gamtos supamas erdves lakstė vaikai, skambėjo juokas ir muzika, kvepėjo kepamas valgis. Iškilmingas rudens sutiktuves vainikavo Andriaus Mamontovo koncertas.

  • 500 m. menančiame dvare – išskirtinis A. Mamontovo koncertas

    Rugsėjo 3 d. Rokiškio rajone, prie sienos su Latvija įsikūrusiame Ilzenbergo dvare, išskirtinį koncertą surengs vienas žinomiausių šalies atlikėjų – Andrius Mamontovas. A. Mamontovo koncertas bus pirmasis tokio masto kultūrinis renginys regione: planuojama, kad šventėje dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių iš aplinkinių miestelių, miestų ir visos Lietuvos.

  • Ilzenbergo dvaro istoriją primins tarptautinis renginys Rumunijoje

    Jei nežinai savo praeities, tau nėra kelio ateitin. Šią mintį istorikas dr. Kęstutis Gecevičius išsiveža į tarptautinį renginį Rumunijoje, kurio temų herojė - Livija Dimšienė Majoresku, buvusi Ilzenbergo dvaro (Rokiškio r.) valdytoja. Apie šią itin žinomo Rumunijos visuomenės veikėjo, premjero Tito Livijaus Majoresku dukrą ir Ilzenbergo dvarą dr. K. Gecevičius istorinėmis žiniomis dalinsis su simpoziumo „Karo aukos: lenkų pabėgėliai ir grafienė Livija Dimšienė Majoresku", kuris rengiamas Campulungo mieste rugsėjo 1-3 dienomis totalitarizmo aukoms atminti.

  • Lopų dvaras Sirutėnuose

    Sirutėnų dvaras buvo tik už trijų kilometrų į šiaurę nuo Utenos. Jau 1774 m. jį valdė Tomašas Lappo. Lopai šį dvarą valdė ir 1784 m.

  • Leliūnų dvaro Butleriai

    Parašęs savo penkiatomę autobiografinių knygų „Už ką?" seriją, jos autorius Vladas Butleris (1887 m. Civilske–1945 m. Čekijoje) pamini, kad jų giminė kilusi iš Irlandijos (Airijos) bajorų. Jo protėvis Valteris 17 amž. pirmoje pusėje įsikūręs Lietuvoje, Kauno gubernijos ribose, į kurias tuomet įėjo ir Ukmergės (Vilkmergės pavadinimu) apskričiai priklausiusi Utena su savo valsčiais.

  • Pomarnackių dvaras Avižieniuose

    Kauno plentu už Utenos, pasiekus Jasonis ir pasukus keliu į kairę, netoliese rasime Avižienius. Avižienių dvaras ir kaimas (Leliūnų sen.) buvo netoli nuo kito – Jasonių dvaro, valdytas Pomarnackių, čia turėjusių 139 dešimtines žemės. Dvaro savininkas buvo Tadeušas Pomarnackis.

  • Degsnėnuos – Kozielos-Poklevskiai

    Gražiausias Utenos krašto paežerių vietas išsirinko į Lietuvą atsidanginę svetimtaučiai iš Lenkijos, Rusijos pakampių – prie Alaušo, Indrajo ir kitų ežerų ir upių. Aplipo mūsų senolių žemė dvarais, kaip piktšašiais; siurbė jie lietuvėlius baudžiauninkus kaip erkės ne vieną amžių. Dvarai susigrobė šimtus ir tūkstančius dešimtinių miškų, vandenų, žemės. Krauzai, Poklevskiai, Križickiai, Pilsudskiai, Veriovkinai ir virtinės kitų. Buvo jie dauguma Romos katalikai ir bažnytinėse knygose, dokumentuose pasirašinėjo sudvigubintomis lenkiškomis, rusiškomis raidėmis fon kelles, Lappo, Kozzello pavardėmis, reikalaudami, skirtingai nuo valstiečių, prie jų pavardės visur įrašyti žodį dvarininkas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1396
Vakar apsilankė:8965
Šią savaitę apsilankė:19473
Šį mėnesį apsilankė:142549
Viso (nuo 2015-02-16):11113280
Šiuo metu naršo:
73
2019-09-18
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!