Kvartalinio daugiabučių namų atnaujinimo abėcėlės lietuvius moko vokiečiai
ProjektaiKvartalinio daugiabučių namų atnaujinimo abėcėlės lietuvius moko vokiečiai
2015 birželio 10, Trečiadienis 08:49

Kvartalinio daugiabučių namų atnaujinimo abėcėlės lietuvius moko vokiečiai

Kvartalinį modernizavimą planuojama atlikti Aukštakalnio mikrorajone tarp Taikos ir Kupiškio gatviųKvartalinį modernizavimą planuojama atlikti Aukštakalnio mikrorajone tarp Taikos ir Kupiškio gatvių
  • Jonas GIRINIS

2013 metais pradėtas naujas daugiabučių namų atnaujinimo etapas sėkmingai įsibėgėjo ir paskatino galvoti apie naują šio svarbaus darbo kryptį – modernizuoti ne tik atskirus namus, bet ir ištisus kvartalus.

Susitarta su vokiečiais

Bendradarbiaujant su Vokietija, turinčia didelę kvartalinio modernizavimo patirtį, buvo pasiektas susitarimas, kad ši šalis padės įgyvendinti naujo technologinio lygmens atnaujinimo planus trijose skirtingose Lietuvos vietovėse – didmiestyje Šiauliuose, regioniniame mieste Utenoje ir Birštono kurorte. Praėjusiais metais spalio mėnesio antroje pusėje Berlyne įvyko suinteresuotų pusių susitikimas, kurį inicijavo LR aplinkos ministerija ir Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Utenai atstovavo rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas ir administracijos Strateginio planavimo bei investicijų valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Gildutis. Dalykiniame pasitarime su Vokietijos federacinės aplinkos apsaugos ministerijos, Vokietijos renovacijos banko, kitų institucijų atstovais buvo sprendžiami konkretūs kompleksinio energinio kvartalų modernizavimo Lietuvoje projektų vystymo ir įgyvendinimo klausimai. Lietuvos atstovai ypač džiaugėsi, kad gavo Vokietijos vyriausybės pažadą savo lėšomis paruošti visą atnaujinimo dokumentaciją ir finansuoti 80 proc. projekto vertės. Reikėtų trumpai praplėsti ne tik apie rudens susitikimą – balandžio mėnesio pabaigoje delegacija buvo Vokietijoje, apie tai informacijos apstu internete.

Utenoje parinktas Aukštakalnio mikrorajonas

Kaip teigė Utenos rajono savivaldybės specialistai, atsakingi už statybas, jų planavimą bei kontrolę, Utenoje ruošiamasi kompleksiškai atnaujinti Aukštakalnio mikrorajono dalį tarp Kupiškio ir Taikos gatvių. Tai devynių kvadratinių kilometrų teritorija, kurioje yra 40 daugiabučių namų ir vaikų lopšelis-darželis „Pasaka". Bus atnaujinama ne tik daugiabučiai namai ir vaikų ugdymo įstaiga, bet ir požeminės komunikacijos, viešosios erdvės, žaidimų aikštelės vaikams, automobilių stovėjimo zonos, apšvietimas, sprendžiamos kitos gyventojams svarbios problemos. Projektas sudėtingas, darbai imlūs, specialistų manymu, konkretūs statybos darbai galės būti pradėti tik po poros metų. Buvo skeptikų, kurie manė, kad bus pakalbėta ir pamiršta. Laimei, taip neatsitiko. Šių metų pavasarį, balandžio mėnesio pabaigoje, Vokietijoje vėl apsilankė Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas Nerijus Malinauskas ir vyriausiasis architektas Evaldas Rimas. Jie įsitikino, kad vokiečiai veltui laiko neleidžia. Vokietijos ekspertai uteniškius supažindino su kvartalinio modernizavimo programa, kurioje jau numatyti konkretūs darbų grafikai, etapai ir terminai. Programa, kuri taps pavyzdžiu visoms Lietuvos savivaldybėms, kaip reikia vykdyti kvartalines renovacijas, bus parengta valstybiniu lygiu, ją ruoš atitinkamos nacionalinės valdžios įstaigos, Europos Sąjungos rėmimo programų specialistai, kitos institucijos. Utenoje ir Birštone numatyti praktiniai seminarai. Paruošus, užbaigus ir patvirtinus investicinius projektus, baigiamajame etape bus atlikti svarbiausi didinantys pastatų energinį efektyvumą darbai – langų keitimas, pastatų ir vamzdynų šiltinimas ir t. t. Vokiečių planuose yra ir alternatyvių energijos šaltinių – saulės kolektorių – panaudojimas. E. Rimo manymu, jau kitais metais visi parengiamieji darbai bus baigti. Daug kas paaiškės šiemet lapkričio mėnesį seminare Utenoje, į kurį atvyks ir Vokietijos partneriai. O ką apie projektą mano patys Aukštakalnio mikrorajono gyventojai? Seniūnaičio Dariaus Pakajavo nuomone, reikėtų su gyventojais kalbėti tiesiau ir atviriau, o dažnai jie girdi tik kalbas „aukštose sferose". Laiko paaiškinti kvartalinio modernizavimo teikiamą naudą dar yra pakankamai. Svarbu, kad įgyvendinus projektą žmonės matytų konkrečią naudą.

Autoriaus nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Eugenijus Vanagickas: metalas lyg nešlifuotas brangakmenis, iš kurio galima sukurti grožį

    Smulkutis, regis, visai nepanašus į daugelio įsivaizduojamą plačiapetį žaliūką kalvį tautodailininkas Eugenijus Vanagickas nedaugžodžiauja ir negražbyliauja. Panašu, kad už patį liaudies menininką kalba gausūs jo darbai ir kūriniai, kuriuose itin dažni gamtos motyvai. Iš miesto į nedidelį kaimelį išsikraustęs kūrėjas džiaugiasi supančia gamta ir tuo, kad gali daryti tai, kas jam patinka. Interneto platybėse savo darbų nereklamuojantis ir ypatingo populiarumo nesiekiantis kūrėjas tvirtino dirbąs savo malonumui, tačiau laisvo laiko, kaip ir sveikatos, – kuo senyn, tuo mažyn...

  • Keramikė Jovita Paukštytė: „Niekada nesilaikiau standartų“

    Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro (buvusi Utenos jaunimo mokykla) neformaliojo švietimo mokytoja Jovita Paukštytė jos vadovaujamą keramikos būrelį lankančius vaikus bei jaunuolius supažindina su moliui būdingomis savybėmis, skatina išmėginti įvairias lipdymo technikas, formas, faktūras, moko dekoruoti pačių rankomis sukurtus keramikos dirbinius. Dar vaikystėje su moliu susipažinusios keramikės išugdyti mokiniai nuolat skina laurus įvairiose parodose, konkursuose, tad nenuostabu, kad mokytoja didžiausiu savo ilgametės kūrybinės veiklos įvertinimu vadina vaikų jai dovanojamas šypsenas. „Utenos diena" su iš Ignalinos kilusia kūrėja kalbėjosi apie atsidavimą darbui bei kūrybai, meilę gyvūnams, pomėgį kurti namų interjerą, modeliuoti ir siūti drabužius.

  • „...einu, kad pasodinčiau medį“

    Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena talentingas, maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Jo sodybos kiemas – nuostabių medžio skulptūrų, kompozicijų, stogastulpių muziejus, kuriame išstatyta daugiau nei 30 autorinių darbų, o namo viduje – mažoji grafika, tapyba, metalo plastika.

  • Irena Latonienė: skudučiai – nepopuliarus, bet saugotinas lietuvių liaudies instrumentas

    Adolfo Šapokos gimnazijos muzikos mokytoja Irena Latonienė jau dvidešimt metų vadovauja šios gimnazijos skudutininkų ansambliui „Kadijo". Pamėgusi lietuvių liaudies instrumentus dar vaikystėje, dirba su jais nuo devyniolikos metų. Ir žada šio darbo neapleisti tol, kol bus jėgų. O jų kol kas entuziastinga, jaunatviška ir šiltai bendraujanti ansamblio vadovė nestokoja. Kaip sako pati – jaunatviškumą ir energingumą ji gauna iš savo auklėtinių, o jiems atiduoda savo patirtį.

  • Tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sukasi lyg voverė rate...

    Kas nors kiek domisi kultūriniu Utenos gyvenimu, lankosi renginiuose, seka feisbuko naujienas, tas negali nepastebėti įvairiapusės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės veiklos: ji dalyvauja parodose, rengia ir leidžia knygas, rengia mokymus, seminarus, o pastaruoju metu – dar ir daug keliauja po pasaulį su savo darbais. Sukasi it kokia voverė rate, tik moters ratas kitoks – ne uždaras, o su daugybe takų takelių. Tokio tautodailininkės veiklumo (ir rezultatų) galima tik pavydėti!

  • Senovėje žmonės baltus drabužius vilkėjo net dirbdami lauko darbus

    Valstiečių – gausiausio ir istorinėms bei socialinėms negandoms atspariausio luomo – tradicinis išeiginis kostiumas yra vienas svarbiausių lietuvių tautos dvasinės ir materialinės kultūros simbolių. Jis savo reikšme ne tik prilygsta, bet ir neretai pranoksta pagrindinius valstybingumo simbolius – vėliavą, himną. Nacionalinis liaudies kostiumas visos tautos šimtmečiais buvo kuriamas tradicijų persmelktose bendruomenėse. XX a. fenomenas – tautinis kostiumas – buvo ir yra kuriamas tradicinio liaudies kostiumo pagrindu patriotiškai nusiteikusių šviesuolių, visuomenininkų, mokslininkų, etnografų siekiant sutelkti tautą, pabrėžti jos išskirtinumą, identitetą (tapatybę). Todėl kostiumo rekonstrukcijos pavyzdžiu buvo pasirinkti ne kasdieniai, o išeiginiai, puošnūs XIX a. vidurio vasariniai pasiturinčio valstiečio drabužiai, kurie atrodė vertingi tautinio kostiumo kūrėjo akimis.

  • Kalvystės amato pramokęs daugailiškis muzikos instrumentus prikelia antram gyvenimui

    Daugailiškis Rolandas Mecelica – liaudiškai tariant, visų galų meistras. Kalvystės amato pramokęs jis visas vasaras leidžia dirbdamas su metalu, o ilgus žiemos vakarus atiduoda maloniam pomėgiui – remontuoja, restauruoja, gamina muzikos instrumentus. Nereikia pamiršti, kad dar yra ir tiesioginis vyr. energetiko darbas UAB „Dauniškis ir ko". Tarsi to būtų maža, laiko daugailiškis suranda ir koncertams – kartu su kapela „Indraja" (vadovas Petras Leleika) yra pabuvojęs ne viename Lietuvos mieste bei kaime.

  • Dalia Magylienė – folklorininkė iš prigimties

    Užpalių miestelyje augusią folklorininkę, etnomuzikologę, Utenos kultūros centro (UKC) vaikų ir jaunimo folkloro studijos bei sutartinių giedotojų grupės „Sėdauta" vadovę Dalią Magylienę muzika lydi nuo pat mažų dienų. Dar besimokydama pradinėse klasėse ji prisijaukino tradicinį lietuvių liaudies muzikos instrumentą – kankles – ir tapo bemaž ketvirtį amžiaus gyvuojančio Užpalių kanklininkų ansamblio „Pasagėlė" dalimi, paauglystėje, savarankiškai išmokusi groti gitara, džiugindavo savo bendraamžius dainomis prie laužo. Beveik du dešimtmečius Vilniuje praleidusi ir vos prieš metus į gimtinę grįžusi pašnekovė atskleidė, kad vaikystėje užgimusi meilė folklorui ją lydėjo net tada, kai dirbo su muzika nieko bendro neturintį darbą.

  • Valentas Trainys – Peterburgo armoniką virkdantis siuvimo mašinų meistras

    Praėjusio amžiaus pradžioje Peterburgo armonika buvo vienas populiariausių muzikos instrumentų Šiaurės bei Rytų Lietuvoje, muzikantus žavėjęs savo puošnia išvaizda ir unikaliu skambesiu. Šiandien armonikų, kurios liaudyje vadinamos „peterburgskomis", niekas nebegamina, o jomis groja vos kelios dešimtys mūsų šalies „armonikierių". Vienas tokių – septyniasdešimties metų slenkstį perkopęs uteniškis Valentas Trainys. Pakvietęs į individualaus namo rūsyje jaukiai įrengtą kambarėlį, kuriame vietą rado koncertus, varžytuves, išvykas į svečias šalis primenančios nuotraukos, padėkos raštai bei kitos su ilgamete muzikine veikla susijusios smulkmenos, armonikos virtuozas dalijosi atsiminimais ir su šypsena veide kalbėjo apie tai, kas jam teikia didžiausią džiaugsmą.

  • Utenos mėgėjų teatro kuopa

    Daugeliui žmonių bus įdomu sužinoti, kaip Utenoje vystėsi, plėtėsi mėgėjų teatro sambūris iki 1940 metų, kokius sunkumus teko įveikti ir džiaugtis kūryba, pasiektais laimėjimais ir kt. Mėgėjų teatro kuopos veikla skiriama į du laikotarpius. Pirmasis mėgėjų teatro etapas, prasidėjęs 1908 metais, tęsėsi iki 1927-ųjų. Antrasis veiklos laikotarpis, paženklintas nauju teatro pavadinimu – Utenos šaulių teatras, truko iki 1940 metų. Teatras Utenos mieste buvo vienintelė meno įstaiga, išskyrus kiną. Teatro branduolį sudarė nuolatinis dvidešimties aktorių kolektyvas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1888
Vakar apsilankė:8600
Šią savaitę apsilankė:20273
Šį mėnesį apsilankė:175658
Viso (nuo 2015-02-16):11670353
Šiuo metu naršo:
83
2019-11-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!