Utenoje, J. Basanavičiaus g., šalia centrinės turgavietės, yra nemažai daugiabučių namų. Visi jie senukai, vieni prižiūrimi geriau, kiti prasčiau. Šiandien tarp jų aiškiai išsiskiria vienas – pažymėtas 100-uoju numeriu. Jo gyventojai praėjusiais metais ryžosi namo modernizavimui pagal naujausią modelį ir šiandien yra įsitikinę, kad neapsiriko.
Džiaugiasi buvę įkalbėti
Daugiabučio namo gyventoja Rita Aleknienė pasakojo, kad visiems buvo aišku, jog į prieš 50 metų pastatytą penkiaaukštį namą gyventojams investuoti reikės. Prieš aštuonerius metus susitarę gyventojai savo lėšomis perdengė vandenį leidžiantį stogą. Savo būstuose stiklino balkonus, keitė senus langus plastikiniais. Bet ir paskubomis remontuotas stogas ne amžinas, ir naujais langais ne visi buvo patenkinti. Šiuolaikinės technologijos šiandien komforto siūlo gerokai daugiau.
Ponia Rita prisiminė, kad žmonėms apsispręsti nebuvo lengva. Daug butų savininkų – senukai. Jos pačios šeima gyvena vidurinėje namo laiptinėje, tad trijų kambarių bute žiemą nešaldavo, temperatūra būdavo apie 20 laipsnių šilumos. Blogiau buvo kampinių, pirmojo ir penktojo aukštų gyventojams. Bet namo administratoriaus UAB Utenos butų ūkis, BETA specialistai, asmeniškai rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas sugebėjo gyventojams paaiškinti, kokią svarią paramą teiks valstybė, įtikino, kad statybų organizavimo rūpesčiai jų pečių neprislėgs ir reikiamas gyventojų parašų skaičius buvo surinktas.
Statybininkai pradėjo ne nuo sienų
Ponia Rita juokavo, kad daugelis galvojo – et, statybininkai apklijuos, pastorins sienas, visa tai pavadins apšiltinimu, ir tiek tos naudos. Tačiau visi maloniai nustebo, kai namo modernizavimo darbai buvo pradėti ne nuo sienų. Statybininkai pirmiausia ėmėsi šiluminio mazgo modernizacijos, surūdijusių, susidėvėjusių karšto ir šalto vandens tiekimo, kanalizacijos vamzdžių keitimo. Buvo sutvarkytas bei apšiltintas stogas, patobulintos konstrukcijos taip, kad ant jo nebesikaupia lietaus vanduo. Namo pamatai taip pat sutvarkyti ir sutvirtinti, nes anksčiau lietus dažnai užtvindydavo rūsiuose esančius gyventojų sandėliukus su sodų ir daržų gėrybėmis.
Nebuvo užmirštas ir namo fasado apšiltinimas. Kadangi šiems darbams atlikti buvo pasirinktos sausos dienos, tad namas praėjusią žiemą praleido apšiltintas ne iki galo.
R. Aleknienė ir kiti gyventojai tvirtino, kad jų butų šildymas praėjusią žiemą buvo gerokai pigesnis nei paprastai, namui prireikė daug mažiau šiluminės energijos.
Ponia Rita, kaip tikriausiai ir kiti gyventojai, saugo mokėjimų už komunalines paslaugas sąskaitas ir noriai dalijosi jų turiniu. Iš tų sąskaitų matyti, kad šeima, pavyzdžiui, 2013 metų sausio mėnesį, už 3 kambarių buto šildymą sumokėjo daugiau kaip 100 eurų, pernai sausio mėnesį, kuris buvo šiltesnis, – 63 eurus, o šiemet sausio mėnesį 47 eurų pakako ir už šildymą, ir už karštą vandenį, kurio šeima sunaudoja irgi nemažai. Šių metų kovo mėnesį šildymui pakako jau tik 25 eurų. Moters manymu, „šaltų” butų gyventojams atnaujinimo nauda buvo dar didesnė. „Nors namo modernizacija dar nebaigta, tačiau jau gyvename gražiau ir saugiau. Baisu būdavo išeiti į balkonus – galima buvo nukristi kartu su jais, susižeisti ar užsimušti. Dabar šios problemos, kaip ir daugelio kitų, nebėra. Dažnai su kaimynais pakalbame, kad gaila, jog modernizacija ne kvartalinė, mūsų namas bus gražus, o aplinkui – baisoki. Na, bet nieko nepadarysi, gal mūsų pavyzdys, mūsų patirtis paskatins ir kitus. Kam atidėlioti tai, ką vis tiek reikės padaryti? Visi žinome, kad niekas nepinga, viskas tik brangsta. Kol valstybė padeda, neprotinga nepasinaudoti. Renovacijos procesas gyventojams kelia ir šiokių tokių nepatogumų, bet manome, kad iki šio rudens jis bus baigtas”, – sakė veikli ir energinga moteris, kuri pridūrė, kad šiais laikais nebegalima gyventi senoviškai, nerūpestingai, tenkintis tuo, kas yra išlikę nuo vargiai beatmenamų laikų.
Autoriaus nuotr. 
