Tie daugiabučių namų gyventojai, kurie vis dar su nepasitikėjimu žiūri į atnaujinimą, tariasi turį vieną labai rimtą argumentą. Jų manymu, kai apšiltinami pastato fasadas, stogas, sudedami plastikiniai langai, itin sandarios durys, pastatas ima iš vidaus drėkti, po to pelyti. Pablogėja gyvenimo sąlygos, kyla grėsmių gyventojų sveikatai.
Praeities klaidos jau nekartojamos
Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Nakas tokius nuogąstavimus laiko nepagrįstais. Jis mano, kad tokie argumentai atėjo iš senų laikų, kai nebuvo sistemingos kontrolės ir statybininkai dirbo taip, kaip sugebėjo ir norėjo. Buvusi patirtis su dabartiniu daugiabučių namų atnaujinimo etapu neturi nieko bendro. Specialistas sutiko, kad iš principo atnaujindami daugiabutį namą nepatyrę ar nesąžiningi statybininkai galėtų padaryti klaidų, kurios sudarytų sąlygas pelėsiui atsirasti. Dėl netinkamos būsto ventiliacijos gali atsirasti drėgmė, su ja – ir pelėsis. Kad taip neatsitiktų, Utenos regione visuose atnaujinamuose namuose plastikiniai langai montuojami tik su orlaidėmis. Jei gyventojai rūpinsis savo būstu ir sveikata, reguliariai atidarinės orlaides, tai nei ant sienų, nei ant lubų niekada nesirinks drėgmė, vadinasi, neįsimes ir grybelinis pelėsis. Bet ne tik langai su orlaidėmis saugo nuo oro taršos grybeliniais mikroorganizmais. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistė Utenos apskrityje Nijolė Graužinytė tvirtino, kad daug daugiabučių namų statyti prieš dešimtmečius, apleisti, neremontuoti, tad ir ventiliacijos įrenginiai, senais laikais montuoti tik vonios kambariuose ir virtuvėse, atrodo apgailėtinai: užakusios grotelės, kanalai užteršti riebalais, užkimšti skudurais ir kitokiais pašaliniais daiktais. Tad visuose atnaujinamuose namuose ventiliacija būtinai sutvarkoma, išvaloma. Oras atnaujintų namų būstuose tampa gaivesnis ir sveikesnis.
Gyventojų skundai – prieš save pačius
N. Graužinytė prisiminė, kad per visą naująjį daugiabučių atnaujinimo etapą apskrityje gauti vos du skundai dėl po modernizacijos butuose padidėjusios drėgmės. „Tikrindami skundą Ignalinoje, apsilankėme nepatenkintos šeimos bute. Šeima susideda iš šešių asmenų. Ir ką išvydome – atidarius dviejų kambarių buto duris į veidus tvoskė karštis beveik kaip iš pirties, virtuvėje kunkuliavo ir garavo didelis barščių puodas, per visus langus žliaugė vanduo. Ar čia modernizacijos kaltė?” – klausė N. Graužinytė. Kitas skundas komisiją pakvietė į Molėtus. Nurodytame bute gyveno jauna šeima su dviem mažamečiais vaikais. Miegamojo balkonas nevarstomas, įrengta džiovykla vaikų drabužėliams džiovinti, ant jos – šlapi apdarai. Kaip nebus drėgna?.. V. Nakas pastebėjo, kad yra dar vienas būdas butuose pagerinti oro kokybę – įsirengti rekuperatorių. Rekuperatorius – tai buitinis prietaisas, įleidžiantis į butą gaivų orą, pašalinantis drėgmės perteklių ir sugrąžinantis šilumą. Bet prietaisas nepigus ir tikriausiai todėl nelabai populiarus. Be to, rekuperatorius naudoja elektros energiją, o už ją reikia mokėti. Utenoje kol kas rekuperatoriaus neįsigijo nė vienas modernizuojamų daugiabučių namų butas. O štai Molėtuose viename atnaujinamame name gera proga įsirengti naudingą prietaisą pasinaudojo net septynios šeimos. Kai kurie gyventojai bijo, kad grybelio, pelėsio užkratas gali suvešėti po išorinio apšiltinimo medžiagomis ir išplisti po jų butus. Anot V. Nako, dabar prieš klijuojant apšiltinimo medžiagas kiekvieno namo fasadas, stogas kruopščiai valomi, panaudojamos šiuolaikinės efektyvios cheminės apsaugos priemonės, todėl bijoti nėra ko. Tik reikia sekti, kad apšiltinimo medžiagos būtų kokybiškos, sausos, jog namai būtų šiltinami palankiomis oro sąlygomis. Čia labai pageidautina ir akyla pačių gyventojų kontrolė.
