Griūvančios senų klojimų sienos, tarp aukštų žolių vėjo gairinami akmeniniai pamatai, supilti nauji kauburėliai su kryžiaus ženklu – laikas negailestingai pasiima savo. Nykstantys kaimai, viensėdžiai, tuštėjančios sodybos – tokia modernėjančio pasaulio kaina. Žvelgdami į ateitį, neretai pamirštame savo istoriją. Nebevertiname ir nebesaugome to, ką reikėtų išsaugoti, dėl ko galime didžiuotis savo kraštu. Skaičiai negailestingi – iš 119 dvarų Utenos rajone liko tik 15. Ir didelė dalis jų stovi pamėkliški, virkauja prabėgusių dienų gyvybės, taikydamiesi su yrančių sienų šaltumu ir užkaltų langų tamsybe. Buvusios didybės neliko ir Jotaučių dvaro sodyboje.
Beveik visų išlikusių Jotaučių dvaro sodybos statinių valdytojai yra privatūs asmenys, išskyrus rūmus, kurių dalis yra rajono savivaldybės nuosavybė.
Bene didžiausi pokyčiai šiuo metu vyksta buvusiame dvaro sodybos tvarte, kuriame šeimininkauja ir tvarkosi uteniškis Darius Linartas.
Prie renovuojamo pastato sutiktas vyras prisipažino besižavintis senove dvelkiančiu statiniu, todėl ryžosi jį įsigyti žinodamas, kad Kultūros vertybių registre registruotiems architektūriniams paminklams yra taikomi specialūs reikalavimai ir savivaliauti jis negalės.
„Šį akmeninį ir buvusį labai blogos būklės architektūrinį paminklą nusipirkau prieš 1,5 m. Man patinka akmuo, gražu išlaikyta senovės dvasia”, – teigė verslininkas. Jis pasakojo, kad kolūkinės santvarkos laikais šiame ūkiniame pastate buvo įrengtas grūdų sandėlys.
Buvęs ūkinis pastatas yra netaisyklingos T raidės formos, vieno aukšto. Sienos – akmens mūro. Kultūros vertybių registre užfiksuota pastato būklė yra vietomis patenkinama, vietomis bloga.
Tačiau šiuo metu situacija sparčiai keičiasi į gerąją pusę. Verslininkui D. Linartui įsigijus statinį iš dviejų savininkų, prasidėjo buvusio tvarto renovacija. Vyras iš karto pasirūpino pakeisti kritinės būklės buvusią stogo dalį. „Pirmiausia reikėjo išsaugoti tai, kas dar liko. Kadangi vietomis stogas buvo įgriuvęs, sienas nuolat plovė lietūs, o gamtos sąlygų veikiamas objektas ilgainiui būtų praradęs savo vertę”, – teigė D. Linartas.
Uteniškis D. Linartas Jotaučiuose esančiu dvaro sodybos pastatu susidomėjo ne tik dėl estetinių sumetimų, noro išsaugoti istorinį paminklą. Viena iš priežasčių buvo ir tai, kad verslininkas jau turėjo nusipirkęs šalia esantį sandėlį. Jotaučių dvaro sodybai priklausęs pastatas šiandien yra tik buvusios kolūkinės santvarkos vaiduoklis.
„Šį pastatą, jau netekusį savo unikalumo ir vertės, įsigijau prieš 15 metų, nes verslui vystyti reikėjo patalpų (Kultūros vertybių registre statinys jau nėra registruotas – J. P.)”, – teigė verslininkas D. Linartas. Jis pasakojo, kad kolūkinės santvarkos laikais čia buvo grūdų sandėlis, traktorių dirbtuvės.
Naujuoju pirkiniu verslininkas labai džiaugiasi. Pasak D. Linarto, kol kas svarbiausia yra pasirūpinti, kad statinio neardytų išoriniai veiksniai, o vėliau jis planuoja ieškoti unikalių brėžinių, informacijos apie tai, kaip atrodė objektas tuomet, kai čia šeimininkavo dvarininkai.
Jurgitos Pavilonienės nuotr. 