Praėjusioje rubrikoje „Žiniasklaidos ryšys su žmogumi” (Nr. 88, 2014 11 12) skaitytojus supažindinome su visuomenės informavimo priemonių veikimo principais, kaip išsilaiko žiniasklaida ir kokią įtaką savo turiniu ji daro visuomenei.
Šiame straipsnyje trumpai supažindinsiu su pavojais, kylančiais dėl asmens duomenų apsaugos bei platinimo per tradicines ir naująsias visuomenės informavimo priemones.
Asmens duomenys tradicinėje žiniasklaidoje
Iš esmės visose Vakarų pasaulio šalyse vis didesnis dėmesys skiriamas asmens duomenų apsaugai. Gyvename XXI – naujųjų technologijų amžiuje – ir jei prieš 50 metų nereikėjo jaudintis dėl asmens kodo atskleidimo tretiesiems asmenims, tai dabar, pateikiant bet kokią informaciją apie save viešoje erdvėje, reikia labai gerai pagalvoti.
Visos žiniasklaidos priemonės privalo laikytis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, kuriame nemažas dėmesys skirtas ir asmens duomenų apsaugai. Vieni pagrindinių nuostatų yra susiję su nepilnamečių asmenų asmens duomenų atskleidimu, jų atvaizdų viešinimu. Kitas nemažiau svarbus aspektas yra kritikuojamo asmens galimybė atsakyti į kritiką. Kiekvienas profesionalus žurnalistas privalo patikrinti informaciją ir suteikti atsakymo teisę kritikuojamam asmeniui. Dar vienas svarbus dalykas – viešų ir privačių asmenų / asmens duomenų apsauga. Apie viešus asmenis, politikus bei visuomenės veikėjus galima pasakoti bei rašyti daug laisviau nei apie privačius. Tačiau ne visos žiniasklaidos priemonės elgiasi sąžiningai. Kiekvienas šio straipsnio skaitytojas turi žinoti, kad atsitikus kokiai nors nelaimei (avarija, artimo padarytas nusikaltimas ar kita veika) ar geram dalykui (laimėjus daug pinigų) galima atsisakyti bendrauti su žiniasklaida ir nepateikti apie save duomenų. Iš patirties žinau, kad skambinant televizijos ar radijo žurnalistui gali taip nutikti, jog neinformuojama, kad pokalbis bus įrašomas, nors tai padaryti privaloma. Gali nutikti taip, kad pokalbis transliuojamas visai Lietuvai be Jūsų sutikimo. Todėl prieš kalbantis su nepažįstamu žurnalistu visuomet geriausia įsitikinti, kad Jūsų žodžiai nebus interpretuoti arba paskleista tai, ko Jūs visai nenorėtumėte viešinti.
Kritikuoti galima, atskleisti kitų žmonių daromas piktadarybes taip pat, tačiau visuomet profesionalūs žurnalistai privalo laikytis etikos normų. Privačiam asmeniui nepageidaujant, negalima skelbti jo vardo bei pavardės, negalima jo filmuoti ar transliuoti garso įrašo. Jei tai vieša vieta ir viskas vyksta viešai, fotografuoti ir filmuoti nedraudžiama.
Kitaip yra su nusikalstamas veikas padariusiais asmenimis. Šiuo atveju visuomenės informavimo įstatymas visoms tradicinėms visuomenės informavimo priemonėms leidžia atskleisti asmens duomenis informuojant visuomenę apie tokius asmenis. Taigi, kai per televiziją matote kriminalines laidas, teismuose sėdinčius asmenis, teismuose fotografuotus įtariamuosius ar jau nuteistus asmenis, žiniasklaidai leidžiama skelbti ne tik jų vardus ar pavardes, bet ir nusikaltimo pobūdį bei kitą informaciją.
Apibendrinant galima pasakyti – jei nepadarėte jokių nusikalstamų veikų, be Jūsų sutikimo asmens duomenų visuomenės informavimo priemonėse atskleisti negalima. Priešingai yra su nusikaltėliais. Rekomenduojama viešinti, kad visi demokratiškoje visuomenėje gyvenantys asmenys žinotų, kas yra jų kaimynai ar pažįstami.
Tampa neaišku, kodėl geriausiu laiku per televiziją, nesvarbu, kurį kanalą įjungsi, gal išskyrus LRT (Lietuvos radijas ir televizija), yra rodomas smurtas, nusikaltimai arba laidos, pašiepiančios žmones. Kas užsako tokį kiekį negatyvios informacijos, kas ją apmoka? Manyčiau, dėl to kalta ir pati visuomenė, kuri pageidauja tokios informacijos. Kiekvienas, žiūrintis tokias laidas, turime paklausti savęs – kokia to nauda? Ar nėra taip, kad žiūrint tokias laidas mes patys per keletą metų degraduojame ir tai mums tampa normalu?.. O kas tampa normalu mums, tas tampa normalu ir visai visuomenei… Pažįstu daug žmonių, kurie televizijos nebežiūri arba žiūri tik iš užsienio transliuojamus kanalus.
Asmens duomenys – naujose visuomenės informavimo priemonėse
Paradoksalu, tačiau naujausios visuomenės informavimo priemonės, turėdamos saviraiškos laisvę, jomis besinaudojantiems sukelia grėsmių, apie kurias retas susimąstome.
Pirmiausia noriu pakalbėti apie internetą ir asmens duomenis jame. Jokiose interneto svetainėse neatskleiskite savo asmens duomenų, nerašykite tikro vardo, pavardės ar asmens kodo bei gyvenamosios vietos. Jokiais būdais niekam neatskleiskite savo banko kortelės PIN kodo ar kitų duomenų. Jei į savo elektroninio pašto dėžutę gaunate laišką iš nepažįstamo žmogaus, laiško neatidarykite, geriau ištrinkite. Kol kas apgavikai labai išradingi ir sugalvoja įvairiausių apgavystės būdų: atsiunčiami laiškai su neva paveldėtais milijonais – prašoma parašyti tik savo vardą, pavardę bei adresą ir t. t. Susirašinėjant prašoma bankinės sąskaitos, o dar vėliau, kai žmogus jau patiki netikra galimybe praturtėti už tam tikrus darbus, prašomas atlikti pavedimas. Kitais atvejais bandoma apgauti ieškančius nusipirkti prekių pigiau. Dar kitais atvejais elektroniniu paštu atsiunčiamas virusas, kurį atidaręs vartotojas pats to nežinodamas jį aktyvuoja. Virusas, nekeldamas jokių nesklandumų, apžiūri jūsų duomenis ir suradęs, tarkime, surašytus prisijungimo prie sąskaitos kodus, persiunčia juos atsiuntusiam asmeniui. Dar kitais atvejais jūsų kompiuteris, užkrėstas virusu, jums nieko nežinant gali būti tarpininku ir naudojamas nelegalioms operacijoms atlikti. Tokių ir panašių atvejų gali būti šimtai. Taigi geriausia neatidaryti iš nepažįstamų asmenų gautų elektroninių laiškų ir jokiais būdais neatidarinėti jų siunčiamų dokumentų.
Populiarėjant apsipirkimams internete, šia paslauga naudojasi vis daugiau žmonių. Registracija tokioje elektroninėje parduotuvėje privalo būti minimali, tik vardas arba slapyvardis bei elektroninis paštas, telefono numeris. Visi šie duomenys elektroninės svetainės valdytojo privalo būti apsaugoti, turi būti aiškiai pateikta, kaip tai padaryti. Pirkimas internetu gali būti atliekamas keliais būdais, bene populiariausias, kai automatiškai perkeliama į vartotojo asmeninę bankinę sistemą arba vėliau atsiunčiama sąskaita ir reikia nusiųsti mokėjimo pranešimą. Visais kitais atvejais, jei atskirai prašoma prisijungimo kodų ar siunčiami įtartini laiškai, geriau netikėti ir nutraukti pirkimą. Vienintelis pirkimas internetu, kada prašoma pateikti asmens kodą, yra kai perkami lėktuvo bilietai, tačiau juos įsigyti geriausia tik oficialioje avialinijų svetainėje.
Daugelis portalų Lietuvoje turi galimybę po straipsniais rašyti komentarus. Visi jie filtruojami, tačiau vis tiek į viešąją erdvę pakliūva ir tokių komentarų, dėl kurių net ausys linksta. Atsiranda net tokia mada, kada nebeskaitoma publikacija internete, o iškart vartotojai ima skaityti komentarus ir tik pagal tai susidaro nuomonę vienu ar kitu klausimu. Komentarai, kartu ir galimybė laisvai pasireikšti yra gerai, tačiau ir čia galioja tam tikros taisyklės. Negalima šmeižti, įžeidinėti ar kaip kitaip skaudinti asmenų, minimų publikacijose, ar kitų komentatorių. Jau yra pasibaigęs ne vienas teismo procesas, kurio metu tiek žymūs žmonės, tiek kiti Lietuvos gyventojai prisiteisė iš komentatorių moralinės žalos kompensacijas bei privalėjo sumokėti ir baudas. Taigi kiekvienas sėdintis namuose ir besiruošiantis ką nors įžeidžiamo komentuoti turi turėti mintyje, kad susekti, iš kur komentuojama, labai lengva. Negalvokite, kad niekas apie tai nesužinos.
Registruojantis socialiniuose tinkluose taip pat reikėtų nepamiršti apie savo asmens duomenų apsaugą. Iš esmės prašoma informacija nėra labai svarbi pačiam socialinio tinklo savininkui ir Jūs galite pateikti arba visą informaciją apie save – nuo gimimo datos iki vaikų amžiaus, pomėgių ir t. t., – arba labai minimaliai. Čia galioja kelios taisyklės – kol jūs nepažeidėte galiojančių įstatymų ar neiškrėtėte kokio pokšto – tai esate niekam neįdomus, nebent keliems šimtams jūsų draugų. Tačiau, įvykus kažkokiam įvykiui, apie Jus labai lengvai galės sužinoti bet kas. Jūsų įvairias nuotraukas taip pat galės naudoti bet kas. Todėl labai svarbu prieš ką nors viešinant gerai pagalvoti, ar verta tą daryti.
Pateiksiu keletą pavyzdžių, kaip informacija socialiniame tinkle gali pakenkti. Įsivaizduokite, kad pasidarėte tatuiruotę ant nugaros ir visam pasauliui paskelbėte apie šią naujieną su nuotrauka, o jau po mėnesio nusiuntėte savo gyvenimo aprašymą dėl darbo į banką ar kitą įstaigą. Banko personalo vadovė apie Jus duomenis susirenka įvairias būdais. Vienas iš jų – domėjimasis apie Jus socialiniame tinkle. Ji mato Jūsų tatuiruotę, o ji nesiderina su banko, kartu ir klientų aptarnavimo etika. Jūs net neturėsite galimybės prisistatyti bei pasiūlyti savo paslaugų, nes net nebūsite pakviestas į pokalbį dėl darbo.
Kitas svarbus pavyzdys, kaip perdėtas viešumas gali pakenkti. Jei visam pasauliui paskelbsite, kad išvykstate į tolimą kelionę ir mėnesį laiko Jūsų namas ar butas bus be šeimininko. Jums tai atrodo kaip galimybė pasigirti ar pasirodyti prieš draugus, tačiau būtent tokios informacijos ir laukia vagys. Jei Jūsų namai jiems patrauklūs, galite būti tikri, kad grįžę juos rasite tuščius, todėl verta pagalvoti, ar tokią ir panašią informaciją reikia viešinti.
Asmens duomenis privalote saugoti
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad pirmiausia kiekvienas asmeniškai privalote saugoti savo asmens duomenis. Ir būtina žinoti kokią naudą gali suteikti viešumas ir kokios laukia grėsmės. Iš kitos pusės, kol esate eiliniai žmonės ir niekuo nenusikaltote arba neturite sukaupę milijonų, tai Jūs nelabai kam ir įdomūs. Tačiau, vienaip ar kitaip tik nuo Jūsų priklauso, kur ir kam bei kokią informaciją atskleisti.
Vietoj epilogo
Mieli šios rubrikos skaitytojai, keliais straipsniais (jų buvo septyni) pabandžiau Jums pateikti visai kitokią tiesą apie visuomenės informavimo priemones. Pristačiau jums tradicinę žiniasklaidą ir naująsias saviraiškos galimybes. Visuomenė, sukurdama ką nors pozityvaus ir teigiamo, visuomet palieka spragų ir atsiranda grėsmių galimybė. Ir tik Jūs, skaitytojai, žiūrovai, klausytojai ar visi besinaudojantys internetu, galite kritiškai įvertinti visas visuomenės informavimo priemones. Labai svarbu prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus, patikint vienomis ar kitomis tiesomis, turėti bent kelis informacijos šaltinius ir mokėti jais naudoti. Nes tik tokia, pilietiška ir kritiškai mąstanti visuomenė, yra atspari visoms grėsmėms ir Jūsų supratimas stiprina visą mūsų demokratinę valstybę.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
