Europos Sąjungos lėšos kultūros židinį pakeitė kardinaliai
ProjektaiEuropos Sąjungos lėšos kultūros židinį pakeitė kardinaliai
2014 lapkričio 12, Trečiadienis 10:35

Europos Sąjungos lėšos kultūros židinį pakeitė kardinaliai

Europos Sąjungos lėšos kultūros židinį pakeitė kardinaliai

Vykdant 2017–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, Utenos rajono savivaldybės iniciatyva prieš keletą metų pradėtas įgyvendinti projektas „Aušros g. viešųjų erdvių sutvarkymas, rekonstruojant kultūros centro patalpas, sudarant palankias sąlygas kūrybinių industrijų vystymuisi. Teritorijos, esančios prie kultūros centro, kompleksinis sutvarkymas" jau eina į pabaigą.
Projekto vertė – 9,1 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, iš kurių daugiau nei 7 milijonai litų yra ES paramos lėšos, o likusioji dalis – savivaldybės biudžeto lėšos.

Pastatas neatitiko šiuolaikinių reikalavimų
Kultūrinis gyvenimas mūsų rajone gana intensyvus: vyksta įvairūs ne tik rajoniniai ar respublikiniai, bet ir tarptautiniai renginiai, sulaukiantys ypač didelio uteniškių susidomėjimo. Renovuoti seną kultūros židinį buvo neišvengiama – 1987 metais statytas pastatas nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų ir buvo pasenęs morališkai. Atsižvelgdama į tai, kad renovavus kultūros centrą padidės Utenos rajono patrauklumas, socialinis ir ekonominis regiono vertinimas, Utenos rajono savivaldybė 2008 metais parengė investicinį, o vėliau techninį projektą, o 2011 metais prasidėjo šio projekto įgyvendinimas.
Pasak projekto vykdytojų, viena iš įgyvendintų projekto veiklų – rekonstruoti Utenos kultūros centrą. Vykdant projektą, buvo atlikta pastato vidaus apdaila, įrengta nauja vėdinimo sistema, rekonstruota šildymo sistema, pakeista elektros instaliacija, vandens ir nuotėkų vamzdynai, atnaujintas žiūrovų salės interjeras, modernizuota scena įrengiant naują apšvietimo sistemą, garso aparatūrą, atnaujintos repeticijų patalpos, darbo kabinetai, įsigyta naujų baldų ir įrangos, įrengtas pastato grindinio apšvietimas. Šalia pastato esančiose viešosiose erdvėse artimiausiu laiku bus įrengti mažosios architektūros elementai.

Vienas patraukliausių pastatų mieste
Renovuotas Utenos kultūros centras tapo vienu patraukliausių ir šiuolaikiškiausių pastatų mieste. Įgyvendinus projektą, sukurta moderni kultūrinės veiklos Utenos mieste infrastruktūra, sudarytos sąlygos kokybiškesniam gyventojų laisvalaikio praleidimui.
Įrengus mažąją salę su 50 vietų žiūrovams, sukurta amfiteatrinė auditorija, kurioje rodomi mini spektakliukai vaikams. Siekiant užtikrinti didžiosios salės akustiką, buvo pakviestas Vilniaus Gedimino technikos profesorius Vytautas Stauskis, kuris sukūrė salės įgarsinimo projektą. Nuo atnaujinto kultūros centro atidarymo dienos didžiojoje salėje vyko ne vienas koncertas, spektaklis ar renginys – juos vienu metu gali stebėti net 547 žiūrovai. Rūsyje esančią repeticijų salę papuošė ne tik išvaizdūs veidrodžiai, bet ir amortizuojanti grindų danga, apsauganti nuo kelio traumų.
Renovavus kultūros centrą, darbai pradėti šalia Aušros gatvės viešosiose erdvėse. Pakeistos šaligatvių trinkelės, įrengtas apšvietimas bei ekspozicijų galerija, įrengta išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė bei atlikta daugybė kitų darbų.
Rengiant projektą nebuvo pamiršti ir žmonės su negalia – jiems įrengti specialūs įvažiavimai, o liftu jie gali nusileisti į rūbinę.
Statybos darbai, kuriuos atlieka generalinis rangovas UAB „Dauniškis ir Ko" (subrangovas UAB „Duventa"), galutinai turėtų būti užbaigti tik kitąmet – taip numatyta sutartyje.
Kompleksiškai sutvarkius ir atnaujinus Utenos kultūros centro pastatą ir aplinkinę teritoriją, uteniškiams teikiama didelė socialinė nauda, nes atsirado galimybių organizuoti daugiau įvairių renginių visuomenei, pritraukiama įvairaus amžiaus lankytojų, svečių. Rekonstravus privažiavimo kelią bei įrengus automobilių stovėjimo vietas, užtikrinamas miesto gyventojų bei svečių patogi susisiekimo infrastruktūra ir padidintas eismo saugumas.

Sunkiai išsitenka kolektyvai
Kompleksiškai sutvarkius kultūros centro patalpas, gerokai pagerėjo darbuotojų darbo sąlygos – jie turi patrauklesnę aplinką dirbti, kurti ir ieškoti naujų kultūrinės veiklos formų. Jaukiau jaučiasi į repeticijas susirenkantys meno kolektyvų, studijų ir būrelių dalyviai, į renginius atėję žiūrovai. Utenos kultūros centro direktorės Astos Motuzienės teigimu, jaukiose patalpose darbuotojams atsirado daugiau motyvacijos dirbti. Nors kultūros centro pastatas didelis, vietos į repeticijas gausiai susirenkantiems kolektyvams išties trūkta. Po renovacijos prisidėjo tik viena papildoma patalpa – salė, tačiau ji patalpų trūkumo neišsprendė. „Repetuoti susirinkę žmonės sunkiai išsitenka čia esančiose patalpose, tačiau derinamės tarpusavyje. Dar gebame priimti Trečiojo amžiaus universiteto kolektyvą, K. Čiauškos vadovaujamą kapelą ir kitus meno kolektyvus. Juk ir patiems žmonėms patogiau repetuoti renovuotose salėse. „Vieversos" šokėjai persikėlė į diskotekų salę, mat mažesnėje salėje jie jau nebetelpa", – sakė A. Motuzienė.

Šiuo metu Utenos kultūros centre dirba 69 darbuotojai, jiems sukurta 72,5 etato.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Eugenijus Vanagickas: metalas lyg nešlifuotas brangakmenis, iš kurio galima sukurti grožį

    Smulkutis, regis, visai nepanašus į daugelio įsivaizduojamą plačiapetį žaliūką kalvį tautodailininkas Eugenijus Vanagickas nedaugžodžiauja ir negražbyliauja. Panašu, kad už patį liaudies menininką kalba gausūs jo darbai ir kūriniai, kuriuose itin dažni gamtos motyvai. Iš miesto į nedidelį kaimelį išsikraustęs kūrėjas džiaugiasi supančia gamta ir tuo, kad gali daryti tai, kas jam patinka. Interneto platybėse savo darbų nereklamuojantis ir ypatingo populiarumo nesiekiantis kūrėjas tvirtino dirbąs savo malonumui, tačiau laisvo laiko, kaip ir sveikatos, – kuo senyn, tuo mažyn...

  • Keramikė Jovita Paukštytė: „Niekada nesilaikiau standartų“

    Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro (buvusi Utenos jaunimo mokykla) neformaliojo švietimo mokytoja Jovita Paukštytė jos vadovaujamą keramikos būrelį lankančius vaikus bei jaunuolius supažindina su moliui būdingomis savybėmis, skatina išmėginti įvairias lipdymo technikas, formas, faktūras, moko dekoruoti pačių rankomis sukurtus keramikos dirbinius. Dar vaikystėje su moliu susipažinusios keramikės išugdyti mokiniai nuolat skina laurus įvairiose parodose, konkursuose, tad nenuostabu, kad mokytoja didžiausiu savo ilgametės kūrybinės veiklos įvertinimu vadina vaikų jai dovanojamas šypsenas. „Utenos diena" su iš Ignalinos kilusia kūrėja kalbėjosi apie atsidavimą darbui bei kūrybai, meilę gyvūnams, pomėgį kurti namų interjerą, modeliuoti ir siūti drabužius.

  • „...einu, kad pasodinčiau medį“

    Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena talentingas, maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Jo sodybos kiemas – nuostabių medžio skulptūrų, kompozicijų, stogastulpių muziejus, kuriame išstatyta daugiau nei 30 autorinių darbų, o namo viduje – mažoji grafika, tapyba, metalo plastika.

  • Irena Latonienė: skudučiai – nepopuliarus, bet saugotinas lietuvių liaudies instrumentas

    Adolfo Šapokos gimnazijos muzikos mokytoja Irena Latonienė jau dvidešimt metų vadovauja šios gimnazijos skudutininkų ansambliui „Kadijo". Pamėgusi lietuvių liaudies instrumentus dar vaikystėje, dirba su jais nuo devyniolikos metų. Ir žada šio darbo neapleisti tol, kol bus jėgų. O jų kol kas entuziastinga, jaunatviška ir šiltai bendraujanti ansamblio vadovė nestokoja. Kaip sako pati – jaunatviškumą ir energingumą ji gauna iš savo auklėtinių, o jiems atiduoda savo patirtį.

  • Tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sukasi lyg voverė rate...

    Kas nors kiek domisi kultūriniu Utenos gyvenimu, lankosi renginiuose, seka feisbuko naujienas, tas negali nepastebėti įvairiapusės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės veiklos: ji dalyvauja parodose, rengia ir leidžia knygas, rengia mokymus, seminarus, o pastaruoju metu – dar ir daug keliauja po pasaulį su savo darbais. Sukasi it kokia voverė rate, tik moters ratas kitoks – ne uždaras, o su daugybe takų takelių. Tokio tautodailininkės veiklumo (ir rezultatų) galima tik pavydėti!

  • Senovėje žmonės baltus drabužius vilkėjo net dirbdami lauko darbus

    Valstiečių – gausiausio ir istorinėms bei socialinėms negandoms atspariausio luomo – tradicinis išeiginis kostiumas yra vienas svarbiausių lietuvių tautos dvasinės ir materialinės kultūros simbolių. Jis savo reikšme ne tik prilygsta, bet ir neretai pranoksta pagrindinius valstybingumo simbolius – vėliavą, himną. Nacionalinis liaudies kostiumas visos tautos šimtmečiais buvo kuriamas tradicijų persmelktose bendruomenėse. XX a. fenomenas – tautinis kostiumas – buvo ir yra kuriamas tradicinio liaudies kostiumo pagrindu patriotiškai nusiteikusių šviesuolių, visuomenininkų, mokslininkų, etnografų siekiant sutelkti tautą, pabrėžti jos išskirtinumą, identitetą (tapatybę). Todėl kostiumo rekonstrukcijos pavyzdžiu buvo pasirinkti ne kasdieniai, o išeiginiai, puošnūs XIX a. vidurio vasariniai pasiturinčio valstiečio drabužiai, kurie atrodė vertingi tautinio kostiumo kūrėjo akimis.

  • Kalvystės amato pramokęs daugailiškis muzikos instrumentus prikelia antram gyvenimui

    Daugailiškis Rolandas Mecelica – liaudiškai tariant, visų galų meistras. Kalvystės amato pramokęs jis visas vasaras leidžia dirbdamas su metalu, o ilgus žiemos vakarus atiduoda maloniam pomėgiui – remontuoja, restauruoja, gamina muzikos instrumentus. Nereikia pamiršti, kad dar yra ir tiesioginis vyr. energetiko darbas UAB „Dauniškis ir ko". Tarsi to būtų maža, laiko daugailiškis suranda ir koncertams – kartu su kapela „Indraja" (vadovas Petras Leleika) yra pabuvojęs ne viename Lietuvos mieste bei kaime.

  • Dalia Magylienė – folklorininkė iš prigimties

    Užpalių miestelyje augusią folklorininkę, etnomuzikologę, Utenos kultūros centro (UKC) vaikų ir jaunimo folkloro studijos bei sutartinių giedotojų grupės „Sėdauta" vadovę Dalią Magylienę muzika lydi nuo pat mažų dienų. Dar besimokydama pradinėse klasėse ji prisijaukino tradicinį lietuvių liaudies muzikos instrumentą – kankles – ir tapo bemaž ketvirtį amžiaus gyvuojančio Užpalių kanklininkų ansamblio „Pasagėlė" dalimi, paauglystėje, savarankiškai išmokusi groti gitara, džiugindavo savo bendraamžius dainomis prie laužo. Beveik du dešimtmečius Vilniuje praleidusi ir vos prieš metus į gimtinę grįžusi pašnekovė atskleidė, kad vaikystėje užgimusi meilė folklorui ją lydėjo net tada, kai dirbo su muzika nieko bendro neturintį darbą.

  • Valentas Trainys – Peterburgo armoniką virkdantis siuvimo mašinų meistras

    Praėjusio amžiaus pradžioje Peterburgo armonika buvo vienas populiariausių muzikos instrumentų Šiaurės bei Rytų Lietuvoje, muzikantus žavėjęs savo puošnia išvaizda ir unikaliu skambesiu. Šiandien armonikų, kurios liaudyje vadinamos „peterburgskomis", niekas nebegamina, o jomis groja vos kelios dešimtys mūsų šalies „armonikierių". Vienas tokių – septyniasdešimties metų slenkstį perkopęs uteniškis Valentas Trainys. Pakvietęs į individualaus namo rūsyje jaukiai įrengtą kambarėlį, kuriame vietą rado koncertus, varžytuves, išvykas į svečias šalis primenančios nuotraukos, padėkos raštai bei kitos su ilgamete muzikine veikla susijusios smulkmenos, armonikos virtuozas dalijosi atsiminimais ir su šypsena veide kalbėjo apie tai, kas jam teikia didžiausią džiaugsmą.

  • Utenos mėgėjų teatro kuopa

    Daugeliui žmonių bus įdomu sužinoti, kaip Utenoje vystėsi, plėtėsi mėgėjų teatro sambūris iki 1940 metų, kokius sunkumus teko įveikti ir džiaugtis kūryba, pasiektais laimėjimais ir kt. Mėgėjų teatro kuopos veikla skiriama į du laikotarpius. Pirmasis mėgėjų teatro etapas, prasidėjęs 1908 metais, tęsėsi iki 1927-ųjų. Antrasis veiklos laikotarpis, paženklintas nauju teatro pavadinimu – Utenos šaulių teatras, truko iki 1940 metų. Teatras Utenos mieste buvo vienintelė meno įstaiga, išskyrus kiną. Teatro branduolį sudarė nuolatinis dvidešimties aktorių kolektyvas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6940
Vakar apsilankė:7956
Šią savaitę apsilankė:58217
Šį mėnesį apsilankė:181293
Viso (nuo 2015-02-16):11152024
Šiuo metu naršo:
87
2019-09-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!