Lankymosi miškuose taisyklių laikosi ne visi
ProjektaiLankymosi miškuose taisyklių laikosi ne visi
2014 lapkričio 05, Trečiadienis 09:45

Lankymosi miškuose taisyklių laikosi ne visi

Lankymosi miškuose taisyklių laikosi ne visi
  • Luknė AUKŠTAITĖ

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra nedaug atvejų, kai visuomenės lankymasis miškuose ribojamas. Tačiau, kad ir kaip būtų apmaudu, daugeliui žmonių dar pritrūksta supratimo, kaip tinkamai elgtis miškuose. Tai reglamentuoja Lankymosi miškuose taisyklės.

Lankymasis
Gyventojai turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir pasienio zonų, karinių objektų ir kitų specialios paskirties objektų miškus, kuriuose lankymąsi riboja kiti teisės aktai.
Kone dažniausiai žmonės miškuose apsilanko norėdami prisirinkti miško gėrybių. Jie gali tai daryti visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus, tačiau privaloma laikytis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklių reikalavimų. Vietos savivaldos institucijos, miškų urėdijos, aplinkos apsaugos regionų departamentų ar miško savininko teikimu gali būti laikinai uždrausta ar apribota teisė lankytis miškuose gaisrams kilti palankiu laikotarpiu ar dėl kitų svarbių priežasčių. Apie laikiną uždraudimą ar apribojimą lankytis miškuose informacija skelbiama spaudoje, taip pat per radiją ir televiziją.
Dėl miško lankytojų saugumo draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės ir pastatyti informaciniai įspėjamieji ženklai.

Atvykimas
Kiekvienas, atvykstantis pasimėgauti miško ramybe, turėtų žinoti keletą pagrindinių taisyklių ir jų laikytis, kad būtų užtikrinta miško ekosistemos pusiausvyra. Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik keliais. Jodinėti galima keliais ir tam skirtais takais. Važiuoti dviračiais galima keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Kelio savininkas gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, jeigu dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo, priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Apribojus ar nutraukus eismą, keliuose pastatomi atitinkami kelio ženklai.
Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Poilsiavimas
Apsistoti poilsiui miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, stovyklavietėse, palapinių miesteliuose. Poilsiautojai pasiruošti kurą laužavietėms gali tik pasirinkdami šakų ir žabų. Kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus, ardyti miško paklotę draudžiama. Taip pat draudžiama mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Užkurtą laužą reikia nuolat prižiūrėti, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti, o pastebėjus gaisrą miške, nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VĮ miškų urėdijai.
Kultūros, sporto ir kitus renginius miške galima organizuoti tik gavus miško valdytojo leidimą raštu ir privalu sutvarkyti teritoriją jiems pasibaigus. Miškų lankytojams draudžiama gaudyti, triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus, o apie pastebėtus sužeistus, ligotus ar keistai besielgiančius laukinius gyvūnus pagal galimybę reikia pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento agentūrai ar veterinarijos tarnybai. Draudžiama laukinius gyvūnus gabenti, rinkti kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus, gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius ženklus. Draudžiama miške paleisti šunį be antsnukio. Antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio.
Vis dar pasitaiko žmonių, miške sumaniusių nuplauti automobilį ar teršiančių ir šiukšlinančių – taip elgtis draudžiama, tačiau poilsiautojų paliktos atliekos miškuose šiuo metu labai aktuali problema. Daliai žmonių yra normalu palikti savo šiukšles ir išvykti nesusimąstant, kas jas surinks ir kokį poveikį jos padarys miškui.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Sodinantiems mišką – parama

    Žemių savininkams nederlingi žemės plotai dažnai kelia galvos skausmą. Sklypų nesinori paversti nenaudojamais, bet ir ką nors užauginti juose sudėtinga. Išeitis – apsodinti plotus medžiais. Su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritimi „Miško veisimas“ tai padaryti nesudėtinga. Statistika rodo, kad net 99 proc. paraiškų yra patvirtinamos. Norintys gauti paramą „Miško veisimui“ paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali teikti iki balandžio 30 dienos.

  • Gaus padidintas išmokas miškui įveisti

    Gera naujiena sodinantiems miškus – nuo šio pavasario veisiantiems miškus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą 15-30 proc. padidintos išmokos miškui įveisti, jį prižiūrėti, saugoti ir ugdyti iki 12 metų po įveisimo.

  • Už pasodintą mišką – didesnės išmokos

    Miškai – ne tik mūsų planetos plaučiai, bet ir maitintojai, rengėjai, kuro tiekėjai. Jie valo dirvą, vandenį bei orą ir saugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Be to, anot Utenos rajone gyvenančių ir savo pasodintą mišką puoselėjančių Gražinos ir Zenono Druskių, tai – didžiulė puošmena ir atgaiva širdžiai. Nors grybai bei uogos prieš dešimt metų sutuoktinių pasodintame miške dar neauga, bet, G. ir Z. Druskių teigimu, jame gera pasivaikščioti ir žvilgsniu paglostyti kone kiekvieną savomis rankomis pasodintą bei išpuoselėtą medelį.

  • Stambios miško vagystės užfiksuojamos ir Utenos apskrityje

    Šalies gyventojai bando nemokamai prasimanyti malkų šildymui, todėl tradiciškai padažnėja atvejų, kai fiksuojamos miško vagystės. Tokių pažeidimų netrūksta ir Utenos apskrityje. VĮ Valstybinių miškų urėdija perspėjo, kad į policiją bus kreipiamasi dėl kiekvieno užfiksuoto nelegalaus miško kirtimo ar kito pažeidimo.

  • Miškų valdymo pertvarka pradedama nuo dialogo su kiekviena urėdija

    Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Martynas Norbutas per rugsėjį ir spalį susitiks su kiekvienos miškų urėdijos darbuotojais ir vietose su jais konkrečiai aptars, kaip vyks valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka ir kaip dirbs miškininkai po jos.

  • Rūpestis mišku – investicija į ateities kartas

    Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir efektyvesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).

  • Prie Miškų departamento vairo – Donatas Dudutis

    Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pradėjo vadovauti Donatas Dudutis, laimėjęs konkursą direktoriaus pareigoms užimti.
    43 metų Donatas Dudutis – toli gražu ne naujokas ministerijoje. Miškų departamente (tuometėje Žemės ir miškų ūkio ministerijoje) jis pradėjo dirbti 1997-aisiais. Nuo 1999 m. iki 2010 m. vadovavo Miškų ūkio plėtros skyriui, o po to išėjo į privatų verslą.

  • „Agresyvi“ miškų kontrolė užkirto kelią beveik trečdaliui pažeidimų

    Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai jau keletą metų iš eilės vykdo itin aktyvią, kaip patys sako – net „agresyvią", privačių ir valstybinių miškų kontrolę. Net neabejojama, kad tai buvo priežastis, dėl kurios šiemet net 30 proc. sumažėjo neteisėtai iškirstos medienos kiekis.

  • Privačių miškų savininkams atėjo metas deklaruoti ir sumokėti mokesčius

    Aplinkos ministerija primena, kad privačių miškų savininkai ir kiti valdytojai iki liepos 15 d. privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 procentų atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Jei per kalendorinį pusmetį privataus miško savininkas negavo tokių pajamų, deklaracijos teikti nereikia.

  • Uteniškiai pasodino beveik 2 ha miško

    Praėjusį šeštadienį, balandžio 16 dieną, visoje Lietuvoje vyko visuotinė talka – nacionalinis miškasodis, kurio metu šalies gyventojai buvo kviečiami sodinti mišką. Iš viso tokia talka buvo organizuojama 42 miškų urėdijose, tarp kurių buvo ir Utenos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:7054
Vakar apsilankė:7956
Šią savaitę apsilankė:58331
Šį mėnesį apsilankė:181407
Viso (nuo 2015-02-16):11152138
Šiuo metu naršo:
107
2019-09-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!