Uteniškiai buitines nuotekas tvarko civilizuotai
ProjektaiUteniškiai buitines nuotekas tvarko civilizuotai
2014 spalio 29, Trečiadienis 09:35

Uteniškiai buitines nuotekas tvarko civilizuotai

Uteniškiai buitines nuotekas tvarko civilizuotai
  • Luknė AUKŠTAITĖ

LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja siekti, kad iki 2015 metų 95 proc. viešo vandens tiekimo teritorijos gyventojų būtų suteikta galimybė naudotis vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis. Tačiau uteniškiai pamena, kad dar prieš kelerius metus ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai turėjo ribotas galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų ir nebuvo įsirengę buitinių biologinių nuotekų valymo įrenginių. Šiuo metu padėtis yra pastebimai pasikeitusi.

Taršos kontrolė
Į paviršines nuotekas patenka viskas, kas yra ant žemės paviršiaus. Su kritulių vandeniu jos patenka į lietaus kanalizaciją, iš jos – į vandens telkinius. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros vedėjas Eimantas Puodžiukas „Utenos dienai" aiškino, kad paviršinės nuotekos yra teršiamos dulkėmis, išsiliejus chemikalams ar tiesiog eksploatuojant netvarkingus automobilius. Kad iš kiemų, miestų, degalinių į lietaus nuotekas patekę nešvarumai, naftos produktai nepatektų į ežerus ir upes, nuotekos yra filtruojamos valymo įrenginiuose.
Pašnekovas sakė, kad nuolat yra vykdoma gamybinių nuotekų kontrolė. Utenoje daugiausia veikia stambios maisto pramonės įmonės. Visos jos turi pirminius nuotekų valymo įrenginius, iš kurių nuotekos patenka į centralizuotus tinklus.

Sprendžia nuotekų problemą
Vedėjas akcentavo, kad taip pat svarbu užtikrinti, kad į vandens telkinius nepatektų nevalytos gyventojų buitinės nuotekos. Jis pasidžiaugė, kad Utena šiuo atžvilgiu susitvarkė puikiai, todėl prieš kelerius metus aktuali buvusi buitinių nuotekų problema šiuo metu jau beveik išspręsta. Tą padaryti pavyko UAB „Utenos vandenys" įgyvendinus centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą Utenos mieste ir rajone. Šiuo metu Utenos rajone veikia biologinio nuotekų valymo įrenginiai su azoto ir fosforo šalinimu. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į vandens telkinius. Utenos miesto nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas pirmiausia tirštinamas būgniniuose tankintuvuose, po to stabilizuojamas metantankuose, sausinamas centrifuga ir sandėliuojamas dumblo aikštelėje. Vėliau jį galima panaudoti žemdirbystės laukams tręšti, miško įveisimo vietoms patręšti, nederlingam dirvožemiui rekultivuoti.
Vos prieš keletą metų ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai turėjo ribotas galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų ir nebuvo įsirengę buitinių biologinių nuotekų valymo įrenginių. „Kai kuriuose individualių namų kvartaluose, pavyzdžiui, Klebonžemyje, žmonės įsigudrindavo nuvesti vamzdžius, kuriais leisdavo nuotekos, o jos subėgdavo tiesiog į Krašuonos upę, – prisiminė E. Puodžiukas. – Taip gyventojai mėgindavo sutaupyti pinigų už nuotekų išsiurbimą ir išvežimą. Tai buvo labai didelė tarša."
Tačiau už miesto ribų vis dar fiksuojami pažeidimai – dar šią vasarą Kaniūkų kaime aptikta trijų daugiabučių namų nuotekų „sistema", kuria nevalytos nuotekos buvo išleidžiamos į pievą. „Kaniūkuose centralizuotų tinklų kol kas nėra, tačiau po mūsų kreipimosi šią problemą išsprendė savivaldybės administracija – dabar kiekvienam namui yra sumontuotas nuotekų kaupimo rezervuaras, – teigė E. Puodžiukas. – Šiuo metu aktualiausia problema – sodų bendrijos, kai kurios gyvenvietės."
Utenos aplinkosaugininkai visai neseniai sulaukė dar vieno pranešimo apie Vijeikių kaime nutiestą vamzdį ir juo į tvenkinį tekančias nuotekas. „Tai yra didelė blogybė vandens telkiniams ir juose esančiai gyvūnijai, – aiškino E. Puodžiukas. – Nuo buityje naudojamų detergentų telkiniai dumblėja, skatinama augalija, kuri sunaudoja deguonį ir jo ima trūkti gyvūnijai."

Vykdo plėtrą
UAB „Utenos vandenys" Gamybos direktoriaus pavaduotoja Dr. Giedrė Vabolienė „Utenos dieną" informavo, kad Utenos mieste apie 98 proc. gyventojų yra prisijungę prie centralizuotų tinklų, įmonė aptarnauja 65 proc. gyventojų kaimuose.
G. Vabolienė akcentavo, kad siekiant priemiestines gyvenvietes aprūpinti geriamuoju vandeniu ir nuotekų surinkimu, vykdoma intensyvi vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Utenos rajone. Šalia Utenos kuriasi nauji individualių namų kvartalai, intensyviai statomi gyvenamieji namai. Dar šiais metais numatoma atlikti centralizuotų tinklų statybos darbus ir pasirūpinti gyventojų nuotekų surinkimu. Siekiant padidinti šių paslaugų prieinamumą, vykdomi tinklų plėtros projektai kaimuose ir jau tapusiose gyvenamaisiais rajonais sodų bendrijose.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Veltui iššvaistome 35 proc. elektros energijos

    Gavę didelę sąskaitą už elektrą dažnai liekame nustebę. Specialistų teigimu, gyventojams trūksta žinių, kaip efektyviai taupyti elektros energiją ir mėnesio gale išvengti nereikalingų išlaidų. Atkreipę dėmesį, kiek elektros energijos vartoja buitiniai prietaisai ir laiku juos išjungę, ne tik sulauksite mažesnės sąskaitos už elektrą, bet ir prisidėsite prie aplinkos tausojimo.
    Lietuvoje elektros energijos poreikis kasmet auga visuose sektoriuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. energijos suvartojimas namų ūkiuose, naudojant apšvietimo ir elektros prietaisus, sudarė 2 294,9 GWh, o tai 102,9 GWh daugiau nei 2015 m. Pasaulinė statistika dar iškalbingesnė: sakoma, kad iki 2040 m. elektros energijos paklausa padidės 85 proc.

  • Prasideda akcija ,,Elnias“

    Siekdami sustiprinti šalies miškuose gyvenančių elnių apsaugos kontrolę bei užtikrinti jų apsaugos prevenciją, nuo rugsėjo 12 dienos iki spalio 4 dienos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuos aplinkosauginę akciją „Elnias".

  • Parsineštas namo sveikas jauniklis – meškos paslauga gamtai

    Šį pavasarį, kaip ir kasmet, gamtosaugininkai susiduria su perdėtu žmonių rūpinimusi rastais laukinių gyvūnų jaunikliais, kuris iš tiesų pridaro nemažos žalos gamtai.

    Aptikusieji paukščių ar žvėrių jauniklį labai dažnai parsineša jį namo, įsitikinę, kad jis našlaitis ir kad jam reikia globos. Taip iš gamtos paimama dešimtys paukščiukų, kiškiukų, briedžiukų, stirniukų. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų. Tačiau dauguma žmonių užaugintų laukinių gyvūnų gamtai yra prarasti, nes labai sunkiai prisitaiko gyventi laisvėje. Daugelis jų, išleistų į gamtą, žūsta jau pirmosiomis dienomis.

  • Eugenijus Vanagickas: metalas lyg nešlifuotas brangakmenis, iš kurio galima sukurti grožį

    Smulkutis, regis, visai nepanašus į daugelio įsivaizduojamą plačiapetį žaliūką kalvį tautodailininkas Eugenijus Vanagickas nedaugžodžiauja ir negražbyliauja. Panašu, kad už patį liaudies menininką kalba gausūs jo darbai ir kūriniai, kuriuose itin dažni gamtos motyvai. Iš miesto į nedidelį kaimelį išsikraustęs kūrėjas džiaugiasi supančia gamta ir tuo, kad gali daryti tai, kas jam patinka. Interneto platybėse savo darbų nereklamuojantis ir ypatingo populiarumo nesiekiantis kūrėjas tvirtino dirbąs savo malonumui, tačiau laisvo laiko, kaip ir sveikatos, – kuo senyn, tuo mažyn...

  • Keramikė Jovita Paukštytė: „Niekada nesilaikiau standartų“

    Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro (buvusi Utenos jaunimo mokykla) neformaliojo švietimo mokytoja Jovita Paukštytė jos vadovaujamą keramikos būrelį lankančius vaikus bei jaunuolius supažindina su moliui būdingomis savybėmis, skatina išmėginti įvairias lipdymo technikas, formas, faktūras, moko dekoruoti pačių rankomis sukurtus keramikos dirbinius. Dar vaikystėje su moliu susipažinusios keramikės išugdyti mokiniai nuolat skina laurus įvairiose parodose, konkursuose, tad nenuostabu, kad mokytoja didžiausiu savo ilgametės kūrybinės veiklos įvertinimu vadina vaikų jai dovanojamas šypsenas. „Utenos diena" su iš Ignalinos kilusia kūrėja kalbėjosi apie atsidavimą darbui bei kūrybai, meilę gyvūnams, pomėgį kurti namų interjerą, modeliuoti ir siūti drabužius.

  • „...einu, kad pasodinčiau medį“

    Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena talentingas, maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Jo sodybos kiemas – nuostabių medžio skulptūrų, kompozicijų, stogastulpių muziejus, kuriame išstatyta daugiau nei 30 autorinių darbų, o namo viduje – mažoji grafika, tapyba, metalo plastika.

  • Galingi ratai – bėda jautriai gamtai

    Saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai ir šią žiemą apsnigtų upių, kalvų ir piliakalnių šlaituose kartas nuo karto aptinka keturračių motociklų vėžių. Jos liudija, kad galingais ratais ardomi šie šlaitai ir niokojama gamta. Keturračiai ardo miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, kenkia laukinei gyvūnijai, ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu, teršia aplinką.

  • Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis

    Pastaruoju metu Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) gauna nemažai gyventojų pranešimų apie aplinkos taršą srutomis ir skystu mėšlu. Apie tai praėjusį mėnesį sulaukta net 19 skambučių. 2016-ųjų sausį tokių skambučių buvo perpus mažiau. Nors vasaris dar tik prasidėjo, o jau gauti 5 pranešimai apie taršą srutomis. Beveik visi gauti pranešimai pasitvirtino.

  • Irena Latonienė: skudučiai – nepopuliarus, bet saugotinas lietuvių liaudies instrumentas

    Adolfo Šapokos gimnazijos muzikos mokytoja Irena Latonienė jau dvidešimt metų vadovauja šios gimnazijos skudutininkų ansambliui „Kadijo". Pamėgusi lietuvių liaudies instrumentus dar vaikystėje, dirba su jais nuo devyniolikos metų. Ir žada šio darbo neapleisti tol, kol bus jėgų. O jų kol kas entuziastinga, jaunatviška ir šiltai bendraujanti ansamblio vadovė nestokoja. Kaip sako pati – jaunatviškumą ir energingumą ji gauna iš savo auklėtinių, o jiems atiduoda savo patirtį.

  • Tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė sukasi lyg voverė rate...

    Kas nors kiek domisi kultūriniu Utenos gyvenimu, lankosi renginiuose, seka feisbuko naujienas, tas negali nepastebėti įvairiapusės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės veiklos: ji dalyvauja parodose, rengia ir leidžia knygas, rengia mokymus, seminarus, o pastaruoju metu – dar ir daug keliauja po pasaulį su savo darbais. Sukasi it kokia voverė rate, tik moters ratas kitoks – ne uždaras, o su daugybe takų takelių. Tokio tautodailininkės veiklumo (ir rezultatų) galima tik pavydėti!

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5638
Vakar apsilankė:9489
Šią savaitę apsilankė:33178
Šį mėnesį apsilankė:121304
Viso (nuo 2015-02-16):11883496
Šiuo metu naršo:
109
2019-12-12
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!