Vienas iš kasmetinių rudens darbų soduose – sugrėbti lapus, kitas žaliąsias atliekas, o dažnas rūpestis – kur jas dėti. Žaliųjų atliekų, kurioms yra priskiriamos biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos, negalima mesti į bendrą mišrių atliekų konteinerį, nes, kai šios atliekos sąvartyne pradeda irti, susidaro filtratas, išsiskiria metanas ir kitos sukeliančios šiltnamio efektą dujos, kurios teršia atmosferą. Todėl vis daugiau žmonių renkasi naudingiausią jiems ir palankiausią aplinkai būdą – lapus ir kitas žaliąsias atliekas kompostuoja.

Draudžiama vežti į sąvartynus

Aplinkos ministro įsakymu dar nuo 2003 metų pradžios draudžiama į sąvartynus vežti lapus, žolę, šieną, šakas, kelmus ir kitas žaliąsias atliekas – jos turi būti kompostuojamos. Šiam tikslui Lietuvoje buvo įrengtos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, o skatinant gyventojus kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas, individualioms namų valdoms dalijamos individualios kompostavimo dėžės.
Utenos regione buitinėms atliekoms tvarkyti yra įdiegta antrinio rūšiavimo sistema. Visų pirma iš komunalinių atliekų srauto, kuris patenka į sąvartyną, atskiriamos biologiškai skaidžios atliekos, kurios apdorojamos gaminant kompostą. Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu – kompostu. Šis procesas vyksta dėl mikroorganizmų. Kompostavimas – patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekomis tokiomis kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t. t.

Kompostavimas
Kompostavimo metu vyksta tie patys procesai kaip ir dirvoje, tačiau daug greičiau ir efektyviau. Lapai, žalia žolė ir šakos komposto ruošimoje zonoje kraunamos atskirai, šakos susmulkinamos smulkintuvu. Ruošiant kompostuoti atliekos sumaišomos atitinkamu santykiu, krautuvu sukraunami trapecijos formos atviri kaupai, kurie kas 15 parų yra vartomi, kad apatinis kaupo sluoksnis patektų į viršų, ir atvirkščiai.
Komposto brandinimo metu temperatūra kaupo viduje svyruoja nuo 25 iki 70 laipsnių temperatūros. Kompostuojant atliekas drėgmės kiekis turi būti 65 proc. Jei jis sumažėja iki 40 proc, kaupai laistomi. Paruoštas kompostas yra persijojamas, taip atskiriamos dar nesusikompostavusios stambios atliekos, kurios grąžinamos į komposto ruošimo zoną.
Kompostavimo aikštelėje iš įmonių ir gyventojų priimamos šios žaliosios atliekos: želdynų karpymo ir sodo atliekos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.
Žaliosiose atliekose neturi būti primaišyta plastikinių ir sintetinių pakuočių, laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų), gyvūnų išmatų, pavojingų atliekų (tepalų, užterštų pakuočių), mišrių atliekų.

Išdalijo konteinerius
Kitas itin svarbus atliekų tvarkytojų ir aplinkosaugininkų uždavinys – skatinti individualų namudinį biologiškai skaidžių atliekų kompostavimą. Praėjusį pavasarį pagal panaudos sutartį 1 040 kompostavimo konteinerių buvo išdalyti Utenos individualių namų gyventojams nemokamai. Iš viso Utenos regionui priklauso šešios savivaldybės, kurioms buvo paskirstyta 6 000 konteinerių. Kai kurie gyventojai kompostavo žaliąsias atliekas ir anksčiau, dažniausiai tam naudodami susikaltas medines kompostavimo dėžes. Tačiau šie konteineriai specialiai skirti bioskaidžioms atliekoms kompostuoti. Konteineriuose yra oro tarpai, kurie neleidžia atliekoms sukaisti. Kartu su konteineriu gyventojai taip pat gavo ir atliekų rūšiavimo rekomendaciją, kurios laikantis atliekos per metus pavirs puikiu kompostu, kurį bus galima panaudoti kaip papildomą trąšą. Už jų priežiūrą atsakingi gyventojai jau kompostuoja žaliąsias atliekas, o pasigamintą kompostą panaudos ekologiškam dirvožemio gerinimui. Taip bus ne tik rūpinamasi aplinkos apsauga, bet ir sutaupomi trąšoms skirti pinigai.