ProjektaiTaurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
Pranešimas
  • There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery Pro plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: media/k2/galleries/5477
2018 gegužės 09, Trečiadienis 08:34

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

  • Elvyra SABALYTĖ
  • 8 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

(Pabaiga. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

„Tautiškos giesmės“ klausėsi savo kieme
Taurapilio kaimo gyventoja aštuoniasdešimtmetė Veronika Balčiūnaitė gimė ir užaugo šiame kaime, kuriame gyveno ne tik jos tėvai, seneliai, bet ir proseneliai. Nuo jos jaukios sodybos iki Tauragno ežero – ranka paduoti. Netoliese stūkso ir Tauragnų krašto pasididžiavimas – garsusis Taurapilio piliakalnis.

Prakalbus apie piliakalnį, prisiminimai aštuoniasdešimtmetę nunešė į jaunystės laikus. „Kaip galima užmiršti ant Taurapilio vykdavusias gegužines. Tais laikais jaunimo prisirinkdavo pilnas piliakalnis, tik paryčiais išsiskirstydavom. Šokių aikštelę apkaišydavom berželiais, pripindavom vainikų, – į jaunystę mintimis nuklydo V. Balčiūnaitė. – Ir muzikantą pasamdydavom, o dabar jie visi kažkur dingo.“

Paklausta, ar pernai per Lietuvos valstybės dieną ant Taurapilio giedojo „Tautišką giesmę“, taurapiliškė apgailestavo apie tai iš anksto nežinojusi. Kad ten kažkas vyks, suprato tik tada, kai pradėjo važiuoti mašinos. Moteris ne tik klausėsi „Tautiškos giesmės“, nes jos sodyboje viskas buvo puikiai girdėti, bet ir gražias šventines prakalbas girdėjo. V. Balčiūnaitė iš buvusiųjų ant piliakalnio sužinojo, kad vargu ar dar kada nors ant Taurapilio susirinks tiek žmonių, kiek buvo suplūdę per šventę.

Piliakalnį pamėgo triukšmadariai
Paskutinį kartą prie piliakalnio aštuoniasdešimtmetė buvo nuėjusi pernai rudenį. Ją ten nueiti paskatino anaiptol ne džiaugsmas. Į moters kiemą dar pernai beveik kasdien ateidavo ežeru atplaukdavusi gulbė su trimis gulbiukais, kuriuos labai mylėjo ir vaikai, ir žvejai. Savo drauges ji lesindavo duona, koše, duodavo ir virtų bulvių. Taurapiliškė apsiverkė, kai šiemet kieme pasirodė tik viena gulbė, nes kitas pernai rudenį nušovė kažkoks nenaudėlis. Sako, net policija dėl šio įvykio buvo atvažiavusi.

„Kai einu per lauką, iš tolo ant piliakalnio matau vien žmonių galvas. Kodėl jie darbo neturi, kodėl jie ten sėdi? O gal ir mokinių ten būna? Baisiausia, kad ant piliakalnio privažiuoja visokių girtuoklių, kurie išvažinėja viską aplinkui, triukšmauja, gąsdina ir baigia išbaidyti visus čia perinčius paukščius, neretai girdžiu ir kažką šaudant, – baisėjosi V. Balčiūnaitė. – Tokie kaip patrakę su mašinomis net ant mažų gulbiukų važiuoja. Duok Dieve, kad ant piliakalnio atvažiuotų kuo daugiau tokių žmonių, kokie buvo susirinkę pernai liepos 6 d., kad jie nešaudytų, nešūkautų, kad triukšmo nekeltų.“

Taurapiliškė prasitarė, kad jos namuose kartais girdėdavosi įtartini garsai, vaidendavosi ir jos tėvams. J. Balčiūnaitė savo namus pašlaksto bažnyčioje šventintu vandeniu, šventintų gėlių parsineša. Anksčiau ir kunigas namų pašventinti apsilankydavo. Nuo tada ir nustojo namuose pokšėti. Buvę jos kaimynai pasakojo, kad nebegalėjo gyventi, todėl išvažiavo į Uteną. Jiems naktį miegant net antklodę kažkas nuo jų nutraukdavo.

Nuošalioje ramybės oazėje dienas leisti V. Balčiūnaitei padeda jos numylėtinis šuo Lordas. Karvę laikanti pensininkė net nepastebi, kaip prabėga diena. „Dabar turiu rūpintis ir telyčaite, bet ją norėčiau parduoti, per sunku jau man, tad reikės ieškoti pirkėjo. O ir pomidorus šiltnamyje jau reikės sodinti", – atviravo pašnekovė. Rasti lobio vyrams nepavyko

V. Balčiūnaitė yra girdėjusi legendą, kad kadaise ant Taurapilio stovėjusi bažnyčia, kuri prasmego kiaurai žemėn. Moteris nė kiek neabejoja, kad bažnyčia iš tikrųjų ten stovėjo, o prie piliakalnio papėdės buvusioje gyvenvietėje senovėje gyveno žmonės. Toje vietoje, kur prieš kelis šimtus metų buvo pilkapynas, kolūkio laikais jai teko kasti bulves. „Būdama gal dešimties metų kartu su kitais kolūkiečiais kasiau bulves. Lauką aręs traktorininkas iškasė mūsų protėvių kaulus, – baisėjosi J. Balčiūnaitė. – Kaip šiandien atsimenu, dirvoje radome žmogaus rankos kaulą. Mes išsigandę jį užkasėme po žemėmis. Tai tik patvirtina, kad ten tikrai gyveno mūsų protėviai."

Aštuoniasdešimtmetė žino, kad prieš keletą metų archeologai kasinėjo prie Taurapilio buvusią gyvenvietę ir pilkapyną. Tai buvęs neeilinis įvykis, todėl netrūko vietinių smalsuolių, tačiau ji pati ten nebuvo nuėjusi pasižiūrėti. Taurapiliškei žinoma ir tai, kad keli vietiniai gyventojai ne taip seniai patys bandė kasinėti piliakalnį, ieškodami paslėpto lobio. Bekasinėdami piliakalnį, vyrai atkasė cementinį įtvirtinimą, nuo kurio pradėjo slinkti žemės, todėl jiems teko iš ten išsinešdinti. Taip ir baigėsi lobio paieškos.

Vaizdas – vertas milijono
Vos keli šimtai metrų nuo Taurapilio piliakalnio gyvenanti 76 metų Janina Katinienė didžiuojasi, kad yra įsikūrusi gražioje vietoje. Nuo ant kalniuko stovinčio jos namo prieš akis atsiveria milijono vertas vaizdas – Taurapilio piliakalnis ir šalimais tyvuliuojantis Tauragno ežeras. Pakelėje sutikta J. Katinienė su dviem pagalbininkais sodino bulves. Klausinėjami apie Taurapilį bulviasodžio talkininkai į kalbas nesileido ir vis ragino šeimininkę greičiau baigti pokalbį. Moteris į Taurapilio kaimą, kaip ji pati sakė, atitekėjo 1966 metais. „Sovietiniais laikais ant Taurapilio vykdavo gegužinės, daug žmonių čia prisirinkdavo. Smagu būdavo, nes žmonės mėgdavo pašokti, – prisiminė gražias akimirkas J. Katinienė. – Ir mūsų trys vaikai augdami ant piliakalnio dažnai lakstydavo."

Ar tiesa, kad netoliese piliakalnio gyvenusių žmonių namuose kažkodėl vaidendavosi? J. Katinienė yra apie tai girdėjusi. „Dėdė Bonifacijaus Katinas, kuris gyveno arti piliakalnio, yra pasakojęs, kad jo namuose vaidendavosi. Jis gaudydavo žuvis, pas jį važiuodavo „bagočiai", baliavodavo, oi oi, kas ten dėdavosi", – pasakojo pašnekovė.

Nušienaudavo visą piliakalnį
„Mano klubai ir keliai pakeisti, tad kojos nebeneša ant piliakalnio. Pernai buvau užlipus ant jo, kai per Mindaugo karūnavimo dieną apylinkių žmonės giedojo „Tautišką giesmę". Teko ir ašarą nubraukti, kažkodėl buvo liūdna, ką padarysi, – atsiduso J. Katinienė. – Kai apsidirbsiu darbus, nueisiu pasėdėt ant piliakalnio, o gal palauksiu, kol atvažiuos giminės, visi nueisim, vienai ne taip smagu."

Taurapilio kaimo senbuvė prisiminė, kaip sovietmečiu ant piliakalnio jos šeima dalgiais pjaudavo šieną, nes jo labai trūkdavo. Nusipjauti žolę leisdavo kolūkio valdžia. „Sunku būdavo dalgiu pjauti, čia aukštyn užlipi pradalgę nupjovęs, čia vėl žemyn stačiausiu šlaitu leidiesi dalgiu mojuodamas. Dar du berniukai mums talkon ateidavo, – prisiminė J. Katinienė. – Kai nupjaudavom žolę, piliakalnis gražus likdavo. Ir dabar kasmet jo viršų nušienauja, kad žmonėms nereikėtų po žolę braidyti."

Autorės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos“ Nr. 026)

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai? Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais“, „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai... Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais" ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Tauragnų seniūnijoje (Utenos r.) stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Prie piliakalnio telkšo Tauragno ežeras, giliausias ežeras Lietuvoje (62,1 m). Atsiveriantys nuo Taurapilio piliakalnio viršūnės vaizdai, išmarginti ežerais ir ežerėliais, miškais ir kloniais, ypač vasarą, gniaužia kvapą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

  • „Taurapilyje“ – dedikacija Vincui Kudirkai

    Gruodžio 6 dieną (trečiadienį) Kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“ 13 val. gimnazistams, o 17 val. (miesto visuomenei) vyks dedikacija Vincui Kudirkai „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi!“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

  • Į Uteną atvykusi menininkė Rasa žada sujudinti kultūros vandenis

    Buvusi Salako kultūros namų vadovė Rasa Lukošiūnaitė neapsiribojo darbu nedideliame Zarasų rajono miestelyje – visuomet energinga ir naujų minčių nestokojanti mergina ieškojo platesnių kūrybinių erdvių. Sausio 9 dieną ji pradėjo dirbti Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis", kuriame nuo šiol vykdys projektų koordinatorės pareigas. Labiausiai kūrybą ir laisvę vertinanti 31 metų Rasa save vadina menininke iki kaulų smegenų.

  • Dviguba šventė: atidarytas „Taurapilis“ ir įteiktos verslo nominacijos

    Vakar, lapkričio 26 dienos vakarą, oficialiai atidarytas Utenos kūrybinių industrijų centras „Taurapilis". Šiame ilgai lauktame renginyje dalyvavo apie du šimtus Utenos verslo atstovų ir svečių.

  • „Taurapilyje“ bus ne tik rodomi, bet ir kuriami filmai

    Šių metų spalio 23 dieną Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis" įrengtoje kino erdvėje įsižiebs projektoriaus šviesos. Čia savo veiklą pradeda pirmieji šio centro rezidentai – Kino namų „Taurapilis" kūrėjai.
    Į susitikimą su kinu uteniškius ir rajono gyventojus kviesiantys naujos, kinui dedikuotos erdvės šeimininkai žada spalvingų kino renginių, edukacinių užsiėmimų kupiną sezoną.

  • Spalio mėnesį Utenoje duris atvers modernus kūrybinių industrijų centras

    Neseniai Utenos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, vadovaujama Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino, rinkosi į specialų jaunimo tarybos posėdį, kuris vyko kūrybinių industrijų centre „Taurapilis". Modernus pastatas, kuriame po vienu stogu sugyvens menas, technologijos bei verslas, jau baigtas įrengti, šiuo metu laukiami užsakyti baldai, atliekami administraciniai darbai.

Renginių kalendorius

praėjusiam mėnesiui Lapkritis 2018 Kitas mėnuo
Pr A T K P Š S
week 44 1 2 3 4
week 45 5 6 7 8 9 10 11
week 46 12 13 14 15 16 17 18
week 47 19 20 21 22 23 24 25
week 48 26 27 28 29 30

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2722
Vakar apsilankė:3275
Šią savaitę apsilankė:9036
Šį mėnesį apsilankė:42138
Viso (nuo 2015-02-16):9206700
Šiuo metu naršo:
29
2018-11-14
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!