ProjektaiTaurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
2018 gegužės 02, Trečiadienis 09:00

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
  • Elvyra SABALYTĖ
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

(Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos“ Nr. 026)

Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai? Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais“, „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

Aptiko krosnies liekanų
2013 m. gegužės mėnesį jungtinė Klaipėdos universiteto ir Vokietijos archeologų ekspedicija baigė tirti 2012 m. pradėtą Taurapilio piliakalnio papėdės gyvenvietės pirmą perkasą. Tyrinėta šios perkasos 6x3 m dydžio V dalis. Apie tai išsamiai straipsnyje „Taurapilio piliakalnis ir papėdės gyvenvietė“, išspausdintame leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“, rašo minėtos ekspedicijos dalyviai archeologai dr. Gintautas Zabiela ir Sebastian Messal.

Tyrimai pradėti nuo 65 cm gylio, kurį pasiekus 2012 m. pirma perkasa buvo konservuota. Minėtame straipsnyje pateikti išsamūs duomenys apie tyrinėtoje vietoje aptiktas neblogai išsilaikiusios krosnies liekanas. Krosnis buvo 4x2 m dydžio, molinėmis iki 50 cm pločio sienelėmis, su 2,2x1,45 m dydžio akmenų kupolu. Pakuros vietoje fiksuoti šeši degusių akmenų sluoksniai, į ją sukritę, matyt, po gaisro. Krosnyje aptikti du apžiestų puodų šukių lizdai. Pirmas lizdas rastas 60–70 cm gylyje, 26x21 cm dydžio plotelyje. Tarp radinių – ir 17 apžiestų šukių, svėrusių 335 g, buvo bangele petelių srityje ornamentuoto puodo 17 cm skersmens anga, 11 cm skersmens dugnu. Jis sukiužo tarp akmenų, griūdamas į šiaurės vakarų pusę. Antras puodo šukių lizdas aptiktas 70 cm į šiaurės rytus nuo pirmo 12–15 cm giliau, 30x20 cm dydžio plotelyje. Jį sudaro 30 šukių, kurių svoris 573 g. Puodas išvaizda panašus į pirmąjį, juoda išore, 7–8 mm storio sienelėmis, 12 cm skersmens anga. Spėjama, kad krosnyje jos griūties metu stovėjo du puodai. Krosnis buvo su pakrosnio duobe, į įžemį įgilinta iki 60 cm, į kurią suvirto dauguma krosnies konstrukcijų. Šios krosnies liekanos sukėlė ryškią magnetometru fiksuotą anomaliją, tapusią pagrindu čia 2012 m. matuoti pirmą perkasą. Minėto straipsnio autoriai krosnies sunykimą preliminariai sieja su 1433 m. žiemą Livonijos ordino įvykdytu Tauragnų pilies sunaikinimu. Krosnies vietoje bei netoliese jos buvo daug molio tinko, nuo jos suirusių dalių (surinkta 8,112 kg), rasta 359 perdegusių gyvulių kaulų fragmentai (bendras svoris 539 g). Aptikta nemažai žuvų žvynų ir kaulų, daugiausia smulkių žuvų, nes pastato, kuriame stovėjo krosnis, šeimininkas buvo prisiekęs žvejys. Pagal per dvejus metus surinktą žuvų žvynų kolekciją Taurapilio papėdės gyvenvietė, mokslininkų teigimu, 2013 m. bene labiausiai reprezentavo žvejybą Lietuvoje viduramžiais.

Tarp radinių – brūkšniuotoji keramika
Straipsnyje „Taurapilio piliakalnis ir papėdės gyvenvietė“ pateikiama informacija apie už krosnies 60–70 cm gylyje pasiektame įžemyje rudame smėlyje aptiktas dvi stulpavietes ir dvi duobes, kurių viena siejama su krosnies konstrukcija, kita galbūt priklauso Brūkšniuotosios keramikos kultūros palikimui. Šalia pastarosios duobės rasta brūkšniuotosios keramikos. Ji mažiausiai 55 cm skersmens, 25 cm gylio, stačiomis sienelėmis, užpildyta rusvai pilku priesmėliu. Šalia duobės rasta brūkšniuotosios keramikos.

Minėtame straipsnyje minima, kad dauguma tyrimų metu surinktų radinių sudaro apžiesta keramika (162 šukės), puošta bangelės (28 šukės), linijų (6 šukės) ar net įkartų (viena šuke) ornamentu. Jos buvo nuo vidutinio dydžio viduramžiams įprastų puodų pūstu pilveliu ir atlenktu pakraštėliu, kurių angos skersmuo siekė 14–16 cm. 17 identifikuotų lipdytų šukių lygiu paviršiumi gali būti tų pačių apžiestų puodų. Brūkšniuotajai keramikai skiriamos 9 šukės, grublėtajai – viena, tai patvirtina 2012 m. padaryta išvada, jog ši vieta buvo apgyvendinta ir I tūkst. Kitus radinius sudaro 3 titnago nuoskalos, pora bronzinių skardelių, emalinis karolis.

Išbandė kalamąjį zondą
2013 m. Taurapilyje išbandytas papėdės gyvenvietės ir piliakalnio zondavimas kalamuoju zondu. Šis metodas gana plačiai taikomas Vokietijoje. Zondas į žemę įkalamas ar įspaudžiamas, esant reikalui – prailginamas prisukus papildomus 1 m ilgio strypus. Išpjovoje užsilaikęs dirvožemis leidžia zonduojamos vietos stratigrafiją (geologijos mokslo šaka, nagrinėjanti uolienų sluoksniavimosi dėsningumus ir nustatanti jų amžių – aut. past.) fiksuoti centimetro tikslumu. Tai labai mažai ardantis ir gana greitas metodas, leidžiantis nustatyti sluoksnių stratigrafiją ir paimti mėginius. Vidutinis zondavimo greitis buvo 6 zondai (kiekvienas iki 1 m gylio) per valandą dirbant dviem žmonėms. Taurapilyje iš viso padaryti 156 zondai, iš jų 114 – piliakalnyje.

Nustatė kultūrinį gyvenvietės sluoksnį
Archeologų ekspedicijos dalyviai zondais nustatė, kad papėdės gyvenvietėje kultūrinis sluoksnis susidaręs arba išlikęs skirtingai – iki 60 cm storio sluoksnis yra į pietus nuo piliakalnio esančios kalvos V šlaite, iki 1,12 m daubelėje, Tauragno ežero pietiniame krante, gyvenvietės rytinėje dalyje. Zondai piliakalnyje parodė jo sudėtingą raidą. Anot archeologų, piliakalniui įrengti buvo panaudota ne visai taisyklinga kalva kiek iškilusiu paviršiumi. Piliakalnyje turi būti Brūkšniuotos keramikos kultūros  sluoksnis. Šis sluoksnis tiriant zondais labiau išsiskyrė aikštelės pietrytinėje dalyje ir net šlaito viršuje, kur atskirtas niveliaciniais smėlio ir molio sluoksniais, suformuotas jau viduramžiais įrengiant Tauragnų pilį. Ankstyvesnis iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis fiksuotas ir po 50 cm storio perdegusio molio tinko sluoksniu V pylimo vietoje. Viduramžių pilies kultūrinis sluoksnis yra visoje aikštelėje, kur siekia nuo 20 cm aikštelės centrinėje dalyje iki 1 m jos rytinėje dalyje bei pakraščiuose. Jis gali būti susiliejęs su pagal spalvą niekuo nesiskiriančiu ankstesnio laikotarpio sluoksniu. Aikštelės centrinėje dalyje esančioje duobėje sluoksnio storis siekia iki 1,8 m, tačiau čia jis yra suslinkęs ir perklostytas. Iš kai kurių zondų paimti žemių ir angliukų mėginiai tyrimams. Visa 2012–2013 m. sukaupta medžiaga detaliau tebeanalizuojama.

Straipsnio „Taurapilio piliakalnis ir papėdės gyvenvietė" autorių teigimu, 2012–2013 m. Taurapilio archeologijos paminklų komplekso tyrimai parodė jo perspektyvumą, tačiau toliau sėkmingai plėtoti jo pažinimą galima tik turint deramą finansavimą, kas šiuolaikiniame Lietuvos archeologijos moksle yra didelė retenybė.

Tęsinys kituose laikraščio numeriuose

Linos Narčienės ir Utenos kraštotyros muziejaus nuotr.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Piliakalnis prie Alaušo: atmintyje išlikę prisiminimai

    Birželio mėnesį išleistame laikraštyje „Utenos diena“ skaitytojams priminėme, kad Maneičių piliakalnio likimas liūdina vietos gyventojus, kurie vis rečiau iki jo nueina. O ir tų einančių, arba, kaip vietiniai vadina, senbuvių, beveik nebeliko. Link piliakalnio vedantis takelis užžėlė medžiais ir didelėmis žolėmis, čia nebeužsuka turistai. Surasti pilies kalną – tikras iššūkis. Prieš 60 metų (žr. nuotr.) piliakalnis buvo puikiai matomas, žinomas ir lankomas. Jūsų dėmesiui – šiuo metu Vilniuje gyvenančios garbaus amžiaus skaitytojos Albinos Raškevičiūtės prisiminimai apie gimtą kraštą ir vaikystės piliakalnį.

  • Archeologai atvėrė istorinius Garnių I piliakalnio klodus

    Praėjusiais metais prieš Jonines savo darbus užbaigę archeologai kurį laiką visą dėmesį buvo sutelkę į Daugailių seniūnijoje esantį Garnių I piliakalnį, dar 2016-aisiais  užminusį ne vieną mįslę. Grupelė archeologų šiandien jau gali drąsiai teigti, kad mūsų kraštas pasižymi turtinga praeitimi.

  • Rajono valdžia laukia Europos dievų malonės

    Visi turi sakralias vietas: vieni – savo gimtinę, kiti tėvynę, treti seniai prisirišę prie vienos ar kitos vietos ir turi savo užutėkį. Gal ne visi, bet mes mylime Uteną, savo miestą, kuriame gyvename, kuriuo džiaugiamės, žinome pasiekimus ir valdžios nuveiktus darbus. Jei valdžia nemylėtų savo miesto, mes ją bandytume nušvilpti, o atėjus rinkimams tartume jai savo verdiktą. Tačiau šį kartą – ne apie politiką, bet apie valdžios pamirštą mūsų miesto istoriją. O ji – labai sena.

  • Daugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį

    Daugailių kraštas gali didžiuotis piliakalnių gausa: jų žinoma net 14. Visame Utenos rajone priskaičiuojami 59 pilies kalnai. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso Daugailių I piliakalnis su papėdės gyvenviete. Manoma, kad 1254 metais ant minėto piliakalnio buvo pastatyta svarbų vaidmenį ginant kraštą atlikusi Daugailių pilis, prieš 1685 metus iškilo pirmoji bažnyčia. Daugailiai iki šių dienų yra gyvas miestelis, kuriame gyvena keli šimtai žmonių. Deja, to paties negalima pasakyti apie visus Daugailių seniūnijos kaimus, kurie savo teritorijose turi piliakalnių. Kai kuriuose iš jų belikusios vos kelios trobos.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Pabaiga. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai... Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais" ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 26, 28)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Tauragnų seniūnijoje (Utenos r.) stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Prie piliakalnio telkšo Tauragno ežeras, giliausias ežeras Lietuvoje (62,1 m). Atsiveriantys nuo Taurapilio piliakalnio viršūnės vaizdai, išmarginti ežerais ir ežerėliais, miškais ir kloniais, ypač vasarą, gniaužia kvapą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

  • Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis

    Tęsinys. Pradžia Nr. 22

    Narkūnų piliakalniai žinomi tikriausiai kiekvienam uteniškiui, nes jie siejami su Utenos miesto įkūrimu ir legendiniu kunigaikščiu Uteniu. Manoma, jog Utenos miestas buvo pirmiausia įkurtas būtent toje vietoje ir tik vėliau, XV a., priešams sudeginus ir sunaikinus pilį bei gyvenvietę, ji persikėlė į netoliese esantį slėnį, dabartinio miesto vietą. Narkūnų piliakalniai – ne tik istorikų bei archeologų tyrinėjimų objektas, liaudyje apie juos sklando daugybė legendų ir padavimų, piliakalnius apdainuoja poetai ir rašytojai, jie vaizduojami paveiksluose, karpiniuose. Galiausiai šalia piliakalnių gyvena paprasti žmonės, kurių likimai toliau glaudžiai siejasi su šia istorine vieta ir tuo netiesiogiai pratęsia pirmųjų piliakalnių gyventojų darbus, godas ir svajones...

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:63
Vakar apsilankė:3791
Šią savaitę apsilankė:11940
Šį mėnesį apsilankė:78976
Viso (nuo 2015-02-16):9011920
Šiuo metu naršo:
15
2018-09-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!