ProjektaiTaurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
Pranešimas
  • There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery Pro plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: media/k2/galleries/5477
2018 balandžio 25, Trečiadienis 08:00

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

  • Elvyra SABALYTĖ
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

(Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai... Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais" ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

Taurapilį išgarsino radiniai pilkapyne
Išlikusiais šykščiais duomenimis, mėgėjiškų Taurapilio kasinėjimų būta XIX a. Piliakalnį bandė kasinėti kunigas Bareika. Anot legendos, Taurapilyje stovėjusios žemėmis užpiltos bažnyčios XX a. pradžioje ieškojo ir tauragniškiai, tačiau nieko vertingo jiems surasti nepavyko.

Piliakalnis ir gyvenvietė iki minėtos 2012–2013 metų ekspedicijos nebuvo tyrinėti, o pilkapyno tyrimai Taurapilį išgarsino ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 1970–1971 metais tuometis Istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas Adolfas Tautavičius čia ištyrė visas paviršiuje matomas pilkapių liekanas, jose rado 15 griautinių (nuo žodžio griaučiai – aut. past.) ir 3 degintinius žmonių kapus, 4 griautinius žirgų kapus. Pilkapyje aptiktas labai turtingas (su nevietinės kilmės įkapėmis) V a. griautinis kario su žirgu kapas, dažnai įvardijamas kaip kunigaikščio kapas. Šis atradimas tapo paskata po beveik 40 metų archeologams vėl sugrįžti į Taurapilį. Manoma, kad šalia piliakalnio buvusi taip pat ilgalaikė gyvenvietė, kuri paskutiniame savo egzistavimo etape buvo apjuosta grioviu bei medinę užtvarą turėjusiu pylimu.

Pasitelkė modernią vokiečių įrangą
Po nepriklausomybės atgavimo, 2012–2013 metais, archeologai vėl susidomėjo Taurapilio piliakalniu ir jo aplinka. 2012 metų vasarą Taurapilyje archeologinius kasinėjimus vykdė jungtinė Klaipėdos universiteto ir Vokietijos archeologų ekspedicija, vadovaujama archeologo dr. Gintauto Zabielos. Taurapilio piliakalnio papėdėje bandyta pažvelgti į praeitį bei atrasti mūsų protėvių pėdsakų. Taurapilio archeologinį kompleksą sudaro Tauragno ežero pietiniame krante, maždaug ties jo viduriu, esantis piliakalnis, šalia jo išsidėsčiusi papėdės gyvenvietė ir pilkapynas. Apie tai išsamiai rašoma leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais" publikuotame straipsnyje „Taurapilio piliakalnio papėdės gyvenvietė" (autoriai – Eglė Stankevičiūtė, Sebastian Messal, dr. Gintautas Zabiela).

Prieš vykdant archeologinius kasinėjimus buvo atlikti žvalgymai naudojant specialią vokiečių atsivežtą aparatūrą. 2011 m. gegužės ir spalio mėnesiais buvo įvertinta esama padėtis, pradėti komplekso žvalgymai magnetometru. Magnetometras Lietuvos archeologijoje buvo išbandytas pirmą kartą. Anksčiau buvo kasinėjama kone aklai, nežinant, ar pavyks ką nors rasti. Moderniu metodu išžvalgius teritoriją paaiškėjo, kuriose vietose verta kasti. Magnetinė žvalgyba pratęsta 2012 metų ekspedicijos metu. Taurapilyje buvo padaryta apie 3 ha bendro ploto magnetinė nuotrauka, leidusi pasirinkti perspektyvias tyrinėjimų vietas (šią nuotrauką jau spausdinome – aut. past.). 2012 metais pasirinkta tirti pora skirtingų vietų papėdės gyvenvietėje.

Atkasė intensyvų kultūrinį sluoksnį
Taurapilio piliakalnio papėdės gyvenvietė yra išsidėsčiusi apie 6 ha plote kalvotoje vietovėje. Anksčiau ariant jos kultūrinį sluoksnį rasta lipdytos brūkšniuotosios, grublėtosios, lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos, molinis verpstukas, molio tinko, geležies gargažių. Dabar jos teritorija dirvonuoja, kultūrinį sluoksnį kiek ardo per pietrytinę gyvenvietės dalį piliakalnio link vedantis keliukas, intensyviai naudojamas piliakalnio lankytojų bei žvejų. 2012 metais papėdės gyvenvietėje tyrinėtas bendras 56 kv. m plotas, iš kurio visiškai ištirta 38 kv. m.

Straipsnyje „Taurapilio piliakalnio papėdės gyvenvietė" pažymima, kad 6x6 m dydžio perkasa tyrinėta dviejų ryškių magnetinių anomalijų vietose, 40 m į pietryčius nuo piliakalnio pietrytinės papėdės, čia esančios kalvos rytiniame šlaite. Joje iškart po velėna aptiktas intensyvus juodas kultūrinis sluoksnis. Nors tyrinėta vieta buvo kalvelės šlaite, vientiso kultūrinio sluoksnio storis siekė iki 80 cm ir į kalvelės pusę jis storėjo. Kokių nors tarpsluoksnių ar statinių liekanų jame nepastebėta, nors buvo tiriama horizontais po 10 cm, o visa žemė sijojama sietais su 4x4 mm dydžio akutėmis, taip surenkant smulkius dirbinius.

Į įžemį įgilintose duobėse ir kitose struktūrose (iš viso aptikta 14) kultūrinio sluoksnio storis siekė 1,4 m. Tyrimų metu paaiškėjo, kad abi magnetinėje nuotraukoje matomas anomalijas generavo būtent įgilintos vietos. Pirmoji jų buvo 80 cm skersmens ir 50 cm gylio duobė stačiais šonais. Paprastai tokios duobės aptinkamos Vakarų Lietuvoje I tūkst. vidurio–II pusės gyvenvietėse, kur jos laikomos maisto atsargų saugyklomis. Antrosios anomalijos paskirtis 2012 m. tyrinėjimuose liko neaiški, nes ją ekspedicijos dalyviams teko užkonservuoti 2013 m. tyrinėjimams. Prieš tai joje padarytų pora kalamųjų zondų parodė, kad neištirto sluoksnio storis čia siekia iki 60 cm.

Rasta gyvenvietėms būdingų dirbinių
Anot minėto straipsnio autorių, perkasos 6x6 m kultūriniame sluoksnyje rasta gyvenvietėms būdingų dirbinių: keramikos, molio tinko, geležies šlako, geležinis peilis, moliniai verpstukai, bronzinės skardelės, akmeniniai galąstuvai bei trintuvai. Retesni dirbiniai yra labai smulkios nulašėjusios bronzos liekanos, liudijančios čia buvus jos apdirbimo vietą, pora sukabintų geležinių grandelių, labai primenančių grandininių šarvų fragmentą. Sijojant gruntą surinkta gausi žuvų žvynų (daugiausia – smulkių) ir kaulų kolekcija. Sprendžiant iš surastų dirbinių ir ypač keramikos (vyrauja apžiesta lygiu paviršiumi, kartais puošta bangelėmis), tyrinėtą vietą galima datuoti vėlyviausia piliakalnio ir gyvenvietės naudojimo faze – XIV a. pabaiga ar XV a. I puse, nors rasta ir paskirų lipdytų grublėtų bei brūkšniuotų šukių, liudijančių gyvenimą šioje vietovėje vykus ir I tūkst.

Aptiko gynybinį griovį
10x2 m dydžio perkasa tirta už saugomos papėdės gyvenvietės teritorijos ribų, privačioje žemėje. Archeologų teigimu, šioje vietoje magnetinėje nuotraukoje buvo matyti ilga siaura griovio vietą primenanti anomalija, nors paviršiuje jokių jo žymių nebuvo. Ši anomalija maždaug per 100 metrų nuo piliakalnio papėdės nutolusiu puslankiu juosė apie 4,5 ha teritoriją. Magnetinės nuotraukos apimamuose ruožuose ji kilo šlaitu arba ėjo kalvos viršumi. Žvalgant galimą jo vietą papėdės gyvenvietės V dalyje atkreiptas dėmesys į puslankiu einantį 10 m pločio viršuje 2 m gylio įdubimą 5 m dugnu, anksčiau laikytą senesnio kelio vieta. Galbūt tai yra šio griovio tęsinys papėdės gyvenvietės V dalyje.

Perkasoje 10x2 m archeologai aptikto užslinkusį gyvenvietės gynybinį griovį. 4 m pločio, 1,8 m gylio nuo dabartinio žemės paviršiaus griovys smailiu dugnu buvo iškastas irgi paskutiniu gyvenvietės gyvavimo metu, greičiausiai XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje. Žemės iš jo buvo išmestos gyvenvietės pusėn, kur buvo suformuotas apie 3 m pločio ties pagrindu pylimėlis (liko tik jo pėdsakai), ant kurio turėjo stovėti kažkokia medinė užtvara. Griovio išorėje jokių žmogaus gyvenimo pėdsakų, išskyrus dvi neaiškaus laikotarpio stulpavietes, neaptikta, vadinasi, griovys juosė gyvenvietę su tam tikra atsarga.

Griovio dugne – kapas
Archeologų ekspedicijos dalyvių laukė ir netikėtas radinys. Jie dar neužslinkusio griovio dugne aptiko griautinį 25–35 metų vyro kapą bei paskirų žmogaus kaulų, priklausiusių maždaug 15-os metų mirusiajam. Vyras surištomis ir prie kūno prispaustomis rankomis užkastas negiliai – 30–40 cm gilyje. Archeologai neabejoja, kad tai primena kažkokį neįprastą laidojimo būdą. Kape rasta geležinė diržo, kuriuo ir buvo suveržtas mirusysis, sagtis. Tokios sagtys datuojamos laikotarpiu nuo XIV a. pradžios iki XVI a. vidurio. Griovyje mirusysis greičiausiai buvo palaidotas XVI a.

Straipsnio „Taurapilio piliakalnio papėdės gyvenvietė“ autorių nuomone, įtvirtinta nemaža papėdės gyvenvietė Taurapilyje Lietuvos archeologijoje lieka unikaliu atveju, nes visur kitur viduramžių gyvenviečių įtvirtinimų neaptikta, net ir geriausiai tyrinėtoje Kernavės gyvenvietėje. Iš nedidelės apimties tyrinėjimų Taurapilyje, nedarydami išsamesnių išvadų, kasinėjimus vykdę archeologai straipsnyje daro prielaidą, kad viduramžių pabaigoje Taurapilio piliakalnio papėdės gyvenvietei, matyt, buvo numatyta gerokai didesnė reikšmė, tačiau tai liko nerealizuotu projektu.

Tęsinys kituose laikraščio numeriuose.

Utenos kraštotyros muziejaus, Linos Narčienės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Pabaiga. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos“ Nr. 026)

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai? Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais“, „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 26, 28)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Tauragnų seniūnijoje (Utenos r.) stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Prie piliakalnio telkšo Tauragno ežeras, giliausias ežeras Lietuvoje (62,1 m). Atsiveriantys nuo Taurapilio piliakalnio viršūnės vaizdai, išmarginti ežerais ir ežerėliais, miškais ir kloniais, ypač vasarą, gniaužia kvapą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

  • „Taurapilyje“ – dedikacija Vincui Kudirkai

    Gruodžio 6 dieną (trečiadienį) Kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“ 13 val. gimnazistams, o 17 val. (miesto visuomenei) vyks dedikacija Vincui Kudirkai „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi!“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

  • Į Uteną atvykusi menininkė Rasa žada sujudinti kultūros vandenis

    Buvusi Salako kultūros namų vadovė Rasa Lukošiūnaitė neapsiribojo darbu nedideliame Zarasų rajono miestelyje – visuomet energinga ir naujų minčių nestokojanti mergina ieškojo platesnių kūrybinių erdvių. Sausio 9 dieną ji pradėjo dirbti Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis", kuriame nuo šiol vykdys projektų koordinatorės pareigas. Labiausiai kūrybą ir laisvę vertinanti 31 metų Rasa save vadina menininke iki kaulų smegenų.

  • Dviguba šventė: atidarytas „Taurapilis“ ir įteiktos verslo nominacijos

    Vakar, lapkričio 26 dienos vakarą, oficialiai atidarytas Utenos kūrybinių industrijų centras „Taurapilis". Šiame ilgai lauktame renginyje dalyvavo apie du šimtus Utenos verslo atstovų ir svečių.

  • „Taurapilyje“ bus ne tik rodomi, bet ir kuriami filmai

    Šių metų spalio 23 dieną Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis" įrengtoje kino erdvėje įsižiebs projektoriaus šviesos. Čia savo veiklą pradeda pirmieji šio centro rezidentai – Kino namų „Taurapilis" kūrėjai.
    Į susitikimą su kinu uteniškius ir rajono gyventojus kviesiantys naujos, kinui dedikuotos erdvės šeimininkai žada spalvingų kino renginių, edukacinių užsiėmimų kupiną sezoną.

  • Spalio mėnesį Utenoje duris atvers modernus kūrybinių industrijų centras

    Neseniai Utenos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, vadovaujama Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino, rinkosi į specialų jaunimo tarybos posėdį, kuris vyko kūrybinių industrijų centre „Taurapilis". Modernus pastatas, kuriame po vienu stogu sugyvens menas, technologijos bei verslas, jau baigtas įrengti, šiuo metu laukiami užsakyti baldai, atliekami administraciniai darbai.

Renginių kalendorius

praėjusiam mėnesiui Birželis 2018 Kitas mėnuo
Pr A T K P Š S
week 22 1 2 3
week 23 4 5 6 7 8 9 10
week 24 11 12 13 14 15 16 17
week 25 18 19 20 21 22 23 24
week 26 25 26 27 28 29 30

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1371
Vakar apsilankė:11506
Šią savaitę apsilankė:21822
Šį mėnesį apsilankė:178469
Viso (nuo 2015-02-16):8569613
Šiuo metu naršo:
89
2018-06-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!