ProjektaiTaurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
2018 balandžio 11, Trečiadienis 09:13

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais
  • Elvyra SABALYTĖ
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

(Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė, Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

Ant Taurapilio galėjo stovėti bažnyčia
„Archeologas Gintautas Zabiela, kasinėdamas Taurapilio piliakalnio papėdės gyvenvietę, rado stiklo šukių, o namų tais laikais su stikliniais langais nebuvo. Tikriausiai tai geriausias įrodymas, kad galbūt čia galėjo stovėti pirmoji bažnyčia. Net mokykliniuose vadovėliuose buvo rašoma, kad viena iš septynių Aukštaitijos bažnyčių, kai Jogaila dovanojo Tauragnus Vilniaus vyskupui, manoma, stovėjo ant Taurapilio, – dalijosi įžvalgomis B. Juknevičienė. – Bažnyčios buvo statomos svarbiausiose pagonių kulto vietose. Jei ji stovėjo ant Taurapilio, tai buvo arba labai svarbi pagonių kulto vieta, arba čia buvo didelė gyvenvietė. Tai galėtų būti vienas iš dviejų paaiškinimų. Arba vienas ir kitas. Vienoje iš legendų, kurios žinau tik nuotrupas, pasakojama, kad buvo sugriauta bažnyčia – ir varpas dundėdamas din dan Tauragnan nuriedėjo. Žmonės pasakojo, kad jis guli ežero dugne.“

B. Juknevičienei yra labai svarbi mūsų tautos istorija ir praeitis. Muziejininkė didžiavosi, kad gyvena prie giliausio Lietuvoje Tauragno ežero. Apie Tauragnų istoriją ji galėtų kalbėti ir kalbėti, nes šio krašto istorija yra labai turtinga: „Netoli Tauragnų stūkso Taurapilio piliakalnis. Piliakalniai yra ir mūsų tautos, ir valstybės paminklai.

Tautos – kadangi susiję su kovomis ir prieš kryžiuočius. Ne šiaip sau ant piliakalnių apsigyvendavo žmonės. Tai susiję ir su mitologija, ir su tautosaka. Taurapilio pilis yra Tauragnų pradžia, kaip ir Utenos pradžia – Narkūnų piliakalnis, Užpalių pradžia – Šeimyniškių piliakalnis. Tik paskui, kai medinės pilys buvo sudegintos apie 1433 metus, žmonės persikėlė gyventi į patogesnes vietas.“

Taurapilis – antroji Kernavė?
Senovėje pilys tarnavo kaip užtvaras, kaip siena kalavijuočiams žygiuojant į Vilnių. B. Juknevičienės teigimu, toks buvo ir Taurapilis, ir aplinkinių rajonų – Švenčionėlių, Švenčionių, Ignalinos pilys, atstodavusios sieną priešams sulaikyti, nes kelių tais laikais nebuvo. Kalavijuočiai, norėdami pasiekti Vilnių, nors aišku, ne jis buvo puolimų tikslas, užimdavo vieną pilį, tada keliaudavo iki kitos. Pakeliui užpuolikai pasiimdavo kokį įkaitą, kad jis parodytų kelią. Įkaitas arba parodydavo, arba neparodydavo kelio, dažnai priešai įkaitą nuskandindavo pelkėje. Tik taip priešas galėjo judėti į priekį. Kalavijuočiai paskui užgrobdavo trečią, ketvirtą pilį, vėl pasiimdavo įkaitą. B. Juknevičienė pabrėžė, kad tai, jog pilys tarnavo kaip užtvaras nuo priešų, esanti ne jos, o istoriko Algirdo Girininko hipotezė. Taurapilis buvo viena iš ilgiausiai Lietuvoje stovėjusių medinių pilių.

Istorikas Vykintas Vaitkevičius iškėlė kitą mintį. „Jei pavyktų išsiaiškinti viską iki galo, jei būtų patikimų šaltinių, sužinotumėme daug įdomių dalykų. Pasak V. Vaitkevičiaus, išsiaiškinus viską iki galo, kažin ar Taurapilio reikšmė, jo svarba nebūtų kaip Šventaragio slėnio Vilniuje? – retoriškai klausė B. Juknevičienė. – Tai pasididžiavimas, kokioje vietoje gyvenam ir ką mes turim.“

Kai B. Juknevičienė veda ekskursijas Utenos kraštotyros muziejaus archeologijos salėje, daugiau kalba apie Uteną, apie Narkūnų piliakalnį, arba kai veda istorijos pamokas, vaikai kažkodėl įsivaizduoja, kad svarbiausi istorijos įvykiai vyko Kaune ir Vilniuje. Bet jie ir Utenos krašte vyko. Lygiai taip pat vyko ir Tauragnuose. Viena ilgiausiai Lietuvoje stovėjusių Taurapilio medinė pilis tarnavo kaip užtvaras, kaip siena nuo priešų.

„Jei Taurapilio reikšmė iš tikrųjų tokia pati kaip Šventaragio slėnio arba jei dar kada nors bus kasinėjama piliakalnio papėdė, kaip sakė G. Zabiela pristatydamas Taurapilio papėdės kasinėjimo rezultatus, Taurapilis gali būti antroji Kernavė. Tai labai drąsi hipotezė, tai nerealu, – sakė B. Juknevičienė. – Mes, tauragniškiai, daug kas nežinom, kokioje vietoje buvo mūsų pradžia. Piliakalniai, tautos ir valstybės simboliai, labai gerai matomi, jie išsiskiria, nesvarbu, kad mūsų kraštovaizdis kalvotas, minėti simboliai vis tiek gerai matomi. Norėtųsi, tą patį sakiau ir apie Narkūnų piliakalnį, didesnio jų lankymo, pažinimo ir pristatymo. Mums turėtų būti svarbi tautos ir valstybės istorija. Duok dieve, kad būtų įgyvendintas Narkūnų piliakalnio sutvarkymo projektas. Labai norisi, kad gimtų panašus Taurapilio projektas. Į piliakalnį veda tik toks privažiavimo keliukas, ir jis tebėra beveik nepaliesta vieta.“

Muziejininkę jaudina, kad karštomis vasaromis dienomis, kai daug žmonių maudosi Tauragne, jie čia suvažiuoja mašinomis, teritorija išmindoma, išvažinėjama, o to neturėtų būti. Gerai, kad bent atnaujinti laiptai, vedantys ant Taurapilio. „Kai užlipi ant piliakalnio, į tokias tolumas atsiveria vaizdas. Žiūri tolyn, stovi, žiūri ir nieko daugiau nereikia. Tai reikia pamatyti – ir ežerą, ir jo bangas, – dalijosi nepakartojamomis akimirkomis B. Juknevičienė. – Vieną kartą per ekskursiją buvo vyresni žmonės, jiems sunku užlipti ant piliakalnio, o laiptai tuomet nebuvo sutvarkyti, todėl jie atsisakė lipti. Mes įsibridom į Tauragno vandenį, nes papėdėje geras atabradas, ir pasakojau jiems legendas. Prie Tauragno buvo daugiau žmonių, jie priėjo, atsistojo ratu ir klausėsi. Pirmą kartą gyvenime vandenyje teko vesti ekskursiją, nes buvo labai karšta. Tokios patirties iki tol nebuvau turėjusi.“

Nuo piliakalnio sklido tautiška giesmė
Senesni Tauragnų apylinkių žmonės pasakoja tik apie čia vykdavusias gegužines. Kalbėjo jie ir apie kažkokią šventę tarpukariu, kuri vyko piliakalnio papėdėje. Šventės metu dainavo bažnytinis choras. Gal tai buvo Antaninės? O kokia nuostabi tradicija giedoti himną ant piliakalnio. „Nežinau, ar kada Tauragnai buvo matę tiek žmonių, – stebėjosi B. Juknevičienė. – Nuostabu, kai matai, kad prie Taurapilio per valstybės minėjimo dieną atvažiuoja pirma, trečia, penkta, paskui 50-a mašina, ir kai nebėra vietos kur jas pastatyti, o žmonės vis renkasi, visa viršūnė jais būna nusėta. Atrodė, kad tautiška giesmė sklido ežero bangom, nežinau, ar buvo dar geresnė vieta jai sugiedoti, nes kiti neturi tokio gražaus vaizdo ir piliakalnio prie ežero. Reikia vertinti tokią duotybę ir, žinoma, išnaudoti mūsų istorijos kapinynus.“

Tuosyk nuostabaus jausmo apimta muziejininkė pakalbino vieną kitą žmogų, nes matė, kad jie ne vietiniai. Išgirdo, kad jie atvažiavo iš Kuktiškių, Kirdeikių, iš Utenos, kitų miestų ir miestelių. Jie sakė, kad pasirinko Taurapilį, o ne Narkūnų ar kurį nors kitą žinomą piliakalnį, ir dėl to tauragniškei buvo labai gera.

Tęsinys kituose laikraščio numeriuose.

Autorės, Gintauto Zabielos ir Žymanto Trimonio nuotr.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Piliakalnis prie Alaušo: atmintyje išlikę prisiminimai

    Birželio mėnesį išleistame laikraštyje „Utenos diena“ skaitytojams priminėme, kad Maneičių piliakalnio likimas liūdina vietos gyventojus, kurie vis rečiau iki jo nueina. O ir tų einančių, arba, kaip vietiniai vadina, senbuvių, beveik nebeliko. Link piliakalnio vedantis takelis užžėlė medžiais ir didelėmis žolėmis, čia nebeužsuka turistai. Surasti pilies kalną – tikras iššūkis. Prieš 60 metų (žr. nuotr.) piliakalnis buvo puikiai matomas, žinomas ir lankomas. Jūsų dėmesiui – šiuo metu Vilniuje gyvenančios garbaus amžiaus skaitytojos Albinos Raškevičiūtės prisiminimai apie gimtą kraštą ir vaikystės piliakalnį.

  • Archeologai atvėrė istorinius Garnių I piliakalnio klodus

    Praėjusiais metais prieš Jonines savo darbus užbaigę archeologai kurį laiką visą dėmesį buvo sutelkę į Daugailių seniūnijoje esantį Garnių I piliakalnį, dar 2016-aisiais  užminusį ne vieną mįslę. Grupelė archeologų šiandien jau gali drąsiai teigti, kad mūsų kraštas pasižymi turtinga praeitimi.

  • Rajono valdžia laukia Europos dievų malonės

    Visi turi sakralias vietas: vieni – savo gimtinę, kiti tėvynę, treti seniai prisirišę prie vienos ar kitos vietos ir turi savo užutėkį. Gal ne visi, bet mes mylime Uteną, savo miestą, kuriame gyvename, kuriuo džiaugiamės, žinome pasiekimus ir valdžios nuveiktus darbus. Jei valdžia nemylėtų savo miesto, mes ją bandytume nušvilpti, o atėjus rinkimams tartume jai savo verdiktą. Tačiau šį kartą – ne apie politiką, bet apie valdžios pamirštą mūsų miesto istoriją. O ji – labai sena.

  • Daugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį

    Daugailių kraštas gali didžiuotis piliakalnių gausa: jų žinoma net 14. Visame Utenos rajone priskaičiuojami 59 pilies kalnai. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso Daugailių I piliakalnis su papėdės gyvenviete. Manoma, kad 1254 metais ant minėto piliakalnio buvo pastatyta svarbų vaidmenį ginant kraštą atlikusi Daugailių pilis, prieš 1685 metus iškilo pirmoji bažnyčia. Daugailiai iki šių dienų yra gyvas miestelis, kuriame gyvena keli šimtai žmonių. Deja, to paties negalima pasakyti apie visus Daugailių seniūnijos kaimus, kurie savo teritorijose turi piliakalnių. Kai kuriuose iš jų belikusios vos kelios trobos.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Pabaiga. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos“ Nr. 026)

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai? Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais“, „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 026)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Įdomu, ką byloja šių vietų archeologiniai tyrinėjimai... Taurapilyje 2012–2013 metais dirbo tarptautinė archeologų ekspedicija. Archeologų aptikti radiniai išsamiai aprašyti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais" ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais“ išspausdintuose straipsniuose.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    (Tęsinys. Pradžia „Utenos dienos" Nr. 26, 28)
    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Turistai tvirtina, kad per Tauragnus negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu. Savo įžvalgomis apie Tauragnų kraštą sutiko pasidalyti apie jį daug istorinės medžiagos sukaupusi tauragniškė Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė.

  • Taurapilis apipintas praeities legendomis ir padavimais

    Legendomis, padavimais, dainomis ir eilėraščių posmais apipinti piliakalniai žadina daugelio mūsų vaizduotę, nes kiekvienas šis gamtos paminklas yra neįkainojamas istorijos lobynas. Vienas iš tokių yra istorinę praeitį menantis Tauragnų seniūnijoje (Utenos r.) stūksantis Taurapilio piliakalnis. Užkopę ant Taurapilio išvysite dailininko teptuko vertą vaizdą. Prie piliakalnio telkšo Tauragno ežeras, giliausias ežeras Lietuvoje (62,1 m). Atsiveriantys nuo Taurapilio piliakalnio viršūnės vaizdai, išmarginti ežerais ir ežerėliais, miškais ir kloniais, ypač vasarą, gniaužia kvapą. Turistai tvirtina, kad per Tauragnų apylinkes negalima važiuoti didesniu nei 40 km per val. greičiu, antraip nespėsite pasidžiaugti užburiančiu vaizdingų apylinkių grožiu.

  • Narkūnų piliakalniai – Utenos praeitis ir dabartis

    Tęsinys. Pradžia Nr. 22

    Narkūnų piliakalniai žinomi tikriausiai kiekvienam uteniškiui, nes jie siejami su Utenos miesto įkūrimu ir legendiniu kunigaikščiu Uteniu. Manoma, jog Utenos miestas buvo pirmiausia įkurtas būtent toje vietoje ir tik vėliau, XV a., priešams sudeginus ir sunaikinus pilį bei gyvenvietę, ji persikėlė į netoliese esantį slėnį, dabartinio miesto vietą. Narkūnų piliakalniai – ne tik istorikų bei archeologų tyrinėjimų objektas, liaudyje apie juos sklando daugybė legendų ir padavimų, piliakalnius apdainuoja poetai ir rašytojai, jie vaizduojami paveiksluose, karpiniuose. Galiausiai šalia piliakalnių gyvena paprasti žmonės, kurių likimai toliau glaudžiai siejasi su šia istorine vieta ir tuo netiesiogiai pratęsia pirmųjų piliakalnių gyventojų darbus, godas ir svajones...

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:174
Vakar apsilankė:3791
Šią savaitę apsilankė:12051
Šį mėnesį apsilankė:79087
Viso (nuo 2015-02-16):9012031
Šiuo metu naršo:
70
2018-09-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!