Prekinio ženklo „Pelėdaitė“ įkūrėjos uteniškės di­zainerės Austėjos Pelėdaitės (22 m.) rankose gims­ta papuošalai iš švelnaus polimerinio molio rutuliu­kų. Stilingi aksesuarai puikiai dera tiek prie jaukaus vilnonio megztinio, tiek prie vakarinės suknelės. Pagrindinė „Pelėdaitės“ ypatybė – natūralumo balan­sas, mat spalvos pasirenkamos įkvėpimo ieškant miškuose, augaluose ar sostinės senamiesčio stoguo­se. „Utenos diena“ kviečia su ambicinga kūrėja susi­pažinti artimiau.

Dovana draugei
Kūrybines industrijas studi­juojanti Vilniaus Gedimino tech­nikos universiteto ketvirtakur­sė A. Pelėdaitė nuo pat vaikystės sukasi meno pasaulyje – baigė tuometę Utenos muzikos mo­kyklą (dabar – meno mokykla), daugiau kaip 10 metų dainavo Astos Skeirienės vadovaujamoje Dauniškio gimnazijos vokalinė­je grupėje „Vivo“, grojo fortepi­jonu, kūrė grafikos darbus.

„Tapusi studente norėjau tęs­ti kūrybinę veiklą, tačiau iš pra­džių nelabai įsivaizdavau, ką Vilniuje veikti, kur eiti, su kuo bendrauti, – gyvenimo sostinė­je pradžią prisiminė uteniškė. – „Pelėdaitė“ atsirado visiškai netikėtai – apėjau daugybę Vil­niaus senamiestyje įsikūrusių krautuvėlių ieškodama ilgo pa­kabuko su karoliukais, bet taip ir neradau, todėl nusprendžiau sukurti jį pati. Tai buvo dovana draugei gimtadienio proga.“

Stokojo pasitikėjimo savimi
Pašnekovė sakė, kad pirmas jos blynas nebuvo tobulas, ta­čiau laikui bėgant rankos įgudo ir karoliukai, nulipdyti iš poli­merinio molio („modelino”), vis dailėjo. Įsukusi papuošalų ga­mybos karuselę A. Pelėdaitė tikino nė negalvojusi apie jokius pardavimus, mat tuo metu jai trūko drąsos, pasitikėjimo savi­mi. Plaukti į platesnius vandenis merginą paskatino draugas.

„Pirma užduotis, kurią turėjau atlikti, buvo prekės ženklo kū­rimas. Mėgdavau piešti ant po­pierinių servetėlių jaukiai įsitai­siusi Vilniaus kavinėse. Stebint žmones man gimsta daug kūry­binių idėjų, – atskleidė dizainerė. – „Pelėdaitės“ logotipas gimė sujungus mano pavardę ir levan­dos šakelę. Dievinu šį augalą…“

Atvėrė internetinę parduotuvę
Sukūrusi feisbuko puslapį „Pe­ledaite“, šiuo metu turintį bemaž penkis tūkstančius sekėjų, ute­niškė ėmė dalytis jame savo dar­bų nuotraukomis. Žinia apie mi­nimalistinio stiliaus papuošalus sklido iš lūpų į lūpas. Prieš dve­jus metus A. Pelėdaitė žengė itin rimtą žingsnį – atvėrė internetinę parduotuvę www.peledaite.lt, ku­rią iki Kalėdų planuojama atnau­jinti. Įsigyti „Pelėdaitė“ gami­nių gali ir užsieniečiai ar svečiose šalyse laimę radę tautiečiai – jie siunčiami į bet kurią Europos šalį.

„Atidarius elektroninę par­duotuvę mano prekės ženklas tapo žinomesnis, atsirado dau­giau klientų. Tai man suteikė pasitikėjimo savimi, motyva­cijos eiti į priekį, – tikino paš­nekovė. – Bendradarbiauju su įvairiais butikais – šiuo metu mano papuošalų galima rasti ne tik Vilniuje, bet ir Prancūzijos mieste Lione.”

Dirbo senamiesčio krautuvėlėje
Besimokydama antrame kur­se A. Pelėdaitė įsidarbino se­namiesčio krautuvėlėje „Baltas miškas“, kurioje prekiaujama Lietuvos, Latvijos bei Estijos dizainerių sukurtais darbais. Merginos teigimu, šis darbas buvo itin maloni patirtis, nes ji turėjo progą susipažinti su ki­tais dizaineriais ir jų kūryba. „Dirbdama „Baltame miške“ aš supratau, kad ir Lietuvoje ga­lima kurti dizaino verslą. Va­dovė, su kuria puikiai sutariau, suteikė man galimybę pristaty­ti savo darbus „Akropolio“ Ka­lėdų mugėje”, – sakė papuoša­lų kūrėja.

Uteniškė prisipažino, kad jau gyvena Kalėdų laukimu – šie­met su „Pelėdaitės“ produkcija šturmuos Vilniaus, Šiaulių bei Klaipėdos „Akropolius“.

Kiekvienas rutuliukas – rankų darbo
A. Pelėdaitė didelį dėmesį ski­ria pakuotei – rankų darbo pa­puošalai pakuojami į stilingą dė­žutę ar maišelį, kuriuos dizainerė mėgsta papuošti levandos šakele, kad būtų malonu dovanoti. „Kar­tais pridedu dovanų savo kurtą atviruką. Žmones džiugina mie­los smulkmenos“, – šypsojosi ji.

Atėjus naujam sezonui kūrėja rengia profesionalias savo dar­bų fotosesijas, kurių modeliais dažniausiai tampa jos draugės. Rutuliukų spalvas menininkei diktuoja besikeičiantys metų laikai. „Papuošalų kūrimo deta­les dažnai aptariu su klientėmis – mes bendraujame telefonu, susitinkame. Visuomet smagu sulaukti grįžtamojo ryšio“, – ti­kino pašnekovė.

Dizainerė pabrėžė, jog kie­kvieną rutuliuką iš polimerinio molio formuoja rankomis. Vil­niaus senamiestyje gyvenan­ti „Pelėdaitės“ įkūrėja namuose turi kūrybos kampelį, kuriame, kaip pati sakė, su meile gamina ir pakuoja stilingus papuošalus.

Relaksaciniai rutuliukai
Paprašyta apibūdinti polime­rinį molį A. Pelėdaitė tikino, kad ši medžiaga – itin švelni, o iš jos nulipdytus rutuliukus ma­lonu laikyti rankoje, liesti. „Kli­entės sako, kad burbuliukai turi raminančių, atpalaiduojančių savybių“, – šypsojosi dizainerė.

Anot uteniškės, rutuliukų ga­minimas taip pat yra relaksacija – kurdama ji gali pabūti su sa­vimi, viską apgalvoti. „Burbu­liukų formavimas – labai ilgas procesas. Tikiuosi, kad klientai tai vertina“, – sakė kūrėja.

Namuose dirbanti A. Pelėdai­tė dažnai čiumpa į rankas kom­piuterį ir patraukia į vieną iš senamiesčio kavinukių. Įsitai­siusi prie pirmos pasitaikiusios palangės ji atsakinėja į klientų laiškus bei žinutes, susiplanuoja būsimus darbus, mokosi.

Vertina natūralumą
Kalbai pasisukus apie atei­ties planus kalbinta dizainerė atskleidė, kad baigusi studijas planuoja plėsti veiklą – ženg­ti į Baltijos šalių rinką. „Turiu minčių bendradarbiauti su ki­tais dizaineriais. Planuoju kur­ti atvirukus, nes labai nenoriu apleisti piešimo, – prisipažino „Pelėdaitės“ įkūrėja. – Džiau­giuosi, kad studijų metais įgy­tos žinios padeda vystant vei­klą, bendraujant su klientais ar būsimais partneriais.”

Paklausus, kur slypi „Pelėdai­tės” išskirtinumas, šio prekės ženklo įkūrėja teigė, kad labai vertina natūralumą – nemėgs­ta perdėto puošnumo, blizgučių.

Nepamiršta Utenos
„Kuo labiau užimtas esi, tuo daugiau suspėji“, – į klausimą, kaip pavyksta suderinti dienines studijas ir „Pelėdaitės“ veiklą, šypsodamasi atsakė pašnekovė.

Savo istorija su „Utenos die­na“ pasidalijusi mergina tei­gė jaučianti didžiulį uteniškių palaikymą.

„Man smagu gyventi Vilniuje, tačiau Utenos tikrai nepamiršau – grįžtu čia beveik kiekvieną sa­vaitgalį“, – sakė ji.

 Austėjos Pelėdaitės asmeninio archyvo nuotr.