ProjektaiMiglė Saladžiutė emocijų neslepia nei darbe, nei kūryboje
2017 spalio 09, Pirmadienis 10:35

Miglė Saladžiutė emocijų neslepia nei darbe, nei kūryboje

Miglė Saladžiutė emocijų neslepia nei darbe, nei kūryboje
  • Deimantė KAZOKAITĖ
  • 30 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Uteniškė Miglė Saladžiutė jau bemaž 15 metų dirba socialine pedagoge „Saulės" gimnazijoje. Ji – buvusi NBA krepšininko Jono Valančiūno klasės auklėtoja, palaikanti su sportininku artimus ryšius. Vienas iš M. Saladžiutės laisvalaikio praleidimo būdų – karpiniai. Juose dažniausiai atsispindi gamtos motyvai, vaizduojami angelai. Kūrėja teigė, kad karpiniai padeda jai užmiršti dienos rūpesčius, nukelia į paslaptingą meno pasaulį.

Svajonė – architektūra
M. Saladžiutė gimė ir augo Utenoje, baigė tuometę 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Dauniškio gimnazija). Besimokydama pradinėse klasėse pašnekovė svajojo tapti gėlių augintoja, vėliau turėjo norą studijuoti architektūrą, tačiau šiam nebuvo lemta išsipildyti – tėvai vienturtę dukrą pabijojo išleisti į Vilnių. „Baigusi 12 klasių nusprendžiau studijuoti dabartinėje Utenos kolegijoje socialinį darbą. Tuo metu ši studijų kryptis buvo visai šviežutėlė, mažai kas žinojo, ką veikia socialinis darbuotojas, – tikino M. Saladžiutė. – Vėliau tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete baigiau pradinio ugdymo pedagogikos bakalauro bei edukologijos magistro studijas.“

Dovana tėvams
Kūryba Lietuvos tautodailininkų sąjungai priklausančios uteniškės gyvenime atsirado studijuojant pradinio ugdymo pedagogiką – buvo daug paskaitų, kurios ugdė būsimų pradinių klasių mokytojų meninius gebėjimus. M. Saladžiutė savo malonumui užsiimdavo grafika – juodu geliniu rašikliu piešdavo gamtos vaizdus, paukščius. Paklausta, kada pirmą sykį į rankas paėmė žirklutes ir pradėjo karpyti, tautodailininkė sakė šio momento neprisimenanti. „Kai pradėjau karpyti, nežinojau, kad laikui bėgant tai taps mano hobiu, – teigė ji. – Pirmuosius karpinius kūriau mamai ir tėčiui. Gimimo dienos proga norėjau įteikti jiems kažką šilto, gražaus, prasmingo.“

Nedrąsūs žingsniai
Pašnekovės teigimu, popieriaus karpymas – ypatingo kruopštumo ir atidumo reikalaujantis darbas. Kartais karpiniai gimsta labai lengvai – menininkė mintyse sukuria vaizdinį ir perkelia jį ant popieriaus, kartais, pavyzdžiui, ruošiantis parodai, tenka verstis per galvą. M. Saladžiutė savo karpinius visuomenei pirmą kartą pristatė 2006 metais Falmiros ir draugų galerijoje, kuri įsikūrusi Vaikutėnuose, vykusioje parodoje. „Pirmieji mano žingsniai buvo labai nedrąsūs. Vertinau save kritiškai, drovėjausi, – prisipažino pašnekovė. – Džiaugiuosi, kad kiti žmonės įkvėpė mane kurti, bandyti, ieškoti.“

Pasiekė Maskvą
Kuklumu spinduliuojančią M. Saladžiutę drąsino gerokai seniau popieriaus karpymo amatu užsiimanti kolegė Vaida Svigarienė, „Saulės“ gimnazijoje dirbanti buhaltere. Skatinimas eiti į priekį lavino kūrėjos vaizduotę, miklino rankas, tad karpiniai vis plonėjo, dailėjo. Meniškos sielos socialinė pedagogė – nuolatinė tradicinės rajono tautodailininkų darbų parodos, kiekvienų metų pavasarį vykstančios Utenos kraštotyros muziejuje, dalyvė. Rusijos sostinė Maskva – tolimiausia vieta, kurią pasiekė tautodailininkės karpinys. Prieš trejus metus čia vyko tarptautinė kalėdinė karpinių paroda. Pašnekovę maloniai nustebino žinia, kad jos karpinys „Mudu abudu“ buvo spausdinamas viename Olandijos žurnale.

„Man labai patiko dalyvauti Lietuvos karpinių meno meistrų ir mėgėjų plenere „Paberžės vasara 2015“, vykusiame ypatingoje vietoje – Tėvo Stanislovo namuose. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas namų puošybai: karpėme užuolaidėles langams, lentynėlėms, šviestuvų gaubtams, – prisiminė kūrėja. – Buvo smagu susitikti su bendraminčiais, apsikeisti informacija.“

Batsiuvys be batų
Paklausta, kur slypi jos išskirtinumas, M. Saladžiutė sakė, jog retas meistras karpiniams kurti renkasi ne baltos, o juodos spalvos popierių. Tautodailininkė beveik visuose savo darbuose nutupdo angelą. „Angelai yra kaip žmonės – jie mus saugo, supa. Visi – skirtingi. Kai kuriuose užkoduoju man pažįstamus žmones“, – atskleidė menininkė. Su kitomis karpinių meistrėmis, kurių mūsų rajone netrūksta, puikiai sutarianti pašnekovė teigė, kad jos akis taip įgudusi, jog nesunkiai gali atskirti kiekvienos kūrėjos braižą.

M. Saladžiutė šypsodamasi sakė, kad anksčiau karpydavo lyjant, o dabar žirklutes į rankas paima, kai tik turi laisvo laiko. Kadangi darbas su juodu popieriumi reikalauja šviesos, M. Saladžiutė karpo dienos metu. Jos „amuniciją“ sudaro ne vienerios žirklutės, mat pasitaiko atvejų, kai karpant pagrindinis darbo įrankis sulūžta. Smulkiausiems darbams atlikti kartais naudojamas skalpelis. Kūrėją juokais galima vadinti batsiuviu be batų – jos namų nepuošia nė vienas karpinys. „Kiekviename karpinyje užkoduoju tam tikrą savo energiją, kurią noriu dovanoti kitiems“, – aiškino pašnekovė.

Puošia knygas
M. Saladžiutė pasidžiaugė, kad jos mamos giminėje gyvuoja graži tradicija visiems kasmet susitikti. „Buvo išleistos dvi Matelių giminės knygelės, kurios turi savotišką vertę. Jas puošia mano karpiniai, – sakė karpytoja. – Kadangi giminė daininga, viename leidinyje sudėtos dainos. Susirinkę senjorai užsideda akinius, varto knygą ir traukia dainas. Man irgi yra tekę dainuoti – ne vienus metus lankiau Onutės Aleknavičienės vadovaujamą mokyklos chorą. Norėjau šokti, bet galvojau, kad manęs niekas nepriims, nes esu nedidelio ūgio. Paauglystėje buvo visokių baimių...“

Anot pašnekovės, jos tėvai neturi nieko bendro su kūryba, tačiau yra meną mylintys ir palaikantys žmonės. M. Saladžiutės dėdė – savamokslis medžio drožėjas, kuris kūrybą atrado tik sulaukęs garbaus amžiaus.

Nori dėmesio
Kalbinta tautodailininkė jau bemaž 15 metų dirba socialine pedagoge „Saulės“ gimnazijoje. Paklausus, kaip atrodo socialinio pedagogo darbo diena, pašnekovė šypsodamasi sakė, kad sėdėti tenka retai. „Didžiausi mokykloje dirbančio socialinio pedagogo banginiai – lankomumas, pažangumas, elgesys, – atskleidė ji. – Prasidėjus mokslo metams reikia užmegzti ryšį su gimnazijos naujokais, juos pažinti. Einu į klases, bendrauju su mokiniais koridoriuose per pertraukas. Nuolat jiems kartoju, kad nebijotų užeiti į mano kabinetą, kur nebūtinai yra sprendžiamos tam tikros problemos. Vieni čia užsuka pažaisti stalo žaidimų ar ramiai pasėdėti fotelyje, kiti, akivaizdu, nori dėmesio.“

Nebijo rodyti emocijų
Ilgametė socialinė pedagogė pastebėjo, kad šiuolaikiniams vaikams trūksta paprasto bendravimo – tėvai daug dirba norėdami išlaikyti šeimą, todėl skiria per mažai laiko savo atžaloms. „Kartais pagalvoju, kad žinau daugiau vaiko asmeninio gyvenimo detalių, nei žino jo tėvai... – sakė M. Saladžiutė. – Mokiniams esu ir mama, ir draugė, ir socialinė pedagogė. Nebijau jiems rodyti savo emocijų, nes aš irgi esu žmogus, kuriam kartais būna pikta ar liūdna.“
Be karpymo, yra ir kitų pomėgių, kurie padeda M. Saladžiutei atsipalaiduoti, pabėgti nuo rutinos. Jai patinka nerti rankines, leisti laiką gamtoje, pjauti žolę.

Miglės Saladžiutės asmeninio archyvo nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Suaugusiųjų mokymosi savaitės atidarymas – nuo įtraukiančių pranešimų iki kūrybos

    Praėjusį penktadienį Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko nacionalinės Suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi galia ir žavesys“ atidarymas, kurį organizavo Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, Švietimo mainų paramos fondas, Utenos kolegija. Renginio metu buvo aptartos pagrindinės suaugusiųjų mokymosi savaitės idėjos – kaip mokymasis padeda atskleisti žmogaus galimybes ir talentus, kuo praturtina žmogaus būtį.

  • „Saulutės“ auklėtojai laimės teikia vaikai ir kūryba

    Mineiškiemio kaime (Saldutiškio sen.) augusi uteniškė Ramutė Tutinienė nuo pat mažų dienų svajojo tapti vaikų darželio auklėtoja. Svajonei buvo lemta išsipildyti – bemaž dešimtmetį tuometės „Žiburio" pradinės mokyklos auklėtinius mokslo keliu vedusi pedagogė prieš aštuonerius metus sėkmingai įsiliejo į vaikų lopšelio-darželio „Saulutė" kolektyvą. „Paukštelių" grupę savo rankdarbiais puošianti auklėtoja turi daugybę talentų – siuva, neria, mezga, velia, karpo, riša sodus. Kūrėja į pasaulį žvelgia optimizmo kupinomis akimis ir yra įsitikinusi – jeigu nori, viskas įmanoma.

Reklama

Reklama

Ar pritariate, kad ateinančiais metais bus rekonstruota Aušros gatvė, kurioje bus nutiesti dviračių takai?

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6087
Vakar apsilankė:9062
Šią savaitę apsilankė:32163
Šį mėnesį apsilankė:114328
Viso (nuo 2015-02-16):7018313
Šiuo metu naršo:
122
2017-12-14