Minčių kūrybai dovanoja gamta
2016 gruodžio 08, Ketvirtadienis 13:59

Minčių kūrybai dovanoja gamta

Minčių kūrybai dovanoja gamta
  • Lina NARČIENĖ
  • 16 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Medžio drožyba – tai senas amatas, apimantis meninių dirbinių iš medienos gamybą. Daugiausia iš lapuočių naudojama mediena turi būti ne tik patvari, bet ir lengvai apdirbama. Dabartiniai medžio drožėjai pasitelkia ir savo fantaziją: savo kūrinius papuošia meniškais raižiniais ar išdegina ornamentus, gamtos detales.

Prieš kurį laiką visai šalia miesto, o neseniai praplėtus jo ribas jau mieste gyvenantis Tadas Gurkšnys mėgsta vaikščioti su fotoaparatu aplink savo namus ir užfiksuoti gražiausius gamtos motyvus, kuriuos labai profesionaliai perkelia į savo dirbinius. Išėjęs į užtarnautą poilsį ir mėgaudamasis gyvenimu savo statytuose namuose, T. Gurkšnys per kelis metus sukaupė nemažą savo medžio dirbinių kolekciją, ne kartą artimuosius ar draugus nudžiugino neįprastais mediniais indais.

Kaip jūsų gyvenime atsirado medžio drožyba?

Visai neseniai. Pernai pradėjau pjaustyti ar drožinėti medines lentutes, o prieš Kalėdas nusipirkau kompiuterį, kuriame ieškojau įvairios informacijos. Pamaniau, kodėl gi nepabandžius ir man. Pirmieji dirbiniai buvo primityvūs, o vėliau, kaip man atrodo, jie tobulėjo. Medžiagų toli ieškoti nereikia: jei lieka koks nereikalingas lentgalys, jis keliauja į dirbtuvėles ir ten virsta, tarkim, paveiksliuku.
Kai lankiau mokyklą, ypač gerai sekėsi piešti. Ant drobės flomasteriais esu nupiešęs paveikslėlių, tačiau jų nebuvo daug. Dar pernai buvau susigundęs prisiminti piešimą ant drobės, tačiau tam daugiau ir nebeskyriau laiko. Įnikau į medžio drožybą, tad kitiems maloniems užsiėmimams paprasčiausiai lieka mažai laiko.

Jūsų talentas atsiskleidžia ir kuriant eiles. Esate kūrybos žmogus?

Anksčiau dirbau Utenos gelžbetonio gamykloje, kur tekdavo ragauti įvairiausių darbų, mat buvo šeima, augo vaikai, reikėjo pinigų ar anais laikais norėjosi gauti butą. Tačiau sunkioji pramonė neatėmė galimybės pasinerti į kūrybą.
Kūriau eilėraščius, kuriuos tvarkingai surašiau į storą sąsiuvinį. Čia sudėjau ir savo gyvenimo biografiją. Dalį eilėraščių skyriau savo gimtinei Gaidžiams, sirgusiai ir ligoninėje gulėjusiai savo sesei, žmonai. Nemažai eilėraščių sugulė ir į knygelę, kurią pasiruošiau eidamas piršliauti, tačiau vėliau ją paskolinau ir taip daugiau nebemačiau. Pirmasis mano eilėraštis gimė 1976 metais, kai gulėjau ligoninėje. Dar nemanau, kad pribrendau tam, jog galėčiau išleisti savo kūrybos knygą.
Malonu savo prisiminimais pasinerti į praeitį, užklysti į gimtinės laukus, prisiminti artimiausius žmones. Sakoma, mylėk paukštį, gėlę ir žmogų, galbūt ir pats būsi neblogas.

Minėjote, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiriate medžio drožybai. Kodėl?

Būna tokių dienų, kad nieko nesinori veikti, tad tokią dieną nereikia kalbinti medžio, mat tikrai nieko nepavyks. Tuomet geriausia pasiimti fotoaparatą ir išeiti į gamtą: užfiksavęs norimą vaizdą jį vėliau perkeliu į medinės lentelės, kuri virta savotišku kūriniu.
Drožti labiausiai tinka lapuočių mediena, mat spygliuočiai turi savotišką kvapą. Liepa, obelis, kriaušė, ąžuolas ar uosis – tam puikiausiai tinka. Visų pirma ant lentos nusibraižau norimą formą ir dar pridedu vieną kitą etnografinį akcentą. Pirmuosius dirbinius pasigaminau nedidelius – tai buvo medinės lėkštelės, dubenėliai. Jie puikiai tinka ne tik papuošti namų interjerą, bet ir labai praktiški. Tinka sukrauti įvairiausius užkandžius, kuriais galima pavaišinti vasarą pavėsinėje susėdusius svečius. Tai labai natūralu ir originalu. Pagaminęs lėkštes ar dubenius, juos ištepu alyvuogių arba rapsų aliejumi. Tačiau visiems, kurie įsigyja mano dirbinius, primenu, kad į medinius indus negalima dėti mišrainių, kurios gali juos sutepti.

Jūsų rankose gimsta labai skirtingų formų ir neįprasto grožio drožiniai?

Pirmieji mano dirbiniai buvo primityvesni nei dabartiniai. Labai daug įvairiausių indų nebeturiu, mat esu dovanojęs kitiems. Pamažu įgudo ranka, tad ir darbai tapo tobulesni, įvairesnių formų. Kažkada radau niekam nereikalingą ąžuolinę pliauską, kuri virto puikiu padėkliuku riešutams. Net ir jeigu labai norėtųsi padaryti vienodą darbą, tikrai nepavyks.
Kiti medžio drožėjai turi frezas, dirba pagal užsakymus, tad jie gali pagaminti ir vienodus dirbinius. Tačiau aš vienodų darbų nedarau.
Mano kūriniai iš kitų išsiskiria ne tik formomis, bet ir puošyba: išdeginu įvairius raštus arba drožinėju. Žodžiu, nė vienos pliauskos neišmetu į krosnį – visas panaudoju drožybai.
Aš savęs ieškau per naujoves: norisi išbandyti tai, ko anksčiau nesu daręs. Taip pat niekada nesidairau į kitų medžio drožėjų gaminius, mat nesinori atkartoti idėjų.

Ar esate gamtos vaikas?

Taip, esu augęs tarp kalvų ir ežerų. Nors iš pradžių gyvenome mieste, mintys visuomet sukdavosi apie kaimą, kuriame ir praleisdavome didžiąją laiko dalį. Vyresnio amžiaus žmonės vis dažniau mintimis nuklysta į praeitį, jiems nebeįdomu tampa žiūrėti televizorių ar bastytis po parduotuves. Lygiai taip nutiko ir man. Norisi ramybės, ir viskas. Kartais taip gera nuklysti į vietines apylinkes ir grožėtis gamta. Man gera būti joje...

Jūs esate ne tik nagingas žmogus, bet ir kolekcininkas?

Turiu nedidelį sendaikčių muziejuką. Prie namų esantis pastatėlis, kuriame anksčiau buvo laikomos, avys, puikiai tam tiko. Jį pertvėriau padalindamas per pusę, tad atsirado vietos ir muziejui, ir dirbtuvėlėms. Buityje naudotus sendaikčius, kurių dalį pats radau, o kitus padovanojo draugai, pažįstamieji, kaimynai, tvarkingai sukroviau. Kai ateina jaunimas, mes jiems parodome, kaip vienokiais ar kitokiais daiktais senovėje žmonės naudodavosi. Mat šiais laikais jaunoji karta daug ko nebežino.

Ar dalyvaujate parodose?

Nedalyvauju. Matyt, tam dar nesubrendęs. Manu, kad man dar yra kur patobulėti ir nesinori nuvilti parodų lankytojų. Išauš pavasaris, atsiras daugiau dirbinių, o tuomet galbūt bus galima ir apie parodą pagalvoti.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

Paveikslėlių galerija

  • Click to enlarge image IMG_4481.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4487.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4489.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4491.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4492.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4494.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4495.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4496.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4497.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4498.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4501.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4504.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4506.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4507.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4508.jpg
  • Click to enlarge image IMG_4510.jpg
  •  

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Pranas Savickas

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su profesionaliu drožėju antalieptiškiu Pranu Savicku. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Anykštėną pakerėjo „kietasis“ menas

    Pačioje gražiausioje Anykščių vietoje, šalia pušyno, gyvenantis ir save vadinantis metalo plastiku Rimantas Tuskenis – kuklus menininkas, kaip jis pats sako, nemėgstantis nei girtis, nei daug pasakoti apie savo kūrybą. Tačiau jo darbai daug iškalbesni už patį Rimantą: jo kieme jau puikuojasi užsakytas angelas, nuo lietaus prisidengęs metaliniu skėčiu. Kiti darbai iškeliavo į draugo sodybą prie Rubikių ežero, mat ten esą daugiau erdvės ir jie puikiai dera žavingoje aplinkoje.

  • Utenos krašto kūrėjas Rimantas Tuskenis

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su metalo plastiku Rimantu Tuskeniu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki rugpjūčio 25 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Ilgametį pedagogą kurti paskatino buvęs mokinys

    Bemaž 40 metų Saldutiškyje gyvenantis Lionis Gaižauskas dar būdamas visai mažas prisijaukino medį, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad ilgus metus dirbo su gerokai šaltesne medžiaga – metalu. Beveik ketvirtį amžiaus mokyklos duris varstęs pedagogas atskleidė, kad imtis kūrybinės veiklos – iš medžio gaminti kibirus, kubilus, skrynias, stalus, taburetes ir kt. – jį paskatino buvęs mokinys.

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1345
Vakar apsilankė:7531
Šią savaitę apsilankė:46246
Šį mėnesį apsilankė:149104
Viso (nuo 2015-02-16):10672906
Šiuo metu naršo:
60
2019-07-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!