2015 rugpjūčio 19, Trečiadienis 10:14

Petras Panavas: „Kūryboje neturėtų būti džinsinės monotonijos“

Petras Panavas: „Kūryboje neturėtų būti džinsinės monotonijos“
  • Lina Narčienė
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Mūsų krašto kūrėją, rašytoją ir poetą Petrą Panavą veikiausiai sunku būtų įsivaizduoti be linksmo būdo – gatvėje, renginiuose jį visuomet sutinkame gerai nusiteikusį ir negailintį šmaikščių, bet neįžeidžiančių žodžių. Visa tai atsispindi ir jo kūryboje, kurioje susipina ir gyvenimiški įvykiai, ir fantazija, pagardinta švelniu humoru. Pats kūrėjas sako, kad jam kūryba ne tik savęs ieškojimas ir noras išsisakyti, bet ir noras dar kažką neįprasta atrasti ar kitu žvilgsniu pažiūrėti į pasaulį. „Kai nekuriu, nerandu sau vietos", – taip dabartinę savo situaciją apibūdina Petras Panavas, šiuo metu didžiausią dėmesį skiriantis veikiausiai greitu laiku pasirodysiančiai sakmei „Trys broliai juodvarniais lakstančių".

Esate sukūręs įvairiausių žanrų leidinių? Kuris žanras jums yra arčiausiai širdies? Kodėl?

Šiandien sunku į tai atsakyti. Anksčiau, be abejo, buvo poezija, nes buvau jaunas ir visas pasaulis alsavo poezija. Jeigu ir šiandien taip visus alsavimus priimčiau, atrodyčiau smarkiai trenktas (po truputį trenkti esame visi, net patys oriausi). Šiandien vis artimesnis darosi prozos žanras. Deja, proza reikalauja ir daug juodo darbo, ir daug laiko, o kaip tik jo jau ir ima trūkti.

Knygų leidėjų ne tik mūsų šalyje, bet ir Utenoje – netrūksta. Ar nemanote, kad rašytojų ir skaitytojų santykis gerokai skiriasi? Ar nepritrūks skaitytojų?

Dabar knygas leidžia tie, kas tik netingi, nes dauguma provincijos leidyklų nereikalauja jokių rekomendacijų, vertinimo komisijų išvadų. Leidykloms ir jų savininkams svarbiausias kriterijus – pinigai. Taigi mūsų leidyklų išleidžiamoje makulatūroje gali net velnias koją nusilaužti. O skaitytojams dažnai atrodo, kad jeigu jau įvairiausių žodžių prirašyti lapai turi viršelius, pavadinimą ir autoriaus pavardę – jau ir knyga. Gerai, kad nėra cenzūros, bet labai blogai, kai bet koks bespalvis pablūdijimas vadinamas literatūriniu kūriniu, nors kartais tokio „kūrinio" autorius, knygos pasirodymo proga apkrautas gėlėmis ir tuščiaviduriais pašlovinimais, taip ir lieka nieko nesuvokiantis, nei kas yra eilėraštis, nei romanas. Taigi „rašytojų" vis daugėja, o skaitytojų mažėja, ypač poezijos, nes daugelio eiliuotojų (net profesionalų) eilėraščiai savo forma visai supanašėjo, atsirado kažkokia džinsinė monotonija.

Kas yra jūsų kūrybos įkvėpimo šaltinis? Kodėl?

Šaltinių gali būti įvairių: asmeniniai jausmai ir jausmeliai, dvasiniai lūžiai, tragikomiška aplinka. Man didžiausią įtaką darė ir tebedaro Aukštaitijos peizažas ir istorija. Į vieną ir kitą rėmiausi „anais" laikas, remiuosi ir šiais. Ir stengiausi nemeluoti.

Kada supratote, kad norite rašyti?

Dar žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse. Tada labai daug skaičiau, o beskaitant atsirado noras ir pačiam ką nors sudėlioti.

Ką jūsų gyvenime reiškia žodis „meilė"? Klausiu todėl, kad pasklaidęs jūsų kūrybos puslapius, dažnas skaitytojas rastų ne tik odes meilei, bet ir atviresnių meilės (erotikos) scenų?

Šitas žodis ir šitas reiškinys amžinas kaip pasaulis. Nuo jo ir pasaulis prasidėjo. Tiesa, kai kas šitą žodį ir reiškinį yra linkęs vadinti „stogo pavažiavimu". Tiesos, matyt, yra. Daugiau šia tema kalbėti nesinori, nes galima mirtinai nusikalbėti. Ir taip jau „kalbėta nusikalbėta, kad nebėra kur dėtis". Bet Romeo ir Džiuljetos, jaunojo Verterio kančių taurumą šiandien niekais pavertė didelės dalies mūsų jaunimėlio (ir ne tik jaunimėlio) visiškas atsipalaidavimas. Nieko neliko šventa. O pasiklausę dainuojamų šiandieninių banalybių apie meilę net šunys ima kaukti. Mano eilėraščiuose pasitaikančios „erotikos" scenos – tik labai drovūs atspindžiai viso to, kas iš tikrųjų dedasi po mūsų ir kitų platumų dangumi. Žinoma, kai kas atėjo ir iš autobiografijos ...

Jūsų kūrybą paįvairina šmaikštūs ir gyvenimiški ketureiliai. Tikriausiai tokie gyvenimo atspindžiai – maži eilėraštukai – praskaidrina nuotaiką ne tik skaitytojui, bet ir kūrėjui?

Esu parašęs ir per daug ištęstų eilėraščių, ir miniatiūrų. Miniatiūras skaitytojai paprastai perskaito iki galo, bet jos kartais pasako daugiau negu ilgas kalbėjimas. Pvz.:

Visą naktį sapnavau
Pusnuoges moteris.
Ryte pabudęs supratau –
Sirgsiu - - - - - - - - - - - -

Tai mano paskutinis eilėraštis apie meilę. Tik vargu, ar jis praskaidrino nuotaiką kūrėjui.

Ką jums reiškia knyga šiuolaikiškame gyvenime?

Knyga šiuolaikiškame gyvenime – tai galimybė pamąstyti. Žiūrėdami televizijos ir naršydami internete irgi šiek tiek mąstome, bet labai jau buitiškai arba praktiškai. Be geros knygos žmogaus asmenybė niveliuojasi ir degraduoja.

Kokią knygą skaitote? Kuri knyga labiausiai jus suintrigavo?

Deja, dabar skaitau kur kas mažiau negu anksčiau. Dabar nemažai laiko atima prozos rašymas. Prozoje prie sakinio tenka pasėdėti kur kas ilgiau negu prie eilėraščio eilutės. Eilėraščio eilutė išskrenda kaip žvirblis arba kregždė, o prozos sakinys žingsniuoja dažniausiai kaip rambus jautis. Pasitaiko, žinoma, atvejų, kai visa pastraipa išsilieja kaip ekspromtu sukurtas eilėraštis.
Kadangi dabar bandau dėlioti sakmę apie tris brolius Miškinius, tai šiuo metu vis pavartau Motiejaus Miškinio rinktinių raštų tomą ir nežinia jau kelintą kartą Antano Miškinio „Žaliaduonių gegužę". Iš paskutinių perskaitytų knygų turbūt labiausiai suintrigavo Romualdo Granausko „Šventųjų gyvenimai".
Dėkoju už pokalbį.

Autorės nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • A. Araminienė puošiasi pačios austais tautiniais drabužiais

    Savitos kūrybos menininkė, audėja, medžio drožėja, tapytoja, muzikantė, audėja – daugybės amatų meistre tituluojama tautodailininkė Anelė Araminienė sakė visko išmokusi todėl, kad visą gyvenimą norėjusi užsiimti įdomia veikla. Ir dabar jai netrūksta energijos, todėl neseniai iš kieme stovėjusios didžiulės medžio kaladės išdrožė Trolį, o laisvalaikiu prisėda prie audimo staklių.

  • Utenos krašto kūrėja Anelė Araminienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su audėja Anele Araminiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 26 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Moters talentas kurti šiaudinius sodus slypi genuose

    Šiaudų sodai – tai iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti" sodu. Šis paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje.
    Tokie sodai buvo kabinami virš stalo, o stalas yra sakralinė vieta, kur susirenka visa šeima. Senovėje į javo šiaudą žiūrėjo kaip į žmogaus kūną, šiaudas „išnešioja" varpą, grūdą, o javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę: jie vėl bus pasėti, vėl tęs rugio gyvenimą. Anksčiau taip pat tikėta, kad šiaudų sodai saugo namus nuo nelaimių ir atneša sėkmę.
    Daugiau nei 10 metų sodų rišimu užsiimanti ir Zarasų mieste gyvenanti Zofija Maculevičienė, kurianti šedevrus iš šiaudų, yra pakerėta jų grožio ir tikina, kad šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir neapsakomą džiaugsmą.

  • Inkilų meistras mėgaujasi sparnuočių kaimynyste

    Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Zenono Striškos kieme – tikras paukščių rojus. Čia savais balsais pavasarį pasitinka nuo mažens gamtą mylinčio antalieptiškio meile ir rūpesčiu globiami žvirbliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, zylės, margasparnės musinukės, pilkosios musinukės, kielės, dagiliai, dūminė raudonuodegė ir kregždės. Kiekvienas paukštis turi savo buveinę – Zenono rankomis skobti ir įmantriai papuošti inkilai puošia kiemą, o sparnuočių melodijos teikia nepakartojamo džiaugsmo.

    Portalo udiena.lt žurnalistai pravėrė medžio drožėjo dirbtuvėlių duris...

  • Utenos krašto kūrėja Zofija Maculevičienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Zarasuose gyvenančia šiaudinių sodų rišėja Zofija Maculevičiene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki gegužės 13 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Utenos krašto kūrėjas Zenonas Striška

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Antalieptėje (Zarasų r.) gyvenančiu medžio drožėju Zenonu Striška. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki gegužės 8 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Oreivystės meistro kalvėje žaizdras neužgęsta

    Gražiose Antalksnės (Ignalinos r.) apylinkėse, apsuptose mėlynakių ežerų, gyvenantis Raimondas Žievys jau daugelį metų kuria savo pasaulį: kieme įkūręs kalvę mūsų krašto kūrėjas ne vienerius metus jame kursto žaizdrą, o jo rankomis pagaminti stebuklai puošia ne tik individualius namus, bet ir sakralias vietas.

  • Utenos krašto kūrėjas Raimondas Žievys

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su Ignalinos rajone gyvenančiu kalviu ir medžio drožėju Raimondu Žieviu. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiam kūrėjui iki balandžio 16 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Leliūniškė V. Udrienė savo malonaus užsiėmimo darbu nevadina

    Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Molinėms puodynėms pirmiausia buvo pinami karkasai iš karklų, paskui jie būdavo aplipinami moliu. Pynimo menas tebegyvuoja daugelyje pasaulio šalių, o pintų gaminių formos, konstrukcija ir pynimo žaliavos panašios į tas, kurios buvo naudojamos praėjusiuose šimtmečiuose. Bėgant laikui keitėsi mūsų buitis, atsirado pintų gaminių, panašių net į skulptūras.
    Leliūnuose gyvenanti pynėja iš vytelių Valda Udrienė šiuo širdžiai mielu užsiėmimu vaduojasi nuo neigiamų minčių, o vakarais dar maloniai laiką leidžia sėdėdama prie televizoriaus ir megzdama šiltas kojines ar pirštines. Tačiau šiuos malonumus, kaip prisipažino kūrėja, teks trumpam atidėti, mat pavasario bei ateinančios vasaros darbai šiek tiek pakoreguos dienotvarkę: prasidės rūpesčiai kieme ir darže.

  • Utenos krašto kūrėja Valda Udrienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su pynėja iš vytelių Valda Udriene. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki balandžio 1 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

kurjeris2

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2017 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5197
Vakar apsilankė:9295
Šią savaitę apsilankė:55656
Šį mėnesį apsilankė:218661
Viso (nuo 2015-02-16):5842348
Šiuo metu naršo:
86
2017-07-22