Rašytojas Saulius Šaltenis į Uteną sugrįžta ne tik prisiminimais
2020 kovo 03, Antradienis 13:59

Rašytojas Saulius Šaltenis į Uteną sugrįžta ne tik prisiminimais

Rašytojas Saulius Šaltenis į Uteną sugrįžta ne tik prisiminimais
  • Lina NARČIENĖ
  • 12 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Neseniai Nacionaline kultūros ir meno premija už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių bei viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas rašytojas, Nepriklausomybės akto signataras, uteniškis Saulius Šaltenis duoklę atidavė savam kraštui. Vasario 18 dieną jis Utenoje pristatė naująjį savo romaną apie Sausio 13-ąją „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. „Reikia rašyti tada, kai praėjęs laikas jau sutelpa į metaforą“, – sakė S. Šaltenis, kuris į Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą žvelgia ne dalyvio, bet stebėtojo akimis.

Kodėl šiais metais dienos šviesą išvydęs romanas „Geležiniai gyvatės kiaušiniai" pristatytas Utenoje?

Toks sumanymas kilo leidykloje, kurioje buvo spausdinta ši knyga. Leidėja Lolita Varanavičienė man pasiūlė knygos „Geležiniai gyvatės kiaušiniai" pristatymą pirmiausia surengti Utenoje. Aš šiai idėjai pritariau: mat atrodė, kad labai svarbu, jog šis pristatymas vyktų tame krašte, kur aš gimiau ir augau.

Ar ilgai brandinote šį romaną? Ar tiesa, kad jis buvo rašomas ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje?

Neslėpsiu: daug metų. Ilgai brandinau šią idėją, veikiausiai kelis dešimtmečius. Pažinojau nemažai žmonių, nukentėjusių per tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Tąkart aš jiems stengiausi padėti, išgyvenau kartu su jais. Visa tai perteikti žodžiais tikriausiai būtų išties sunku.

Kodėl pasirinkote tokį romano pavadinimą – paslaptingą ir intriguojantį skaitytoją?

Pirmiausia pavadinimas ir turi būti paslaptingas bei intriguojantis. Lygiai taip pat kaip ir pirmas romano sakinys. Jeigu toks kūrinys patraukia dėmesį, nėra paviršutiniškas ir yra gilesnių minčių, manau, skaitytojo nebus nepastebėtas. Gyvatės – geliančios, geležis – sunki ir rūdijanti – žmogui tikriausiai sukelia tam tikrų asociacijų, minčių. Siužete išryškėja gyvačių kiaušinių prasmė. Norint visa tai suprasti – pirmiausiai reikia perskaityti knygą.

Kas yra Jūsų didžiausi kūrybos įkvėpėjai?

Visų pirma kol prisiruoši rašyti, reikia padaryti didžiulius namų darbus. O įkvepia mane atsitiktiniai dalykai, dažniausiai žmonės. Juk gyvenime nutinka visko: neretai susitinki kokį nors žmogų, kuris kelia įvairių minčių, o tos mintys ir perauga į kūrybą. Jau pradėjęs rašyti šią knygą kartą dalyvavau M. Mažvydo bibliotekoje leidyklos „Tyto alba" knygų pristatymo renginyje, kurio metu neįgaliojo vežimėlyje sėdėjusi moteris man paliko įspūdį – ji buvo tokia jautri, pažeidžiama... Sunku paaiškinti, bet man matytas vaizdas davė kažkokį nenusakomą impulsą kūrybai. Galbūt aš jos daugiau ir nematysiu, bet esu be galo jai dėkingas. O jeigu tą moterį dar susitikčiau – būtinai padovanočiau knygą ir padėkočiau.

Knygą skyrėte savo dukroms Indrei ir Saulei?..

Mes nė vienas nesame amžini. Norėdamas joms atsidėkoti ir skyriau šią knygą. Jos man yra ne tik dukros, bet ir draugės. Mes visi gebame gyventi būdami nuoširdžiai atviri. Savo pirmąją knygą „Žydų karalaitės dienoraštis" paskyriau savo anūkei, kurią labai retai matau, ir mirusiai žmonai Lolai. Artimiesiems atiduodu skolas.

Kas prieš daugelį metų paskatino kurti – tapti rašytoju? Jūsų giminėje buvo garsių lietuvių literatūros klasikų, tokių kaip Vienuolis ir A. Baranauskas – tai galbūt įtakos turėjo genai ar būtinybė kurti tęsiant šią tradiciją?

Mano tėvas. Kaip staliaus vaikas tampa jo padėjėju, aš lygiai taip pat – raginamas tėvo tapau rašytoju. Čia kaip toks žaidimas vyksta. Bet galbūt Dievas davė gebėjimą rašyti, tad žaidžiant tą žaidimą ir tapau rašytoju. Žinoma, ir kūryboje reikia žaismo. Visus darbus dirbant reikia kaip vaikams žaisti tam, kad darbas būtų mielas.
Galbūt tam įtakos turėjo ir mano giminaičiai A. Vienuolis bei A. Baranauskas. Visuomet aš savo užnugaryje jaučiau jų alsavimą. Ką mes žinome, gal mūsų anūkai ar proanūkiai, kuriuos įkvėps mūsų gyvenimas, pasuks tuo pačiu keliu...
Atmintyje išliko A. Vienuolis, kuris įšventino mane į rašytojų būrį. Be to, dar tuomet, kai buvau vaikas, nuolat girdėdavau aplinkinių pastabas, kad turiu talentą. Tačiau aš dukras auginau kiek kitaip – jos išaugo visiškai laisvos ir niekas jų nespaudė būti „kažkuo".

Ar dažnai sugrįžtate į gimtąją Uteną? Kokie Jums prisiminimai patys mieliausi, labiausiai kutenantys širdį?

Visada, kai tik galiu. Ateina toks amžius, kai dažnai aplankome ir tėvų kapus. Taip pat gimtuosius namus, prie kurių auga mūsų pačių sodinti medžiai. Mano gimtieji namai mažai paliesti civilizacijos. Nostalgiją kelia vieta už raudonos mokyklos, upelis, prie kurio mes, vaikai, prasimanydavome įvairiausių žaidimų. Dabar šioje vietoje yra parkas, o anksčiau buvusi tik pieva. Kiek prisiminimų kelia siaurasis geležinkelis! Gaila, kad jo jau nebėra. Sentimentus sužadina senoji bažnyčia su trimituojančiu angelu, šalia esančios senosios kapinės, o prie mūsų namų stovėjo raudoni dvaro vartai, kuriuos vėliau nugriovė. Galbūt juos galėtų kada nors atstatyti ir vietoj paminklo įdėti posmelį eilėraščio apie paskutinį teismą. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad Utena gražiausias miestas pasaulyje. Tačiau man – jis vienas gražiausių miestų, kuris gražiai tvarkosi, o jaunimas čia puikiai kuriasi. Gaila tik vienintelio – uždaromų mokyklų.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

 

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Mūsų kraštiečiui S. Šalteniui – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

    Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Ceremonijos metu garbingai apdovanotas ir mūsų kraštietis rašytojas Saulius Šaltenis už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių.

  • Utenoje – kraštiečio S. Šaltenio naujos knygos sutiktuvės

    Kitą savaitę, vasario 18 dieną, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje uteniškiai susitiks su Nacionalinės premijos laureatu, kraštiečiu Sauliumi Šalteniu, kuris pristatys naujausią savo romaną apie Sausio 13-ąją „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“.

  • Prasmingi uteniškių darbai – įvertinami ir pastebimi

    Besibaigiantys 2019 metai mūsų krašto žmonėms buvo išties darbingi ir prasmingi. Už išskirtinius nuo­pelnus trys kraštiečiai sulaukė ypač svarbaus aukš­čiausiosios šalies valdžios įvertinimo. Iki didžiųjų metų švenčių likus kelioms dienoms Utenos krašto dukra etnologė Gražina Kadžytė buvo garbingai ap­dovanota Kultūros ministerijos premija, rašytoją ir dramaturgą Saulių Šaltenį pasiekė žinia, kad jis vasa­rio 16 dieną bus pagerbtas Lietuvos nacionaline kul­tūros ir meno premija. Šventes džiaugsmingai sutinka ir daugybe pasiekimų galintis didžiuotis buvęs Utenos Rapolo Šaltenio progimnazijos mokinys Tomas Babe­lis, dabar besimokantis Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje. Jam LR Prezidentūroje įteiktas apdovanojimas.

  • Dienos šviesą išvydo knygą su pusšimčio žmonių pasakojimais

    Malonu pasidžiaugti, kad artėjant Švenčionių profesinio rengimo centras jubiliejui suskubome parengti ir išleisti kraštotyros knygą „Mūsų istorija gyvai“. Tai bandymas į spausdintinių žodžių rūbą įvilkti Švenčionių krašto ir mūsų mokyklos istoriją.

  • Dovana Ignalinos kraštui – vertinga knyga

    Spalio 17 dieną Ignalinos krašto muziejuje pristatyta istorinė knyga apie Ignalinos kraštą ir jo vietovardžius „Ignalinos kraštas. Vietovių istorinė – statistinė apžvalga amžių tėkmėje“.  Tai įspūdingas 800 puslapių leidinys, bene 20-ties metų kruopštaus darbo rezultatas, prasminga dovana Ignalinai ir visiems kraštiečiams. Knygoje atsiskleidžia ir visos Lietuvos praeitis. Medžiagą leidiniui parengė istorikas mėgėjas Romutis Matkevičius, kuris daugiau kaip 20 metų dirba, tyrinėja savo gimtojo krašto istoriją ir skelbia ją atskirais straipsniais spaudoje.

  • Išmoktos pamokos: Garbės galerijos nariai dalijo gyvenimišką patirtį

    Mokykla palieka ryškų pėdsaką gyvenime, čia susiformuoja požiūris į supantį pasaulį, gimsta pirmasis kūrinys... Taip būtų galima apibūdinti savos mokyklos nepamirštančius ir nuolat ją aplankančius buvusius mokinius, kurie savo darbais garsina ne tik Utenos kraštą, bet ir visą Lietuvą ar už jos ribų. Utenos Rapolo Šaltenio progimnazija, kurioje buvo minimas Garbės galerijos 10-metis, dar kartą sukvietė šios galerijos narius pasidalyti savo gyvenimiškąja patirtimi su čia besimokančiais mokiniais, jų tėvais.

  • Metų knygos rinkimai: skelbiami ryškiausių kūrinių penketukai

    Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai" vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

  • Debiutinę knygą pristatęs virtuvės meistras atskleidė, ar moka išvirti cepelinus

    Balandžio 23 dieną Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje debiutinę savo knygą „Aš, tu ir virtuvė“ pristatė kraštietis virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas. Leidinyje autorius atveria savo restorano bei širdies duris ir pasakoja, kiek daug gali nuveikti, jei tik turi savyje pakankamai parako. Garsus virtuvės profesionalas stebina stebuklingais ir kartu paprastais receptais, kviečia į kelionę, kupiną kvapą gniaužiančių susitikimų ir nutikimų, nuopuolių bei pakilimų, ragina patirti tikrąjį restorano virtuvės gyvenimą įsileisdamas į slapčiausias jos kerteles, kur kiekviena smulkmena gali tapti lemtinga.

  • Mėnuo potyrių prilygo metams

    Uteniškė, kilusi iš Juknėnų, Žydrė Dargužytė Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje pristatė savo pirmąją knygą „Mėnuo kaip metai“ apie dvi keliones: kelionę kruizine jachta, kur įsidarbino kajutės stiuardese, Dunojumi ir kartu kelionę į save. Abi kupinos iššūkių, baimių, nusivylimų ir nuostabių atradimų.

  • Išleista pirmoji lietuviška knyga „neišnešiotukų“ tėvams

    Paskutinį pavasario savaitgalį aktyvių Sveikatos apsaugos ministerijos partnerių – neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas" – surengtoje šeimų šventėje pristatyta anksčiau laiko gimusių kūdikių tėvams skirta, ilgai laukta edukacinė knyga „Ankstukas". Prie šios knygos asociacija intensyviai dirbo pusantrų metų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:9344
Vakar apsilankė:11903
Šią savaitę apsilankė:53508
Šį mėnesį apsilankė:332282
Viso (nuo 2015-02-16):13779348
Šiuo metu naršo:
88
2020-05-29
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!