R. Slesoriūnienė: „Karpau tai, ką liepia mano širdis“
2019 kovo 29, Penktadienis 14:10

R. Slesoriūnienė: „Karpau tai, ką liepia mano širdis“

R. Slesoriūnienė: „Karpau tai, ką liepia mano širdis“
  • Lina NARČIENĖ
  • 22 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Neseniai iš Vokietijos grįžusi Utenos rajono tautodailininkė Rasa Slesoriūnienė ne tik sėmėsi karpymo iš popieriaus žinių, bet ir bendravo su garsiais karpytojais. Kone visą mėnesį svečioje šalyje viešėjusi menininkė namo grįžusi vos spėjo išsikrauti lagaminus, o dabar rengiasi parodoms ir įgyvendina naujus sumanymus, kurie popieriaus lape virsta paukščiais, angelais ar lietuviškų sakmių motyvais.

Prieš kelias dienas grįžote iš Vokietijos. Papasakokite, kokia veikla Jus lydėjo šioje kone visą mėnesį trukusioje kelionėje?

Dažniausiai mano išvykos paprastai būna susijusios su karpymu. Tame miestelyje, kuriame dabar viešėjau, gyvena garsi karpytoja Gundel Zimmermann, kuri yra Vokietijos karpytojų sąjungos sekretorė, o jos vyras – vadybininkas. Šie žmonės yra susiję su žymiais Vokietijos karpytojais, jie domisi šia veikla, vertina mano kūrybą. Ne tik kartu karpėme, bet teko susipažinti su Olandijos karpytojais.
Šioje šalyje iki pietų turėjau padaryti kai kuriuos darbus, o popiet jau būdavau tikra ponia – dažnai lankėme muziejus, svečiavomės pas olandus. Beveik visą mėnesį ten gyvendama įsitikinau, kad lietuviai apdovanoti didesniu laimės pojūčiu nei vokiečiai. Nežinau, ar jie nemoka džiaugtis, ar tą džiaugsmą užgožia santūrumas. O man tai nebuvo įprasta, aš jaučiausi labai laisvai. O ko gi man būti suvaržytai?

Kas šioje šalyje Jus nustebino labiausiai?

Mane pasikvietė Zimmermann'ai – viešėjau šios šeimos namuose, kur jie turėjo išsidėlioję visus Lietuvos parodų katalogus. Jie seka mūsų judėjimą, domisi garsiais karpytojais, jų veikla. Jie mintinai žino garsius Lietuvos karpytojus, taip pat pažįsta uteniškę tautodailininkę Odetą Tumėnaitę–Bražėnienę.

Kokių planų turite artimiausiu metu?

Blogas kareivis nenori generolu būti – taip galėčiau apibūdinti menininką, kuris neturėtų jokių planų. Aš labai aktyviai dalyvauju parodose – tai savotiška adrenalino gamyba, o labiausiai man patinka užsimezgusios naujos pažintys.

Ar ilgai draugaujate su popieriumi ir žirklėmis?

Tautodailininke aš tapau 2015 metais gruodžio 30 dieną. Esu tik trejų metukų karpytoja. Tačiau esu surengusi keturias personalines parodas, taip pat vieną Rygoje. Tai buvo išties didelis mano šuolis. Piešiau visą savo gyvenimą. Kartais padariusi karpinį juo pasveikinu draugus ir artimuosius. Galbūt anksčiau, kuomet vadovavau mokyklai–vaikų darželiui, nebūčiau galėjusi ištverti visų ilgų posėdžių, jei ne mano užsiėmimas piešti. Taip praskaidrindavau nuobodžius posėdžius.

Esate iškarpiusi paveikslų ciklą apie vietovardžius. Kuo jie išskirtiniai?

Yra naujų, neseniai užbaigtų darbų. Iš pradžių buvau savikritiška, tačiau grįžusi iš Vokietijos dar kartą pažvelgiau į juos ir įsitikinau, kad sau esu per daug reikli. Neseniai iš Sudeikių sugrįžo karpinys apie Narkūnų piliakalnį, kuriame pavaizduoti ant piliakalnio žaidžiantys piemenukai. Tai karpinys, sukurtas pagal sakmę apie šį piliakalnį. Taip pat sukūriau karpinį ir pavadinau „Rašė". Štai naujausias darbas apie Raudžių ežerą, kurį savo ašaromis priverkė laumės. Esu iškarpiusi mažą Maironį, kuris anuomet nebuvo dar garsus, bet jau šalia jo – Pegaso žirgelis su į tolį vinguriuojančiu Kauno funikulieriumi.

Dažnai nuo didesnių apimčių kūrinių pereinate prie karpinių miniatiūrų...

Esu karpiusi įvairaus dydžio karpinius. Dažnai lieka popieriaus – negi išmesi. Tada karpau miniatiūrinius karpinius. Dirbti ir fantazuoti reikia su visais labai daug. Idėjų reikia net ir smulkiems darbeliams. Kartais mažyčiais karpinukais dabinu knygų skirtukus, atvirukus, puošiu žvakes, įrėminu ar padarau dėkliukus, o prieš šv. Velykas ir kiaušinius pamarginu. Štai mano iškarpytas angeliukas šypsosi ant lentynos. Jis emocingas, todėl mane guodžia tuomet, kai vaikai iš užsienio ilgai negrįžta ir aš jų labai pasiilgstu. Visuomet karpydama ieškau emocijos.

Jūsų kūryboje gausu tautosakinių motyvų. Tikriausiai reikia puikiai išmanyti lietuvių tautosaką? Kaip atveriate tuos lobynus?

Kartais nusižengiu tautosakai į savo kūrybą įvesdama kažką nauja, neįprasta. Juk visų laumių tautiniais rūbais neaprengsi. O štai kartais reikia papildomai pasidomėti, pavyzdžiui, kaip iškarpyti arkliuko balnelį, kokie turi būti jo papuošimai.
Nesu komercinis žmogus, tad štampų ir taisyklių nemėgstu. Dirbu tai, ką liepia mano širdis.

Ar gamta Jūsų dirbiniams įpučia kūrybiškumo?

Aš beveik visur einu pėsčiomis arba važiuoju dviračiu. Stebiu gamtą, kaip gieda paukštelis, mėgstu stebėti paprastas lauko gėles, įsidėmėti jų žiedelius ir lapelius. Esu kaimo vaikas, bet tuo tik didžiuojuosi. Mano stebimas pasaulis dažniausiai ir nugula į karpinius. Turiu labai daug miniatiūrų, tereikia viską sutvarkyti, įrėminti, o tada jau galima ir į parodą visus sukviesti.

Rasos Slesoriūnienės asmeninio archyvo nuotr., Vytauto Ridiko video

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Prieš šv. Kalėdas languose nutūps žiemos paukščiai

    Gruodžio 13 dieną Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyriuje vyko tradicinė Utenos rajono pradinių klasių mokinių karpymo popietė „Žiemos paukštė“. Vyturių, Krašuonos progimnazijų, Aukštakalnio pradinės mokyklos, Utenos mokyklos–vaikų darželio „Eglutė" bei Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio" skyriaus mokiniai kartu su savo mokytojomis iš balto popieriaus karpė žiemos paukščius, kurie netrukus papuoš Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Vaikų skyriaus erdves.

  • Uteniškė tautodailininkė stengiasi nenukrypti nuo senųjų tradicijų

    Istorijos šaltiniuose rašoma, kad popieriaus karpinių menas gimė Rytų šalyse. Vėliau jis kartu su popieriaus gamyba paplito visame pasaulyje. Mūsų laikus pasiekę karpiniai yra XIX a. pabaigoje –XX a. pradžioje sukurti anuomet populiarūs interjero puošybos elementai. Lietuvoje šeimininkės karpiniais puošdavo šviestuvų gaubtus, medines lentynėles, paveikslų ar veidrodžių rėmus. Sudėtingi popieriaus karpiniai ant langų atlikdavo užuolaidų funkciją. Pastaraisiais metais ši dailės šaka vėl tapo populiari. Mūsų šalyje karpinius iš popieriaus kuria nemažai liaudies meistrų. Portalas udiena.lt apie popieriaus karpinių meną kalbėjosi su uteniške pedagoge, tautodailininke Gita Juškėniene.

  • Utenos krašto kūrėja Gita Juškėnienė

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su karpinių meistre Gita Juškėniene Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai Utenos krašto kūrėjai iki birželio 23 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Karpinių paroda – savasties ieškojimai

    Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Utenos trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto dekanės Rasos Slesoriūnienės trečia personalinė karpinių paroda „Ieškojimai“. Kartu su tautodailininkės paveikslais eksponuojami ir Vaidos Svigarienės bei Miglės Saladžiūtės karpytų atvirukų parodos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5836
Vakar apsilankė:8891
Šią savaitę apsilankė:21022
Šį mėnesį apsilankė:204104
Viso (nuo 2015-02-16):10491767
Šiuo metu naršo:
97
2019-06-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!