Savamokslio medžio drožėjo sukurtos grožybės apsigyveno jo kieme
2018 liepos 05, Ketvirtadienis 09:38

Savamokslio medžio drožėjo sukurtos grožybės apsigyveno jo kieme

Savamokslio medžio drožėjo sukurtos grožybės apsigyveno jo kieme
  • Lina NARČIENĖ
  • 22 foto, video
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Utenoje, nedidukėje Ateities gatvelėje, darbščių šeimininkų Edmondo ir jo žmonos Vidos Griškevičių namo kieme jau kurį laiką praeivių žvilgsnius traukia įvairios medinės skulptūros. Gerokai anksčiau pastebėjęs savo polinkį drožti iš medžio, vieną kartą draugo paragintas sukūrė paukštį, kuris tuoj atdaro vietą jo namų kieme. Toliau darbai rūko it iš pypkės: netrukus atsirado susimąstęs Rūpintojėlis, bebro, vanago ir pelėdos skulptūra, medis su pakabintais skirtingais šaukštais, o priepirtyje sieną padabino patobulintas Utenos simbolis – pasaga su žirgo galva. Vieną kartą sumanęs nudrožti žmonos skulptūrą, tačiau šiai vyro minčiai žmona Vida paprieštaravo.

Edmondai, ar vaikystėje teko susidurti su drožyba?

Vaikystėje neteko drožti, bet neslėpsiu: labai rūpėjo prisiliesti prie medžio. Tik išėjęs į pensiją pradėjau drožinėti. Galbūt todėl, kad atsirado daugiau laiko. Draugas turėjo savo lentpjūvę, tad dažnai nuvažiuodavau pas jį. Kartą jis man parodė medžio kelmą ir pasiūlė pabandyti drožti. Iškart kilo mintis nudrožti erelį. Jis nusistebėjo ir paklausė, ar man pavyks padaryti tokį didelį darbą. Ir pavyko.
Pradėjau nuo paukščių: iš pradžių gimė mažas kolibriukas, paskui kiti mažesni ir didesni paukščiai. Įgavęs daugiau praktikos ir drąsos, pabandžiau drožti Rūpintojėlį, o paskui žvejį, kurį pasodinau prie nedidelio tvenkinuko. Dabar šalia atsiras ir medinis katinas – žvejo draugas.
Mane kaimynai ne kartą barė, kad iš medžio drožti pradėjau tik išėjęs į pensiją. Esą, reikėję anksčiau. Ir dabar turiu minčių įvairiausių: noriu išdrožti karalių Mindaugą arba Eglę žalčių karalienę. Tai liaudiški personažai, kurie atrastų vietą mano kieme. Žinoma, šiam sumanymui reikia ąžuolo. Vienas ūkininkas man žadėjo parūpinti medienos, tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Didžiausia problema – ąžuolo stygius.

Ar pamenate pirmąjį savo kūrinį?

Tai buvo erelis. Šis darbas mane taip užbūrė, kad ryte apie 4 val. nubusdavau ir iškart eidavau drožti. Sunkiausia buvo pagaminti sparnus, nes iš vieno medžio masyvo labai sudėtinga nudrožti visą paukštį. Šis paukštis buvo visų mano darbų pradžia.

Ar nekilo minčių išdrožti žmonos skulptūrą?

Kilo. Tačiau įgyvendinti šios idėjos neleidžia žmona. Ji teigia, kad kartu gyvename 35 metus, vienas kitam pabostame, o dar kieme atsirastų ir moters skulptūra... (juokiasi).

Su kokiu medžiu smagiausia dirbti?

Daugiausia aš dirbu su ąžuolu. Tai sunkiausia, tačiau šis medis patvariausias. Žinoma, jeigu drožiniai būtų laikomi namuose, tam puikiai tiktų ir liepa. Tačiau lauke stovintiems darbams geriausiai tinka tik ąžuolas.

Prie namų turite išskirtinę patalpą – priešpirtį. Kuo ji ypatinga?

Tai savotiškas poilsio kambarys. Kartais čia sėdime su pas mus užsukančiais svečiais, mėgsta pasisėdėti ir vaikai. Iš atskirų faneros lakštų padariau atskirus kvadratėlius, juos pritvirtinau ant sienų, o viską paįvairinau beržų kaladėlėmis. Anksčiau grįždamas iš kaimo prisirinkdavau beržo kaladėlių ir įsimesdavau jas į automobilio bagažinę. Supjaudavau ir iš jų komponuodavau įvairias kompozicijas. Taip pat sienas papuošiau įvairių sumedžiotų žvėrelių kailiukais, paukščių ir žuvų galvų iškamšomis.

Ant sienos puikuojasi savotiškas Utenos herbas – pasaga su žirgo galva. Papasakokite apie šį sumanymą.

Visąlaik mąsčiau, kaip sukurti Utenos herbą. Vienos pasagos neužteko: į ją norėjosi gražiai įkomponuoti žirgo galvą. Nusiunčiau žmoną į Sartus pasižiūrėti, kaip gi tiksliai atrodo toji žirgo galva. Išėjo netradicinis drožinys, paskui dar pritvirtinau skambaliukus. Jis atrado vietą vienoje iš priešpirčio sienų ir puikiai tiko prie interjero.

Ką savo gyvenime norėtumėte dar išbandyti?

Labai traukia metalo dirbiniai. Kalbėjau su vienu kalviu, tai jis mane atšaldė nuo šios minties sakydamas, kur tu čia triukšmausi gyvendamas Utenos miesto centre. Sako, kaimynus papiktinsiu pokšėdamas.
Mano tėvelis buvo kalvis, tad vaikystėje tekdavo dumples pūsti ir stebėti, kaip jis kala pasagas, daro kitus metalo dirbinius. Ne kartą ir man tekdavo su plaktuku darbuotis. Prisipažinsiu, man metalas labiau rūpi nei medžio darbai.

Vytauto Ridiko nuotr. ir video

 

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos krašto kūrėjas Edmondas Griškevičius

    Portale udiena.lt pristatome Utenos krašto kūrėjus. Kviečiame aktyviai domėtis jų kūryba ir gyvenimu. Šį kartą kviečiame trumpai susipažinti su medžio drožėju Edmondu Griškevičiumi. Kviečiame būti aktyviais ir siųsti į el. paštą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Jus dominančius klausimus šiai kūrėjai iki birželio 15 dienos, o atsakymus į klausimus pateiksime vėliau.

  • Prakalbinti medį drožėjui nereikia daug pastangų

    Prakalbinti medį Antalieptėje gyvenančiam profesionaliam drožėjui Pranui Savickui, rodos, nėra sunku. Jo rankose gimsta įvairūs drožiniai: ir piktoki velniai, ir tautine atributika padabintos lietuvaitės. Kone visą savo gyvenimą su drožyba nesiskiriantis P. Savickas atvirai prisipažino, kad šis pomėgis ne tik jo pomėgis, bet ir pragyvenimo šaltinis. O mažuosius dirbinius menininkas linkęs dovanoti ir suteikti džiaugsmą kitiems.

  • Medinės drožėjo Aurelijaus Baldausko darbų metamorfozės

    Nebūtina gilintis, kas lemia mokslinį metamorfozių apibrėžimą, mums užtenka tik supratimo, kad nėra nieko amžino – viskas aplinkui kinta, keičia turinį, būvį ir formas. Tas pats ir su medžiais – ateina metas nebe žaliuoti, žydėti, nešti vaisius ir pavėsį, o griūti ša­kom į samanas ir, praradus gyvastį, kilti dūmais į dan­gų ar virsti daiktu, rakandu. Medžio drožėjai niekada lengvai nenurašo medžių: šaknų ar šakų raizgalynėje, kamieno rievių margume jie įžvelgia daugybę naujų idėjų, formų, vaizdų ir net veidų. Toks ir uteniškis Au­relijus Baldauskas, gruodžio 3 dieną Utenos kultūros centro (UKC) stiklo galerijoje pristatantis antrą per­sonalinę darbų parodą.

  • Žvejoti mėgstančio drožėjo kolekcijoje – į Leniną panašus žvejys

    Tris dešimtmečius Utenoje gyvenantis Valdas Yla gimė ir augo Antalieptės seniūnijai (Zarasų r.) priklausančiame Purvynės kaime. Tarnaudamas sovietinėje armijoje susipažino su lietuviais broliais dvyniais, kurie mėgdavo kurti raižinius ant faneros. Pabandė ir pats – kažkas išėjo. Grįžęs iš armijos V. Yla dirbo Utenos milicijoje, vėliau – Anykščių policijoje. Pastaruosius 18 metų „Utenos dienos" pašnekovas yra Vidaus reikalų ministerijos pensininkas. Laisvalaikiu nedidelėje virtuvėje medžio drožyba užsiimantis uteniškis, kurio darbais išpuoštas kiekvienas namų kampelis, svajoja kada nors turėti nuosavą dirbtuvę.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:587
Vakar apsilankė:7255
Šią savaitę apsilankė:30378
Šį mėnesį apsilankė:133236
Viso (nuo 2015-02-16):10657038
Šiuo metu naršo:
93
2019-07-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!