Jaunasis ūkininkas džiaugiasi nepasidavęs vilionėms dirbti svetur
LietuvaJaunasis ūkininkas džiaugiasi nepasidavęs vilionėms dirbti svetur
2015 liepos 17, Penktadienis 11:12

Jaunasis ūkininkas džiaugiasi nepasidavęs vilionėms dirbti svetur

Jaunasis ūkininkas džiaugiasi nepasidavęs vilionėms dirbti svetur

Ūkiai, kuriuose darbuojasi šeimos nariai, yra labiausiai paplitęs ūkininkavimo modelis visose Europos Sąjungos valstybėse. Šeimos ūkiai labai vertinami ir Lietuvoje, jie itin svarbūs, išlaikant kaimą gyvą ir gyvybingą. Šeimos yra ir jaunųjų ūkininkų Deivydo bei Rasos Lukoševičių ūkis Varėnos rajono Senųjų Naniškių kaime.

Jie dirba 140 ha žemės ir išsiverčia vien savo jėgomis, visus darbus nudirba patys. Deivydui – 37, žmonai Rasai – 34, dukrai Ugnei – 15, sūnui Nedui – 8 metai. Svarbiausias ūkio darbuotojas – pats Deivydas, žmona tvarko dokumentus ir rūpinasi šeima.
Deivydas pasakoja, kad ūkininkauti pradėjo nuo 2006 m. Iškart išsinuomojo 70 ha žemės ir pradėjo auginti lubinus, grikius, avižas, rugius, kviečius, kvietrugius. „Po metų jau dirbau 110 ha, tai nedaug iki šiandien ir išsiplėtėme. Dabar Varėnoje didžiulė konkurencija, labai sunku rasti laisvos žemės, viskas užimta. Labai padaugėjo modernios technikos, kuri dirba greitai ir apdirba daug plotų, o sklypų nedaugėja, todėl nuomotis ar įsigyti žemės tampa sudėtinga. Mano brolis taip pat ūkininkauja, ir su juo varžomės dėl žemės, tad dalis mano plotų jau Šalčininkų rajone, čia nebėra kur plėstis", – dalykiškai aiškina Deivydas. Pusė dirbamos žemės nuosava, kita pusė – nuomojama. Žemės čia nenašios, tad ir derliai, palyginti su kitais rajonais, nedideli. Rugių užauginama iki 1,5 tonos, grikių – iki 1 t, kviečių, kvietrugių – 3-4 tonų.
Maždaug pusėje dirbamo ploto Deivydas ūkininkauja ekologiškai, kitoje pusėje – užsiima tradicine augalininkyste. Jaunasis ūkininkas linkęs verstis vien ekologiška augalininkyste, tačiau sako, kad reikalavimai 5 metus nemažinti ekologiškų plotų kelia problemų, nes žemės savininkai, kurie nuomoja sklypus, nelinkę tokiam ilgam laikotarpiui pasirašyti nuomos sutarties, jie žemę bet kada gali atsiimti sau, parduoti ar pernuomoti kitiems, todėl verstis vien tik ekologine augalininkyste nesaugu, už ploto sumažinimą gali tekti mokėti dideles baudas.
Ūkininkas pastebi, kad ekologiškos produkcijos poreikis dabar labai didelis, visą užaugintą derlių jis parduoda vokiečiams, olandams, belgams, jie mielai viską superka, tik turėk, ką parduoti. Deivydas stebisi, kad vokiečiai perka daug lubinų, kuriais kiti nelabai domisi, ir iš jų gamina mišinėlius vaikams. „Užsieniečiai supranta sveiko maisto naudą, todėl ir superka mūsų užaugintą žaliavą", - situaciją apibūdina ūkininkas.
Pats Deivydas labai palaiko ekologinį ūkininkavimą, rūpinasi sveikata ir mano, kad mūsų žmonės dar per mažai galvoja apie tai, ką valgo. Ypač jį neramina genetiškai modifikuotų organizmų paplitimas. Kita vertus, ekonominė padėtis, ypač senjorų, neleidžia jiems įsigyti sveikesnių, bet brangesnių produktų.
D. Lukoševičius ekologinio ūkininkavimo patirties sėmėsi įvairiuose seminaruose, mokymuose, nuolat bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, neapsieina be jų rekomendacijų. „Užsieniuose mokytis neteko, tačiau ir pas mus viskas šauniai vyksta, daug mokymų organizuojama, ten susitinkame su bendraminčiais, pasidalijame patirtimi, pasimokome vieni iš kitų", – aiškina Deivydas.
Jis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos supaprastintąją priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas", gavo 129 tūkst. Lt paramą ir įsigijo naują traktorių. „Mano kombainai seni, todėl dabar esu padavęs paraišką naujojo laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programos 2014-2020 m. priemonei „Investicijos į materialųjį turtą", labai norėčiau įsigyti naują kombainą, sėjamąją, tačiau nežinau, ar pasiseks, atsakymo dar negavau, tačiau labai tikiuosi", – dėsto Deivydas.
Kadangi žemės labai trūksta, tai Deivydo planuose – verslinė žvejyba. Jau dabar turi įrengęs 1 ha ploto tvenkinį, tačiau kol kas tik savo reikmėms. Ateityje tai galėtų tapti rimtu verslu. „Žuvimis iš tvenkinių paprastai prekiaujama rudenį, kai laukai jau nuimti ir apsėti, tad netrukdytų mano ūkininkavimui. Žiūrėsiu, koks šiemet bus derlius, kokios pajamos, tarsiuosi su žuvininkystės konsultantais ir tik viską gerai įvertinęs, imsiuosi papildomo verslo", – planais dalijasi ūkininkas.
Į klausimą, kaip gyvena jų kaimas, Deivydas atsako teigiamai. „Kaimas nedidelis, bet gyvenimas jame verda, žmonės dirba, vaikai su mokyklos autobusiuku vežiojami į Valkininkų mokyklą. Ne vieną sodybą kaime jau yra nusipirkę miestiečiai, kurie čia vasaroja ir leidžia savaitgalius. Gerai su jais sutariame, bendradarbiaujame, kartu tvarkomės aplinką, šienaujame, kepame šašlykus", - įspūdžiais dalijasi Deivydas.
Paklaustas, ar iš šeimos ūkio šeima gali pragyventi, 37-erių ūkininkas atsako, kad tikrai taip. „Mes daug dirbame, bet žiemą esame laisvesni, pakeliaujame po svečias šalis. Šeimos ūkio pajamų tikrai užtenka visiems mūsų ir vaikų poreikiams patenkinti", – įsitikinęs jaunasis ūkininkas, kurį ne kartą kvietė dirbti svetur, tačiau jis džiaugiasi galėdamas gerai gyventi Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Išgriuvus fermos sienai ūkininkas ieško teisybės

    Savo prosenelių ūkininkavimo tradicijas tęsian­tis Daugailių seniūnijos ūkininkas Kristijonas Aidu­kas šiandien nusivylęs tuo, kas vyksta aplinkui. 250 avių auginantis vyras, neseniai įsigijęs mėsinių gal­vijų, apgailestauja, kad galbūt teks parduoti sunkiai uždirbtą turtą, gyvulius ir išvažiuoti kitur, o gal ir emigruoti. Į „Utenos dienos“ redakciją kreipęsis ūki­ninkas prisipažino turėjęs karčios ūkininkavimo pa­tirties: prieš kelerius metus avių bandoje pasigedo aštuonių ėriukų, o šią savaitę rado nugriuvusią fer­mos, kurią įsigijo prieš porą mėnesių, sieną.

  • Siekiantiems jaunojo ūkininko statuso – svarbi informacija

    Jaunieji ūkininkai – juridiniai asmenys, pateikę paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, iki liepos 25 dienos privalo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sąrašus apie fizinius asmenis, dalyvaujančius juridinio asmens veikloje.

  • Teikiama pagalba ūkiniams gyvūnams įsigyti

    Gegužės 1 d.–birželio 15 d. pareiškėjai kviečiami teikti paraiškas gauti valstybės pagalbą ūkiniams gyvūnams (išskyrus kiaules) įsigyti buferinėje afrikinio kiaulių maro (AKM) zonoje. Priemonei „Pagalba ūkinių gyvūnų įsigijimui“ įgyvendinti 2018 m. patvirtinta 65 tūkst. eurų. Pareiškėjams atlyginama iki 80 procentų, bet ne daugiau kaip 580 Eur vienam pareiškėjui, kitų (išskyrus  kiaules) ūkinių gyvūnų įsigijimo išlaidų.

  • Šviečiamoji gyvulininkystės programa: „gyva“ pažintis šalies ūkiuose

    Vištos, kalakutai, karvės, žirgai - visus šiuos tradicinius šalies gyvūnus galima pamatyti netoli Druskininkų įsikūrusiame Augų ūkyje. Ūkio kieme nuolat klega ne tik plunksnas pašiaušę kalakutai, bet ir ūkio svečiai – pradinių klasių mokiniai. Čia atvyksta pradinukų grupės „gyvai" pamatyti ir susipažinti su ūkiniais gyvūnais pagal Žemės ūkio ministerijos finansuojamą Šviečiamąją gyvulininkystės programą.

  • Vanduo visiškai paskandino Ignalinos ūkininkų pasėlius

    Ignalinos rajono ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl laukuose paskendusių pasėlių. Skaičiuojami nuostoliai, nes šiame krašte kritulių iškrito keturis kartus daugiau nei įprastai, todėl į laukus įvažiavusiai žemės ūkio technikai dažnai reikia pagalbos ištraukti.
    Kaip praneša ūkininkai, Ignalinos rajone šiųmečio derliaus nuimta vos 30–50 procentų.

  • Nagingas ūkininkas seną laužą pakeitė neatpažįstamai

    Automobilių tobulinimas, jaunimo vadinamas „tiuningavimu", Lietuvoje jau seniai tapo įprastu reiškiniu, tačiau gražinti savo turimą žemės ūkio techniką ryžtasi retas vairuotojas. Kaliekių kaime (Vyžuonų sen.) ne vienus metus ūkininkaujantis Sigitas Guobužas vos per kelis mėnesius senutėlaitį traktorių „Belarus MTZ-52" pakeitė neatpažįstamai. Ūkininko teigimu, dabar belarusas ne tik gražesnis, bet ir patogesnis – juo važiuoti vienas malonumas.

  • Nemeikščių gyventojo valdose – įspūdinga vynuogių plantacija

    Lietuva tikrai nėra vynuogių augintojų kraštas. Norint sulaukti gero derliaus, reikia palankios temperatūros ir daug saulės, tad daugiausia šių uogų, kurios nuo seno yra priskiriamos prie sveikiausių maisto produktų, užauginama šiltesnio klimato šalyse (Italijoje, Kinijoje, JAV, Ispanijoje). Nemeikščiuose (Utenos sen.) gyvenantis ūkininkas Aidas Streižys prieš bemaž šešerius metus ryžosi imtis gana rizikingos veiklos – pradėjo auginti uogas, kurias esame įpratę pirkti prekybos centruose. Didžiausias kiekis vynuogių šiuo metu noksta didžiuliame ūkininkui priklausančiame šiltnamyje. Senelių žemėje beveik 20 metų ūkininkaujantis A. Streižys uteniškiams pažįstamas ir kaip braškių bei aviečių augintojas. „Utenos diena" teiravosi, kaip jam sekasi šį sezoną.

  • Verslo kryptį pasufleravusi pavardė ūkininkui atnešė sėkmę

    Kai užėję į parduotuvę daržovių skyriuje griebsite morkų maišelį, atidžiai jį apžiūrėkite – galbūt jas užaugino ūkininkas Algimantas Morkūnas? Rodos, likimas iškrėtė linksmą pokštą – su ūkininko pavarde glaudžiai susijusi jo auginama daržovė yra ne tik ūkininko ir jo šeimos, bet ir viso būrio samdomų darbuotojų pragyvenimo šaltinis. Specialiu ženklu „Kokybė" pažymėtos morkos iš ūkio keliauja ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į užsienio šalis, o prie tokių rezultatų prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP). Tapęs nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviu, ūkininkas net penkerius metus gavo finansinę paramą.

  • Dvigubai sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų

    Nuo 2015 m. Lietuvos, kaip ir visų kitų ES valstybių narių, ūkininkai turėjo laikytis privalomų klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos, vadinamųjų žalinimo, reikalavimų. Žemės ūkio ministerija, apžvelgusi šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje 2015–2016 m. situaciją, konstatuoja, kad šiemet du kartus sumažėjo ūkių, neatitinkančių minėtųjų reikalavimų. Mažindami pūdymo plotus, mūsų šalies žemdirbiai pradėjo aktyviau auginti azotą kaupiančius augalus, už kuriuos mokamos ir išmokos kaip už baltyminius augalus, o kraštovaizdžio elementams beveik neskyrė dėmesio.

  • Piketuotojų ūkininkų iš Utenos neišlydėjo niekas

    Dar gerokai prieš septintą ryto Utenos kelių seniūnijų ūkininkai, pasikvietę draugėn ir pulkelį zarasiškių, Utenos rajono savivaldybės prieduryje būriuodamiesi vylėsi, kad į piketą Vilniuje išlydės ir valdininkai. Nors autobusas su 45 ūkininkais išvažiavo be penkiolikos aštuonios ir kai kurie savivaldybės tarnautojai jau rinkosi į darbą, sodžiaus darbštuoliais, susiruošusių ginti savo teisių Vilniuje, nesusidomėjo nė vienas. Nepalaikė jų ryžto ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir abiejų savivaldybių skyriai, nors kitų savivaldybių pienininkai būrėsi po LŪS sąjungos vėliava. Rytų aukštaičiai sostinėn išvažiavo su europietišku autobusu, bet veždamiesi panašiai senas bėdas, kaip prieškario pirmtakai, anuomečiu neturėdami kam parduoti pulkus užaugintų žąsų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1272
Vakar apsilankė:11068
Šią savaitę apsilankė:38921
Šį mėnesį apsilankė:38921
Viso (nuo 2015-02-16):13840483
Šiuo metu naršo:
116
2020-06-05
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!