LietuvaR. Paksas. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems
2018 lapkričio 26, Pirmadienis 11:15

R. Paksas. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems

R. Paksas. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems
  • Mantas BUTKUS

Kodėl kiekvieno finansavimo laikotarpio pabaigoje, po milijardinių investicijų, skurdo rizikos rodikliai tampa vis didesni? – kalbėdamas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, retoriškai klausė EP frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas. Nuo to ir pradėjome pokalbį su europarlamentaru.

Pasisakydamas EP vykusioje diskusijoje, pastebėjote, kad vis daugiau žmonių skursta, nors visuomenės poreikiams lyg ir skiriama vis daugiau milijonų eurų. Jūsų vertinimu, kodėl taip yra?

Tai problema, kurią išsprendęs žmogus būtų vertas mažiausiai Nobelio premijos ekonomikos ir politikos srityse. Yra pernelyg daug dedamųjų, iš kurių sunku išskirti vieną. Pradedant nuo investicijų krypties, baigiant tiesioginėmis išmokomis, neracionaliu finansų panaudojimu ar sąmoningu jų paskirstymu ne visos visuomenės, bet atskirų turtingų individų ir jų valdomų korporacijų dar didesniam turtėjimui.
Bendrajam vidaus produktui kasmet augant kone kiekvienoje ES šalyje, turtingiau gyventi turėtų ir jį kurianti visuomenė. Tačiau taip nėra. Akivaizdu, kad ir bandymai stiprinti ekonomiką vieninga valiuta tėra ne daugiau negu tik bandymai. Net jei visos šalys taptų euro zonos narėmis, tai problemos neišspręstų.
Ne socialine atsakomybe, ne teisingu perskirstymu, bet atskirų individų turtėjimo siekiu šiandien yra pagrįsta visa politika bei ekonomika. Visuomenė privalo pakeisti tokią situaciją, kuri savo esme yra ne kas kita, kaip valdžios ir pinigų sąjunga. Pinigus turintys į valdžią „prastumia" politikus, kurie vėliau aklai tarnauja savo „geradariams", nuošalėje palikdami visuomenės poreikius. Kitokie politikai trypiami ir maišomi su žemėmis.

Klausantis diskusijų apie naują ES 2021-2027 metų finansinį laikotarpį, girdisi ir pakankamai daug nuogąstavimų dėl euro stabilumo, ketinimų įvesti bendrus pelno mokesčius. Ankstesniais metais apie tai kalbėta mažiau. Politikai ima praregėti?

Sakyčiau, ima labiau mąstyti. Akivaizdu, kad dalis valstybių jau daug metų dėl vieningos valiutos nebeturi galimybių vykdyti monetarinės politikos. Tai atsiliepia ir šalių ekonomikai, kuri vis labiau priklausoma nuo Europos centrinio banko sprendimų. Jie negali būti vienodai geri visiems, nes kas gerai didžiosioms ES valstybėms, anaiptol gerai nėra mažoms.
Atsisakiusios savo valiutos ir praradusios dalį savarankiškumo, euro zonos šalys savarankiškai nebegali reguliuoti ekonominių procesų. Todėl šiandien į eurą jau žiūrima gerokai atsargiau. Euro neįsivedusios ES valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, Vengrija, Čekija ar Švedija, turi ne tik gerokai mažiau entuziazmo tą daryti, bet ir mažiau ekonominių bei socialinių problemų. Siūlymams sukurti atskirą euro zonos biudžetą nepritarė net 12 ES šalių vyriausybės.

Praėjusios sesijos metu parlamentarai balsavo už tai, kad Lietuvai Ignalinos atominės elektrinės uždarymui būtų skirta visa reikalinga suma. Europos Komisija buvo linkusi siūlyti mažiau. Tai - pergalė?

Taip skambiai aš pavadinti nedrįsčiau. Bet tai iš tiesų stiprus Lietuvos laimėjimas. Prisiminkime, kad atominę elektrinę mūsų valstybė buvo priversta uždaryti labiau dėl ES intencijų, o ne savo noru. Logiška, kad ir uždarymui lėšas pilnai turi skirti ES. Mums pavyko ją priversti pripažinti tai, ką turi įvykdyti. Taip, tas pripažinimas neatėjo be mūsų europarlamentarų pastangų. Apie tą problemą aš kalbėjau Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete. Manau, kad ir kiti kolegos kalbėjo savo komitetuose. Džiaugiuosi, kad bendromis jėgomis pavyko pasiekti mūsų valstybei svarbų dalyką.

Girdint Jūsų nuostatas dėl valstybių savarankiškumo, ES ateities, bendros ES kariuomenės ar bendros euro zonos, kyla klausimas: Jūs - prieš Europos Sąjungą ir eurą?

Aš nesu prieš ką nors. Aš esu ne už tokią Europos Sąjungą, kuri yra šiandien. Aš esu už tautų ir valstybių sąjungą, kurioje pagrindinis dėmuo yra jų savarankiškumas. Kuomet ji pati, o ne mygiama iš šono, gali apsispręsti, ar jai reikia bendros kariuomenės, ar jai uždaryti atominę, ar įsivesti eurą.

Būtent dėl euro – bendros ES valiutos, kuria naudojasi tik dalis bendrijos valstybių – jūs Lietuvoje reiškiate abejones. Ar tai pirmas žingsnis siekiant išėjimo iš Europos Sąjungos?

Aš visada sakiau ir sakysiu, kad be tautos sprendimo negalima išsižadėti savo pinigų – čia apie mano nuostatas dėl referendumo lito klausimu. Būdamas Prezidentu, aš būčiau pasisakęs kategoriškai prieš euro įvedimą ir turėjęs svertų to nedaryti.
Dabar manau, kad turime įvertinti Lietuvos žmonių patirtį ir jų nuostatas nuo 2015 metų gyvenant su euru. Aš siūlau tik išsiaiškinti realią žmonių nuomonę, kaip jie vertina vieną ar kitą valiutą ir kuri jiems būtų priimtinesnė. Reikia padaryti tai, ko valdžia nepadarė įvedant Lietuvoje eurą. Jeigu iš tiesų gyvename demokratinėje visuomenėje, o ne tokia yra tik vaizduojama. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems.
Dėl išėjimo – mes pernelyg ilgai buvome atskirti nuo Europos, kad šiandien turėtume palikti ES. Noriu pabrėžti, kad Europa ir ES anaiptol nėra tapatūs dariniai. Europos Sąjunga tėra tik susitarimo padarinys vadinti bendrija tam tikrą valstybių sąjungą.
Europa yra gerokai platesnė ir gilesnė sąvoka, negu ES. Tačiau joje yra pakankamai Europos, kurios negalėtume prarasti. Nepaisant politikų nuostatų, kiekvienos šalies visuomenė turi tą Europos dvasią, kuri mus jungia, o ne skiria.
Gal mūsų problema, kad po istorinių Vytauto laikų niekada nesugebėjome būti savarankiška ir nepriklausoma valstybe? Gal aplinkiniai tuo nuolat ir naudojasi? Kalbėdami apie globalią Lietuvą ar valstybę ES federacijos rėmuose. Bet juk vienos federacijos rėmuose su bendromis sienomis ir vienu rubliu jau buvome. Ar kam nors norisi dar vienos panašios?

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa"

           

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • R. Paksas. Paryžiaus gatvės rašo mirties nuosprendį šiandienei Europos Sąjungai

    Europos Sąjunga išgyvena ne pačius geriausius laikus – tai pasakymas, kuris jau yra tapęs kliše Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidoje. Pabandykime ją pakeisti: ES išgyvena prastą laiką, kurį prisišaukė jos vadovai ir politikai. Apie tai EP sesijoje Strasbūre kalbėjo ir Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa" vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas, drąsiai įvertinęs situaciją Prancūzijoje, kurioje keletą savaitgalių liepsnojo barikados.

  • Rolandas Paksas: „Europos laukia sunkūs iššūkiai dėl jos ateities“

    Pasibaigus vasarai ir visuotinėms atostogoms Europos Parlamentas pradeda dar vieną sesiją. Nuo 2009 metų Lietuvai EP atstovaujantis Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas sako, kad artimiausia Europos Parlamento veikla parodys, kuriuo keliu suks Europa – totalitarinės „demokratijos“, kai valstybės pastatomos į tam tikrą tarnystės pozą, ar į Europos Sąjungos krypties iš federalizmo į tautų Europą pasikeitimą.

  • R. Paksas. Europos Sąjungos parama: kas pažiūrės dovanotam arkliui į dantis?

    Prasidėjusios diskusijos dėl naujo 2020-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto ir paramos paskirstymo bendrijos narėms yra gera proga pažvelgti šiek tiek plačiau ne tik į pinigų dalijimo principus, bet ir mūsų pačių supratimą apie kai kuriuos pastarųjų metų reiškinius.

  • R. Paksas. Kokia vieninga politika, jeigu keli susitaria ir daro, ką nori?

    Raketų smūgiai anaiptol neišsprendžia problemos. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas Rolandas Paksas. Tokią savo poziciją jis išsakė Europos Parlamento sesijoje, kurioje svarstytas Sirijos klausimas bei prieš ją su-rengta trijų valstybių karinė ataka.

    R. Pakso įsitikinimu, po tokių veiksmų turėtų būti skubiai sušaukta Europos Vadovų Taryba, kuri privalėtų tinkamai įvertinti dviejų bendrijos narių atliktus Jungtinių Tautų mandatu nesankcionuotus karinius veiksmus.

  • R. Paksas. Bauginami grėsmėmis iš Rytų, net nepastebėsime, kada Vakarai užims Lietuvą

    Dešimtus metus Europos Parlamente dirbantis Prezidentas Rolandas Paksas, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa" vicepirmininkas, sako, kad pastaraisiais metais vis stiprėjant Europos Sąjungos centralizavimo nuostatoms, Lietuvos visuomenei ir juos atstovaujantiems politikams labai svarbu susitarti dėl mūsų valstybės ir esminių šalies valstybingumo išsaugojimo principų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1502
Vakar apsilankė:7106
Šią savaitę apsilankė:21709
Šį mėnesį apsilankė:140993
Viso (nuo 2015-02-16):9823355
Šiuo metu naršo:
54
2019-03-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!